aA
Skuodo rajone 2,4 ha sklypą valdanti moteris negalėjo patikėti tuo, ką išgirdo Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA). Jos sklypą neturėdami jokių dokumentų eilę metų deklaruoja stambūs vietos ūkininkai ir už jį gauna išmokas.
Nacionalinė mokėjimo agentūra
Nacionalinė mokėjimo agentūra
© DELFI montažas

Deklaravo sklypą, į kurį neturi jokių teisių

Tuo metu NMA valdininkai dėl to tragedijos nematė ir netgi prašomi neįžvelgė reikalo informuoti sklypo savininkės, kokias išmokas už tai žinomi ūkininkai ir verslininkai gauna.

Savo mamai apginti interesus padedanti Ilma Miliutė – Žilienė Delfi teigė negalinti suprasti, kaip Lietuvoje įmanomas toks scenarijus, kad be savininko žinios kažkas deklaruoja jo sklypą ir gauna už tai išmokas.

Labiausiai moterį šokiruoja Nacionalinės mokėjimo agentūros pozicija ir tai, kaip sunkiai iš šios tarnybos išreikalaujama informacija, susijusi su konkrečiu jos artimųjų valdomu sklypu. I. Miliutė – Žilienė teigė iki šiol iš NMA gavusi ne visą informaciją. Ir galiausiai ji svarsto, kiek dar Lietuvoje gali būti tokių atvejų, kai be savininko žinios kažkas gauna išmokas už jo valdomus sklypus.

„Niekada negalvojau, kad gali taip atsitikti. Kad mano šeimos sklypas visai nesusijusiems asmenims neša pinigus, sužinojau visai atsitiktinai. Man didžiausias klausimas: kiek dar Lietuvoje yra tokių atvejų? Juk mūsų šalyje taip padaryti visiškai paprasta. Noriu įspėti žmones, kad pasitikrintų, ar kas nors nėra deklaravęs ir jų sklypų“, - neslėpdama nusivylimo Delfi kalbėjo moteris.

Kaip nurodyta Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje, I. Miliutės – Žilienės šeimos valdomas sklypas yra Skuodo rajono Paparčių kaime. Sklypo naudojimo paskirtis – žemės ūkio.

Valdininkai informacijos suteikti neskubėjo

Kai savininkai sužinojo, kad jų sklypas deklaruojamas kitų asmenų, prasidėjo ilgas susirašinėjimas su Nacionaline mokėjimo agentūra. Viskas dėl to, kad išsireikalautų informaciją, kas deklaruoja sklypą ir kokią naudą už tai gauna. Prašymas, atrodo, adekvatus, tačiau gauti šią informaciją nebuvo taip paprasta. NMA rado daugybę priežasčių, kodėl ji negali suteikti visos prašomos informacijos.

Kaip matyti iš Delfi turimų dokumentų, 2019 m. gegužės 20 d. NMA gavo sklypo savininkės raštą, kuriuo buvo prašoma pateikti informaciją „(...) apie visas gautas išmokas už man nuosavybės teise priklausantį sklypą“.

Tačiau sklypo savininkei NMA Žemės ūkio paramos departamento vyresnioji patarėja Sonata Miškinienė pateikė neigiamą atsakymą: „Informuojame, kad NMA negali pateikti informacijos, kokia paramos suma buvo išmokėta už konkretų Jūsų prašyme nurodytą žemės sklypą, nes skiriant paramą yra vertinamas bendras paraiškose deklaruotas / paramos skyrimo kriterijus atitinkantis plotas, t. y. parama pareiškėjams yra skiriama ne už atskirus paraiškose deklaruotus laukus ar naudmenas, o pagal bendrą paraiškoje deklaruotą / paramos skyrimo kriterijus atitinkantį plotą. Dėl įvardytų priežasčių negalime Jums nurodyti tikslios išmokėtos paramos už prašyme nurodytą sklypą.“

Cinizmo viršūnė: moteris net nenujautė, ką su jos turtu padarys žinomi verslininkai
© DELFI / Josvydas Elinskas

Jau kitu raštu, kurį NMA gavo 2019 m. birželio 6 d., sklypo savininkė prašė nurodyti, „kas ir kokiu pagrindu deklaruoja man nuosavybės teise priklausantį sklypą nuo 2000 metų“. Taip pat ji prašė nurodyti kasmetinius įkainius, kuriais remiantis buvo deklaruojamas nurodytas sklypas. Be to, norėjo sužinoti išmokėtų sumų dydžius.

