Kompensaciją pavadino pasityčiojimu

Rugsėjo pradžioje Delfi rašė apie tai, kad už sovietų nacionalizuotą 12 arų žemės sklypą Kaune, Panemunėje, Nacionalinė žemės tarnyba, kuri vykdo žemės sklypų grąžinimo procedūras, senelio žemę atgauti bandančiai Daivai Rūtai Vadauskaitei pasiūlė 2629 Eur kompensaciją. Moteris, negalinti sutikti su tokia kompensacija, žurnalistams teigė, kad tai – pasityčiojimas valstybės vardu. Ji siekia ne pinigų, bet nori susigrąžinti lygiavertį sklypą. Tačiau NŽT vietoje žemės sklypo jai pasiūlė 2629 eurus, už kuriuos šiandieninėmis rinkos kainomis Kaune neįmanoma nusipirkti 12 arų sklypo.

Paskelbus publikaciją apie šios moters nesėkmingą bandymą atgauti žemės sklypą į Delfi redakciją kreipėsi nemažai žmonių, kurie papasakojo labai panašias savo istorijas, kurias jungia bendras vardiklis: vietoje nacionalizuotų sklypų žmonėms pasiūlomos juokingos pinigų sumos.

Valstybė nepasiūlė nė 15 eurų

Štai Domas Benesevičius papasakojo savo istoriją. Jo senelis Kauno plėtros zonoje valdė sklypą, kurio dydis – 1,87 ha. Tačiau padalinus sklypą vienam iš įpėdinių buvo pasiūlyta 14,47 Eur kompensacija.

„Mano tėvukui priklausanti dalis, kurią priskyrė visiems padalinus, – 0,43 ha. 1991 metais jis pateikė prašymą dėl žemės grąžinimo. 1996 metais natūra grąžinta 0,23 ha. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno skyrius 1996 metais mano tėvui esant mirus už likusią dalį paskaičiavo 50 litų kompensaciją, apie kurią niekas nebuvo informuotas. Kompensacija niekada nebuvo išmokėta. Šiais metais su broliu pradėjome domėtis, kaip susigrąžinti žemę ir gauti lygiavertį žemės sklypą Kauno rajone.

Net 10 metų nebuvo priimami prašymai, nes kiek kartų nueidavau – visad ta pati giesmelė: laisvos žemės nėra. Šiemet gavau atsakymą iš Nacionalinės žemės tarnybos, kad kompensacija paskaičiuota dar 1996 metais. Nesvarbu, kad žmogus buvo miręs ir negalėjo apginti savo teisių. Sprendimas priimtas už akių, neinformuojant. Tad, pasak jų, tenkinkitės 50 litų, šiai dienai 14,47 Eur už 20 arų Kauno mieste”, - savo istoriją pristatė žemės negalintis atgauti vyras.

NŽT atstovas Audrius Gelžinis Delfi plačiau pakomentavo šią situaciją. Savo komentarą valstybės tarnautojas pradėjo nuo to, kad žurnalisto klausimai yra nekorektiški.

„Pažymėtina, kad Nacionalinė žemės tarnyba savo nuožiūra „nesiūlo“ vienokio ar kitokio piniginio atlyginimo, o priimdama sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo (įskaitant ir atlyginimą pinigais), griežtai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtais teisės aktais. Taigi Jūsų klausimai/prašymai Nacionalinei žemės tarnybai įvertinti sumos adekvatumą iš esmės yra nekorektiški ir turėtų būti adresuoti ne Nacionalinei žemės tarnybai”, - savo poziciją išdėstė A. Gelžinis.

Delfi paklausė, kodėl D. Benesevičiaus aprašytu atveju buvo paskaičiuota kompensacija pinigais, bet nepasiūlytas lygiavertis sklypas?

A. Gelžinio raštu atsiųstame atsakyme teigiama, kad, Kauno miesto skyriaus duomenimis, turto savininkas iki 1940 m. nuosavybės teise valdė 2,59 ha žemės sklypą Kazliškių kaime, Kauno apskrityje (po 1995 m. ši teritorija prijungta prie Kauno miesto).