Tačiau ir čia sulaukta dar vieno neigiamo atsakymo iš jau minėtos valstybės tarnautojos S. Miškinienės.

„Pažymime, kad apie iki 2009 metų deklaruojamus plotus informacijos neturime (elektroninio deklaravimo sistema, leidžianti identifikuoti kadastrinį žemės sklypą, buvo pradėta įgyvendinti nuo 2009 metų, todėl NMA negali nustatyti ankstesnių nei 2009 m. pareiškėjų deklaruotų duomenų)“, - rašoma NMA atsakyme sklypo savininkei.

Tačiau tame pačiame rašte nurodyta, kad nuo 2009 m. iki 2014 m. moters sklypą deklaravo ūkininkė Alma Jonikienė. O nuo 2014 m. iki 2018 m. deklaravo ŽŪB „Aubrakas“.

Galiausiai šiame rašte atsisakoma sklypo savininkei nurodyti konkrečias pinigų sumas, kurios buvo išmokėtos jos sklypą deklaravusiems fiziniam ir juridiniam asmenims.

„Atsakydami į Jūsų prašymą nurodyti išmokėtas sumas, informuojame, kad šių duomenų NMA negali Jums pateikti, nes Jūs neatstovaujate fizinio asmens, apie kurį prašote šios informacijos, o prašomi pateikti duomenys apie fizinius asmenis pagal 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) priskiriami asmens duomenims ir jie gali būti teikiami tik teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka“, - rašoma atsakyme.

NMA nesutiko nurodyti ne tik, kokias išmokas gavo ne savo sklypą deklaravusi A. Jonikienė, bet ir kiek pinigų gavo ŽŪB „Aubrakas“. „Taip pat informuojame, kad duomenų apie išmokėtas juridinio asmens sumas NMA negali Jums pateikti, nes Jūs neatstovaujate juridinio asmens, apie kurį prašote šios informacijos, o prašomi pateikti duomenys apie juridinius asmenis vadovaujantis Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.116 straipsnio 1 dalimi gali būti laikoma komercine paslaptimi“, - atsisakymo suteikti informaciją motyvus pateikė NMA.

Sklypo savininkei toliau ieškant atsakymų ir siunčiant raštus į NMA, šios tarnybos Žemės ūkio paramos departamento direktorė Enrika Raibytė 2019 m. rugsėjo mėnesį sklypo savininkę informavo, kokiu būdu buvo deklaruotas jos valdomas sklypas. Kaip nurodyta NMA rašte, nuo 2009 m. iki 2014 m. pareiškėjo nurodyta sklypo valdymo forma buvo „nuosava“, 2015 ir 2016 metais – „nuosava, nuomojama“, 2017 ir 2018 metais – „nuosava, kita“. Būtent tokią valdymo formą NMA nurodė ne savo sklypą deklaravę asmenys.

Tačiau kitos prašomos informacijos NMA nepateikė.

Ginčų komisijos NMA argumentai neįtikino

Negavę prašomų duomenų sklypo savininkai kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją. 2019 m. lapkričio 19 d. komisijos sprendime nurodyta, kad pareiškėjos skundas buvo tenkinamas iš dalies.

Komisija griežtai įvertino NMA pateiktus motyvus, kuriais atsisakyta suteikti pareiškėjos prašomą informaciją: „Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Agentūros veiksmai teikiant informaciją turėjo būti grindžiami Teisės gauti informaciją įstatymu ir kitais įstatymais bei teisės aktais. Atsakovė pareiškėjai privalėjo pateikti visą pagal teisės aktus teiktiną jos prašymo turinį atitinkančią informaciją, o teikiama informacija turėjo atitikti įstaigos disponuojamą informaciją. (...) 2019-09-20 rašte nėra nurodyti kasmetiniai įkainiai nuo 2000 iki 2009 metų, taip pat nepateiktas joks paaiškinimas, jeigu parama šiuo laikotarpiu apskritai nebuvo teikiama.

(...) Komisija pažymi, kad tuo atveju, jeigu Agentūra neturi prašomos informacijos, tačiau iš jos atsakymo turinio seka, kad tokią informaciją galimai gali turėti atitinkamos seniūnijos arba Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajono konsultavimo biuro darbuotojai, ji turi pareigą kreiptis į nurodytus subjektus dėl informacijos gavimo arba persiųsti pareiškėjos prašymo dalį dėl galimai kito subjekto žinioje esančios informacijos suteikimo pareiškėjai. Nagrinėjamoje situacijoje akivaizdu, kad Agentūra šių veiksmų neatliko“, - rašoma Komisijos išvadose.

Vyriausioji administracinių ginčų komisija (VAGK)
Vyriausioji administracinių ginčų komisija (VAGK)
© Augustas Didžgalvis

Taip pat Komisija savo sprendime pažymėjo, kad NMA, pagrįsdama aplinkybę, susijusią su nedisponavimu prašoma informacija, nepateikė duomenų apie atitinkamais metais bendrą A. Jonikienės deklaruotų žemės sklypų skaičių bei bendrą deklaruotą plotą.

Komisija sukritikavo ir NMA atsisakymą nurodyti, kokios išmokos buvo išmokėtos A. Jonikienei, kuri deklaravo ne savo žemės sklypą. „Komisijos vertinimu, ginčo situacijoje turėtų būti atsižvelgta į tai, jog asmens duomenų tvarkymas, apimantis ir informacijos suteikimą, būtinas siekiant užtikrinti trečiosios šalies, t. y. pareiškėjos, teisėtus interesus. Nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi tai, kad Agentūra, paaiškindama priežastis dėl kurių negali suteikti prašomos informacijos apie fizinį asmenį, nurodė du atskirus ir tarpusavyje nesusijusius atsisakymo teikti duomenis pagrindus“, - konstatavo Komisija.

Galiausiai ji neigiamai įvertino ir tai, kad NMA nesuteikė informacijos apie išmokas, kurias gavo ne savo sklypą deklaravęs ŽŪB „Aubrakas“. „Dėl duomenų apie juridiniam asmeniui išmokėtas sumas neteikimo, pažymėtina, kad skundžiamame Agentūros rašte formaliai pacituotos teisės aktų nuostatos, apibrėžiančios komercinės paslapties sąvoką bei požymius, tačiau teisės normos visiškai nesusietos su faktinėmis situacijos aplinkybėmis bei iš esmės neatskleista, kodėl atsakovė laiko informaciją apie juridiniam asmeniui išmokėtas sumas komercine paslaptimi“, - nurodė Komisija.

Galiausiai skundą išnagrinėjusi Lietuvos administracinių ginčų komisija panaikino 2019-09-20 NMA raštą: „Nustatytų faktinių aplinkybių bei teisinio reglamentavimo nuostatų visuma leidžia daryti išvadą, kad Agentūra nepilnai išnagrinėjo pareiškėjos įgaliotos atstovės 2019-09-10 prašymą, skundžiamas raštas yra neišsamus, nes jame nepateikta visa pareiškėjos prašoma informacija, o taip pat nepateikti teisiniai argumentai ir pagrindimas, kuriais remiantis tam tikri duomenys negali būti pateikti. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies. Agentūros 2019-09-20 raštas naikintinas kaip nepagrįstas, o atsakovė įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjos įgaliotos atstovės 2019-09-10 prašymą.“

Dar vienas „ne“

Po nepalankaus Komisijos sprendimo NMA Žemės ūkio paramos departamento direktorė E. Raibytė dar kartą išnagrinėjo I. Miliutės – Žilienės prašymą. Atsakydama į Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimą ji dar kartą didžios dalies prašomų duomenų nepateikė.

„Kadangi, kaip minėta anksčiau, NMA negali identifikuoti, kas deklaravo sklypą 2004-2008 m., todėl negali pateikti ir informacijos, kiek už sklypą buvo išmokėta (ar buvo mokėta) išmokų. Be to, NMA neturi techninių galimybių nustatyti bei pateikti informacijos, kiek už konkretų sklypą / lauką / lauko dalį buvo išmokėta paramos (...). Atsižvelgiant į tai, neturime galimybės pateikti informacijos apie už šio sklypo deklaravimą išmokėtas sumas 2009-2018 m.“, - rašoma NMA atsakyme.