„Pareiškėjas yra vienas iš pretendento įpėdinių. Pagal Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2009 m. liepos 16 d. pažymą pretendentui tenkanti atkurti žemės ploto dalis – 0,43 ha. Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu ir Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu žemės savininkui nuosavybės teisės atkurtos į 0,93 ha žemės (iš jos, į 0,23 ha – grąžinant žemę natūra ir į 0,16 ha ploto – išmokant kompensaciją pinigais (pinigai neišmokėti)). Į likusį – 0,04 ha plotą nuosavybės teisės nėra atkurtos.

Aukščiau minėtas įsakymas ir sprendimas dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo pretendentui, galimų įpėdinių įstatymų nustatytais terminais nebuvo apskųsti. Pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio nuostatas (redakcija, galiojusi iki 2012 m. sausio 31 d.) piliečiai iki 2003 m. balandžio 1 d. turėjo teisę pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje (…) 3 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2003 m. vasario 5 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.) nustatyta, kad iki nurodytos datos nepakeitus valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, sprendimai priimami pagal paskutiniajame prašyme nurodytą nuosavybės teisių atkūrimo būdą.

2001 m. gruodžio 22 d. Kauno miesto žemėtvarkos skyrius gavo savininko paveldėtojo prašymą, kuriuo pageidauja pakeisti valią „kompensaciją pinigais“ pakeisti į „grąžinamą natūra“. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnį, jei buvusio žemės savininko valdyta žemė priskirta valstybės išperkamai žemei (užstatyta gyvenviete) natūra negrąžinama. Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2007 m. vasario 15 d. raštu informavo pretendento galimus pretendentus apie tai, kad žemė į kurią pageidaujama atkurti nuosavybės teises, yra priskirta valstybės išperkamai žemei ir natūra nebus grąžinama”, - teigiama NŽT atsakyme.

Tačiau tokią NŽT poziciją žemę atgauti bandantis vyras vadina didžiule neteisybe, nes, anot jo, 1993 metais tragiškai žuvo abu jo tėvai. Jis būdamas 12 metų kartu su šešerių broliu liko našlaičiai ir jie tuo metu negalėjo ginti savo teisių bandant atgauti nacionalizuotą žemę.

„Paveldėjimą susitvarkiau tik abiem su broliu tapus pilnamečiais 2008 metais”, - teigė vyras.

Delfi NŽT klausė, kodėl šiuo metu D. Benesevičius negali prašyti, kad būtų iš naujo pradėtos žemės grąžinimo procedūros ir kad gautų sklypą, o ne pinigus?

NŽT į šį klausimą atsakė taip: „Teisės aktai, reglamentuojantys nuosavybės teisių atkūrimą, nenumato, kad piliečiai gali pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Paskutinį kartą, piliečiai pakeisti valią galėjo iki 2019 m. birželio 1 d. dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje. Atkreipiame dėmesį, kad nuosavybės teisių atkūrimu nuo 2001 m. gruodžio 22 d. pateikto prašymo iki 2020 m. birželio 12 d. (kuomet buvo pateiktas 2008 m. rugsėjo 29 d. teismo sprendimas) niekas nesidomėjo.”
Nacionalinė žemės tarnyba

Kompensacija nesiekia 1000 eurų

Panaši bandymo atgauti nacionalizuotą žemę atomazga susiklostė ir kitiems Delfi pašnekovams. Grigorijus Duškesas su Delfi skaitytojais nutarė pasidalinti savo istorija.

„Mūsų proseneliai Giršas ir Judita Fišai turėjo dviejų aukštų mūrinį namą, kurį pats sumūrijo Giršas Fišas, jiems priklausančiame 0,0432 ha sklype Kauno senamiestyje, Jonavos g. 17. Šiuo metu mums siūloma 960,60 Eur piniginė kompensacija už sklypą. Už tokius pinigus Kauno senamiestyje galima nusipirkti 5-10 kv. m. sklypą. Tai yra siūloma kompensacija maždaug 50 kartų mažesnė už rinkos kainą”, - teigė G. Dušksesas.