Nors Ginčų komisija nematė pagrindo, kodėl nebūtų galima sklypo savininkei nurodyti, kokias išmokas gavo jos sklypą deklaravusi A. Jonikienė, NMA dar kartą atsisakė suteikti šią informaciją.

„Taip pat informuojame, kad duomenų apie A. Jonikienės gautas tiesiogines išmokas, bendrą A. Jonikienės deklaruotų žemės sklypų skaičių bei bendrą deklaruotą plotą 2009-2014 m. NMA negali Jums pateikti, nes Jūs atstovaujate ne fiziniam asmeniui, apie kurio išmokas prašote informacijos“, - savo pasirašytame rašte nurodė E. Raibytė.

Tačiau NMA sutiko nurodyti, kokias išmokas gavo ŽŪB „Aubrakas“, 2015-2018 metais pateikęs paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškas.

2015 m. šiai bendrovei buvo paskaičiuota 240040,69 Eur, 2016 m. – 253258,16 Eur, 2017 m. – 223857,64 Eur, 2018 m. – 237120,07 Eur išmoka.

Kreipėsi į teismą

Jausdama nuoskaudą, kad buvo apgauta, sklypo savininkė kreipėsi į Plungės apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama priteisti: iš atsakovės A. Jonikienės 909,60 Eur nuomos mokestį, iš atsakovės žemės ūkio bendrovės „Aubrakas“ 864,00 Eur nuomos mokestį; iš abiejų atsakovių 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, taip pat solidariai iš atsakovių ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Sklypo savininkė teismui nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis Skuodo rajone. Ji atsitiktinai sužinojo, kad ginčo sklypu naudojasi kiti asmenys be jos sutikimo, todėl kreipėsi į Nacionalinę mokėjimo agentūrą, prašydama pateikti informaciją, kas nuo 2000 m. deklaruoja jai priklausantį sklypą. NMA raštu nurodė, kad nuo 2009 m. iki 2014 m. ginčo sklypą deklaravo A. Jonikienė, o nuo 2015 m. iki 2018 m. ŽŪB „Aubrakas“, tačiau nei A. Jonikienė, nei ŽŪB „Aubrakas“ niekada nebuvo jai priklausančio sklypo savininkai, nuomininkai ar valdė sklypą kokia nors kita forma. Atsakovės naudojosi ieškovei priklausančiu ginčo sklypu, tačiau jokio žemės nuomos mokesčio nemokėjo, todėl ieškovė patyrė žalą. Ieškovės skaičiavimu, ginčo sklypo nuoma nuo 2009 m. iki 2018 m. sudarytų 1773,60 Eur, kurios 909,60 Eur dalį turėtų sumokėti A. Jonikienė, o 864,00 Eur – ŽŪB „Aubrakas“.

Eurai
Eurai
© Shutterstock


Atsakovės A. Jonikienė ir ŽŪB „Aubrakas“ teismui pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti, tačiau jeigu ieškinys būtų tenkinamas – taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą, taip pat priteisti atsakovėms iš ieškovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismui ne savo žemę deklaravusios atsakovės pateikė štai tokius argumentus: „Nurodė, kad ginčo sklypu atsakovės niekada nesinaudojo ir jo, kaip nuosavybės teise ar kitaip valdomo, NMA niekada nedeklaravo. Pildant paraišką išmokoms (paramai) gauti žemės sklypo duomenys yra suformuojami automatiškai pagal elektroniniame žemėlapyje atliktus įbraižymus su leidžiama 1 ha paklaida.

Paraiškoje nėra nurodomi nei žemės sklypų unikalūs numeriai, nei kadastriniai numeriai. Ieškovės valdomas 2,4 ha sklypas yra įsiterpęs į atsakovių valdomus ir naudojamus žemės sklypus, kurių bendras plotas 51,6131 ha. Atsakovės, deklaruodamos kontrolinius žemės sklypus, kaip pagrindiniu rodikliu rėmėsi paraiškoje nurodomu deklaruojamo kontrolinio žemės sklypo plotu, kuris niekuomet neviršijo leistinos paklaidos ribos, todėl jos objektyviai negalėjo suprasti, kad prie jų deklaruojamų žemės sklypų gali būti priskiriamas ir ginčo sklypas. Be to, ieškovė ginčo sklypu niekada nesirūpino ir juo nesidomėjo, o jį deklaruoti nusprendė tik 2019 m., todėl ieškovės žala turėtų būti pripažįstama tik nuo 2019 m. ir tik tuo atveju, jeigu ieškovė atitiktų paramos gavėjo statusą."

Vis dėlto Plungės apylinkės teismas 2021 m. birželio 3 d. sprendimu žemės sklypo savininkės ieškinį atmetė ir priteisė iš jos 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei ŽŪB „Aubrakas“.

Įpareigojo NMA apsispręsti dėl sankcijų taikymo

Su tokiu Plungės teismo teisėjo Vaido Gasiūno sprendimu nesutikusi sklypo savininkė kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą.

Ji aukštesnės instancijos teismo prašė panaikinti Plungės apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, taip pat solidariai iš atsakovių priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Kaip bebūtų, teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinis skundas netenkintinas. Kaip nurodoma teismo nutartyje, pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės ieškinį, konstatavęs, jog ieškovės prašomi priteisti nuostoliai šiuo atveju nėra realūs, taip pat nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad ginčo sklypo nuomos sutartis buvo sudaryta ir tarp šalių susiklostė faktiniai nuomos teisiniai santykiai.

Sklypo savininkė nesutiko su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, argumentuodama, kad atsakovės negalėjo nežinoti, jog deklaruoja ieškovei priklausantį žemės sklypą, o kadangi ieškovė beveik nesilankė ir netikrino ginčo sklypo ir juo nesinaudojo, atsakovėms buvo patrauklu jame vykdyti veiklą ir gauti išmokas, kurios laikytinos jų pajamomis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ir atsakovių nesiejo jokie sutartiniai, giminystės, verslo ar draugiški santykiai, atsakovės turi mokėti už naudojimąsi ginčo sklypu rinkos nuomos mokestį.

Vis dėlto Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegija negalėjo sutikti su tokiais sklypo savininkės argumentais.

„Pastebėtina, kad nors ieškovė nurodo, kad atsakovių faktiškai naudojamas ginčo sklypas galėjo būti užfiksuotas NMA ar seniūnijos specialistų, tačiau pati ieškovė 10 metų nematė, kad būtų faktiškai naudojamasi jai priklausančiu žemės sklypu, ir tai patvirtinančių įrodymų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Vien ieškovės prielaida, kad kas nors galėjo užfiksuoti (patikrinti) atsakovių faktiškai naudojamą ginčo sklypą (ar jo nenaudojimą), teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti faktinio ginčo sklypo naudojimo. Tai, kad kompetentingos institucijos šiuo metu nėra konstatavusios neteisingo atsakovių deklaravimo, tai yra, kad buvo deklaruotas plotas, kuriame nevykdoma žemės ūkio veikla, taip pat neįrodo, kad atsakovės faktiškai naudojosi (dirbo) ginčo sklypą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės teiginiai dėl atsakovių faktinio ginčo sklypo naudojimo yra pagrįsti prielaidomis, o ne konkrečiais faktais.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad ieškovė patirtą žalą sieja su negautomis pajamomis iš ginčo sklypo nuomos. Tačiau nors atsakovės be teisėto pagrindo deklaravo ieškovei priklausantį ginčo sklypą, bet tokie atsakovių veiksmai neužkirto kelio ieškovei nuomoti ginčo sklypo ir gauti iš to pajamas. Ieškovė galėjo ginčo sklypą ir išnuomoti, ir pati teikti paraišką finansinei paramai už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti, nors pati pripažįsta, kad tokios paraiškos NMA neteikė ir nebūtų teikusi. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė būtų realiai ketinusi nuomoti ginčo sklypą ar teikti paraišką finansinei paramai gauti. Vadinasi, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad dėl atsakovių atliktų veiksmų (ieškovei priklausančio ginčo sklypo deklaravimo) ieškovė patyrė nuostolių – negavo pajamų. Civilinės atsakomybės paskirtis – kompensuoti nukentėjusiojo patirtą žalą, o ne nubausti asmenį už neteisėtus veiksmus", - konstatavo Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegija.