Anot jo, įpėdiniai nori atgauti ne pinigus, bet lygiavertį sklypą. Tačiau tokios jų valios NŽT esą nenori įgyvendinti.

Kodėl jiems paskaičiuota piniginė kompensacija, bet nesuteiktas lygiavertis sklypas, paklausėme NŽT. A. Gelžinis teigė, kad pilietis buvo įrašytas į piliečių, kuriems nauji ir lygiaverčiai žemės sklypai perduodami neatlygintinai nuosavybėn, eilę naujam iki 0,0432 ha žemės sklypui gauti Kauno mieste.

Anot jo, piliečio įpėdiniai buvo kviečiami į Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai ir kitai paskirčiai skirstymo komisijos posėdžius išreikšti valią dėl konkretaus naujo žemės sklypo individualiai statybai (jo dalies) pasirinkimo Kauno miesto skyriuje, tačiau esą įpėdiniai 2015 m. balandžio 22 d. sklypą atsisakė rinktis, nes siūlomi sklypai jų netenkino. O į kitus posėdžius, kaip teigė NŽT atstovas, jie taip ir neatvyko.

„Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Įstatymas) Įstatymo (redakcija nuo 2019 m. vasario 7 d.) 21 straipsnio 7 punkte nurodyta, jeigu mieste naujų žemės sklypų yra tiek, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal šį įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, tačiau šie piliečiai Vyriausybės nustatyta tvarka kviečiami rinktis iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų, kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykę per vieną mėnesį nuo kvietime nurodytos datos nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų, arba jiems naujų žemės sklypų perduoti neatlygintinai nuosavybėn nėra galimybių dėl laisvos žemės fondo žemės šiame mieste trūkumo, naujų žemės sklypų nepasirinkusiems ar (ir) negavusiems neatlygintinai nuosavybėn piliečiams nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais.

Apie tai, kad neatvykus nurodytu laiku rinktis (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) arba atvykus ir nepasirinkus žemės sklypo (jo dalies) iš siūlomų naujų žemės sklypų, nuosavybės teisės bus atkuriamos atlyginant pinigais, piliečio įpėdiniai buvo informuoti Kauno miesto skyriaus 2019 m. rugsėjo 2 d. raštu (kvietimu)”, - teigė A. Gelžinis.

Kaip nurodė G. Duškesas, kadangi įpėdiniai buvo nepatenkinti NŽT sprendimu atlyginti pinigais už paveldėtą žemę, todėl jie pateikė 2020 m. sausio 29 d. prašymą Kauno skyriaus vedėjai suteikti galimybę pasirinkti naują žemės sklypą.

„71-nerių Michailas Duškesas, kuris mato tik viena akimi, kurios būklė buvo bloga (prieš komisijos posėdį buvo paskirta jos operacija, kuri buvo atlikta 2020 02 26), yra vidutinio lygio neįgalus asmuo dėl staiga pablogėjusio regėjimo vienintele matančia akimi neatvyko į komisijos posėdį. Taip pat buvo nurodyta, kad faktiškai nebuvo galimybės pasirinkti atskiro sklypo, nes buvo siūlomi didesni negu 0,0432 ha sklypai.

NŽT Kauno miesto skyriaus vedėja dar neišnagrinėjus komisijai prašymo 2020 vasario 5 d. priėmė sprendimą atkurti nuosavybės teisės mirusiam piliečiui į paveldėtą žemę atlyginant pinigais. Po to NŽT Kauno miesto skyriaus komisija apsvarstė prašymą 2020 m. vasario 7 d. ir nutarė prašymo netenkinti”, - teigė G. Duškesas.