Cinizmo viršūnė: moteris net nenujautė, ką su jos turtu padarys žinomi verslininkai
© DELFI / Dainius Sinkevičius

Taigi, teisėjų kolegija nutarė Plungės apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti atsakovei žemės ūkio bendrovei „Aubrakas“ iš ieškovės 940,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Tačiau taškas šioje byloje dar nepadėtas. Teismas iškėlė prielaidas, kad šiuo atveju ne savo sklypą deklaravę asmenys galėjo pažeisti įstatymą. Todėl įpareigojo NMA tai įvertinti ir imtis sankcijų.

„Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 299 straipsnį, jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Galimybė priimti atskirąją nutartį šio straipsnio numatytais atvejais ir tvarka suteikta ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 332 straipsnis)", - nurodoma teismo nutartyje.

Svarbu tai, kad šiuo atveju bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija priėmė ir atskirąją nutartį. Jos motyvai yra tokie: „Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, nustatė, kad ieškovei priklausantį žemės sklypą nuo 2009 m. iki 2014 m. Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos deklaravo A. Jonikienė, o nuo 2015 m. iki 2019 m. – ŽŪB „Aubrakas“. Atsakovės bylos nagrinėjimo metu tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose nuosekliai teigė, kad jos nedirbo ieškovei priklausančios žemės (ginčo sklypo).

Pagal bylos duomenis, atsakovės neturėjo teisės deklaruoti ieškovei priklausančio žemės sklypo, nebuvo minėto žemės sklypo nei teisėtos naudotojos, nei teisėtos valdytojos. Tačiau atsakovės deklaravo ieškovei priklausantį žemės sklypą ir už tai gavo finansinę paramą, nors pagal nustatytas taisykles parama turėtų būti teikiama tik už dirbamus ir teisėtai valdomus plotus.

Dėl šių priežasčių teisėjų kolegijai kyla abejonė, ar atsakovės, nedirbdamos deklaruoto ginčo sklypo ir nebūdamos jo teisėtu valdytoju, turėjo teisę gauti atitinkamą finansinę paramą už deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus (ginčo sklypą). Teisėjų kolegija nutaria šia atskirąja nutartimi informuoti NMA, kuri pagal savo kompetenciją turėtų įvertinti, ar yra pagrindas susigrąžinti atsakovėms suteiktos finansinės paramos dalį arba taikyti kitokio pobūdžio sankcijas (CPK 299, 332 straipsniai).“

Teisėjų kolegija taip pat nutarė įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą informuoti Klaipėdos apygardos teismą apie šios nutarties pagrindu priimtus sprendimus.

Žinomi verslininkai ir ūkininkai

O dabar pasidomėkime, kokia veikla užsiima ne savo sklypą deklaravusi A. Jonikienė ir ŽŪB „Aubrakas“. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad A. Jonikienė yra ūkininkė. Jos ūkis įsikūręs Plungės rajone. Registrų centro duomenimis, taip pat ji yra Šarnelės kaimo bendruomenės tarybos narė ir Bazilėnų medžiotojų klubo valdybos narė.

Tuo metu ne savo sklypą deklaravusios ŽŪB „Aubrakas“ vadovė yra Živilė Žvirzdinienė.

2018 m. birželio 25 d. bendrovės narių susirinkimo protokole nurodyti savininkai (pajininkai): UAB „Profilena“, turinti 52000 balsų, Vidmantas Jonika (10 balsų) ir jau minėta A. Jonikienė (10 balsų).

ŽŪB „Aubrakas“ didžiosios pajininkės UAB „Profilena“ vadovas yra Arvydas Rutkus, akcininkas – V. Jonika.

Vidmantas Jonika ir Vigilijus Jukna
Vidmantas Jonika ir Vigilijus Jukna
© B. Stankevičienės nuotr.