Kodėl įpėdiniams nepalankus sprendimas buvo priimta neišnagrinėjus komisijai prašymo? A. Gelžinis į šį klausimą pateikė tokį atsakymą: „Įpėdinių prašymas buvo pateiktas Komisijai spręsti dėl galimybės rinktis naują žemės sklypą, neatvykus į 2019 m. spalio 10 d. vykusį Komisijos posėdį. Komisija, išnagrinėjusi prašymą ir pridėtus dokumentus, atsižvelgiant į tai, kad piliečiai kviečiami į 2019 m. spalio 10 d. posėdį neatvyko ir nepateikė pateisinančios neatvykimo priežasties, nusprendė prašymo leisti rinktis naują žemės sklypą netenkinti. Komisijos priimtas sprendimas nepakeitė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. vasario 5 d. priimto sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant pinigais.”

Seimo narys kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą

Pasirodžius Delfi publikacijai apie D. R. Vadauskaitei už 12 arų pasiūlytą 2629 Eur kompensaciją ir atsižvelgęs į kitus jam žinomus panašius atvejus, Seimo narys Laurynas Kasčiūnas raštu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos direktorių Laimoną Čiaką, žemės ūkio ministrą Andrių Palionį, Seimo kaimo reikalų komitetą, Seimo kontrolierių įstaigą.

„Tokie NŽT Kauno ir Vilniaus rajono skyrių veiksmai, kada žemės grąžinimo reikalus tvarkantiems asmenims nesuteikiama visa reikiama informacija, pareiškėjų nepasiekia kvietimai, siūlomi pasirinkti žemės sklypai, kurie, pasirodo, suprojektuoti kitiems asmenims, paskaičiuojamos juokingai mažos kompensacijos, formalistinis požiūris dvelkia biurokratiniu neatsakingumu ir kuria neteisingumo jausmą. Todėl atsižvelgiant į visa tai, prašau NŽT įvertinti NŽT Kauno miesto ir Vilniaus rajono skyriaus veiksmus, susijusius su žemės grąžinimo procedūromis minėtais dviem atvejais. Atitinkamai prašau Seimo kontrolierių įstaigos ištirti, ar tokiuose NŽT Kauno miesto ir Vilniaus rajono skyriaus darbuotojų veiksmuose nėra piktnaudžiavimo, biurokratizmo ir korupcijos apraiškų”, - rašte nurodo L. Kasčiūnas.

Taip pat jis prašė Žemės ūkio ministerijos ir Seimo kaimo reikalų komiteto atlikti LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo analizę ir parengti pakeitimo projektus, kuriais būtų pakeista piniginės kompensacijos už turėtus (paveldėtus) žemės sklypus apskaičiavimo metodika taip, kad „kompensacija būtų adekvati turėto (paveldėto) sklypo vertei toje vietoje dabartinėmis rinkos kainomis”.

STT įžvelgė daug rizikos veiksnių

Specialiųjų tyrimų tarnyba 2016 metais atliko korupcijos rizikos analizę Nacionalinės žemės tarnybos veiklos srityse. Be kita ko, buvo analizuotas nuosavybės teisės į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimas.

Išanalizavus teisės aktus, reglamentuojančius NŽT teritorinių Vilniaus miesto, Vilniaus rajono ir Trakų skyrių veiklą atkuriant nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius bei NŽT darbo praktiką, darytina išvada, kad šioje veiklos srityje galima korupcijos rizika dėl šių korupcijos rizikos veiksnių: sprendimai ne visais atvejais priimami laikantis nustatytų terminų; per plati diskrecija priimant sprendimus dėl grąžintinų sklypų padidinimo; pretendentams, siekiantiems gauti lygiaverčius sklypus, ne visada taikomi vienodi kriterijai; viešai skelbiama nepakankamai išsami informacija apie laisvus valstybinės žemės sklypus; nepakankamai reglamentuotos tam tikrų lengvatų taikymo sąlygos; nepakankamai užtikrinamas sudarytų eilių viešumas; nevienodos sąlygos pretendentams, nepasirenkantiems sklypo ir nesutariantiems dėl grąžinamo sklypo pasidalijimo tarpusavyje; nustatyta atvejų, kai nuosavybės teisės buvo atkurtos neteisėtai.