Registrų centrui UAB „Profilena“ pateiktoje 2020 m. Pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta 77593 Eur pajamos ir 3257 Eur nuostolis. Tuo metu ŽŪB „Aubrakas“ 2020 m. veikė pelningai. Skaičiavo 782 015 Eur pajamas ir 71658 Eur pelną.

ŽŪB „Aubrakas“ pajininkas V. Jonika yra Lietuvoje gerai žinomas ūkininkas ir verslininkas. Registrų centro duomenimis, jis yra Ekologiškų mėsinių galvijų augintojų asociacijos valdybos narys, UAB „Ylakių paukštynas“, UAB „Plungės Jonis-S“, UAB „Skobex“, UAB „Šiaulių skalbykla“, UAB „Vitūna“ akcininkas, UAB „Selenta“ vadovas ir akcininkas. Be to, jis yra Žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviška mėsa“ valdybos pirmininkas, Vidmanto Jonikos labdaros ir paramos fondo vadovas, VšĮ Šarnelės seniūnija vadovas. Ir galiausiai V. Jonika vadovauja Bazilėnų medžiotojų klubo valdybai.

Delfi bandė susisiekti su ne savo žemės sklypą deklaravusiais A. Jonikiene ir ŽŪB „Aubrakas“. Jų poziciją sutiko perduoti advokatė Lina Andriuškevičienė. Jos teigimu, tokia situacija susiklostė dėl netyčinių veiksmų deklaruojant sklypus.

„Paaiškiname, kad Jūsų pateikti klausimai yra tiesiogiai susiję su Plungės apylinkės teismo Plungės rūmuose nagrinėta civiline byla, kurioje 2021-06-03 sprendimu teismas ieškovės, kurios sklypas neva nepagrįstai buvo deklaruotas NMA, ieškinį atmetė visiškai. (...) Galime paaiškinti, kad A. Jonikienė, vėliau ŽŪB „Aubrakas“ vykdė/vykdo žemės ūkio veiklą, dėl ko kreipėsi su prašymais dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius gavimo.

Teisės aktuose nustatyta, kad žemės plotai, kuriems prašoma paramos, yra deklaruojami blokais - laukais, kuriems deklaravimo sistemoje suteikiami kontroliniai žemės sklypų numeriai.

Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiška yra pildoma elektroniniu būdu per NMA elektroniniame tinklapyje esančią Paraiškų priėmimo informacinę sistemą (toliau tekste vadinama „PPIS”) .

Deklaravimo procedūra pradedama žemėlapyje įbraižant lauko, kuriame vykdoma žemės ūkio veikla, ribas. Pagal gautus įbraižymus, PPIS suformuoja deklaruojamo lauko kontrolinio žemės sklypo numerį bei sugeneruoja deklaruojamų žemės ūkio naudmenų plotus. Kontrolinio žemės sklypo (įbraižyto lauko) plotas, apskaičiuojamas automatiškai ir nurodomas paraiškos lentelėje. Kiekvienam įbraižytam laukui taikoma leistina persidengimo paklaida. Ji skaičiuojama persidengiančiam laukui pagal formulę 0,75 x P/10000 (ha), čia P – mažesnio perimetro persidengiančio lauko išorinis perimetras metrais. Persidengiančio lauko paklaida negali būti didesnė kaip 1 ha. Lauko persidengimo paklaidą apskaičiuoja PPIS, o NMA, administruodama paraiškas, netaiko sankcijų dėl neteisingo deklaravimo (pagal reglamento (ES) Nr. 640/2014 II antraštinę dalį), kai laukas persidengia iki leistinos deklaravimo paklaidos“, - nurodė advokatė.

Vis dėlto, anot L. Andriuškevičienės, ne savo žemę deklaravę ūkininkai dėl to kaltės nepripažįsta.
„Kontroliniame žemės sklype (atskirais laukais) išskirtas naudmenų plotas, už kurį buvo gaunamos išmokos, PPIS sistemoje sugeneravus paraišką buvo gerokai mažesnis nei buvo nuosavybės teise valdomas bei nuomojamas žemės sklypų plotas.

Dėl taikomos paklaidos nei A. Jonikienė, nei ŽŪB „Aubrakas" neturėjo pagrindo numanyti, kad į kontrolinį žemės sklypą galimai pateko trečiojo asmens sklypas, kuris įtakojo išmokos dydį ir jei taip, tai kokia apimtimi“, - dėstė advokatė.

Savo nuomonės nepakeitė iki šiol

Su klausimais Delfi taip pat kreipėsi į Nacionalinę mokėjimo agentūrą. Jos paklausėme, kaip susiklostė situacija, kad be sklypo savininkės žinios buvo deklaruotas jos sklypas ir nesusiję asmenys tokiu būdu gavo išmokas.

NMA atstovė Vaiva Kovaliūnienė pateikė aptakų įvertinimą ir nuo konkretaus paaiškinimo bandė išsisukti. Atsakydama į aukščiau pateiktą klausimą, ji nurodė atvejus, kada NMA tikrina žemės sklypo nuosavybės dokumentus.

„Pažymėtina, kad, vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis, susitarimas tarp nuomotojo ir nuomininko dėl žemės sklypo nuomos ar panaudos gali būti sudaromas ir žodžiu. Nacionalinė mokėjimo agentūra teisinį pagrindą prašyti pateikti deklaruoto ploto valdymo dokumentus turi tik tuomet, jeigu gaunamas skundas dėl neteisėto ploto deklaravimo. Pagal taisykles NMA valdymo teisę taip pat tikrina šiais atvejais: esant dvigubam ploto deklaravimui; paraišką teikiant savarankiškai, kai pernai paraiška nebuvo teikta ar deklaruojami didesni nei 2 ha plotai, kurie buvo 2 metus nedeklaruoti; įtarus galimą valdos skaldymą; atrinkus rizikingus pareiškėjus.

Teikdami paraišką pareiškėjai patvirtina, kad žino, jog paramos prašyti gali, jei paprašius NMA galės pateikti deklaruoto ploto valdymo teisę patvirtinančius dokumentus“, - nurodė NMA.

Pievos
Pievos
© DELFI / Laimonas Jankauskas


Kiek dar Lietuvoje yra nustatyta panašių atvejų, kad deklaruojami sklypai be savininkų žinios? Atsakydama į šį klausimą NMA nurodė konkrečius skaičius. Pasirodo, tokie atvejai nėra tokie jau ir reti.

2020 m. 9397 laukuose buvo patikrina valdymo teisė. Tai sudaro 28625,27 ha. Iš 9397 laukų neteisėtai deklaruota 1585 laukai. Tai sudaro 4174,31 ha.

NMA ir šiandien mano, kad informacija apie tai, kokias išmokas už deklaruotą ne savo sklypą gavo A. Jonikienė ir ŽŪB „Aubrakas“ yra nevieša. Ir sklypo savininkei nebūtina apie tai žinoti. Pasirodo, NMA pozicijos nepakeitė net ir Ginčų komisijos išaiškinimas.

„Informacija, kokias konkrečiai išmokas gavo kiti asmenys už deklaruotą sklypą, nebuvo pateikta, nes tokia informacija gali būti suteikta tik pareiškėjui arba oficialiai įgaliotam jo atstovui. Tokios informacijos pateikimas trečiajam asmeniui, nesant teisinio pagrindo, pažeistų teisės aktus (fizinio asmens atveju, Bendrojo duomenų apsaugos reglamento, o juridinio asmens atveju, Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo bei Civilinio kodekso nuostatas)“, - Delfi teigė V. Kovaliūnienė.

Žurnalistams NMA atstovė dar kartą pakartojo, kad įstaiga esą negali paskaičiuoti, kokias tiksliai išmokas už svetimą sklypą gavo fizinis ir juridinis asmenys. „Parama pareiškėjams skiriama ne už atskirus paramos paraiškose deklaruotus laukus, o pagal paraiškose paramos reikalavimus atitinkantį bendrą deklaruotą plotą, nustatytą įvertinus atitiktį paramos teikimą reglamentuojantiems teisės aktams.

Be to, paraiškų administravimo metu nustačius pažeidimų, pareiškėjams yra taikomos teisės aktuose nurodytos sankcijos, t. y. taikomas išmokų mažinimas bendrai apskaičiuotai už bendrą deklaruotą/ paramos skyrimo kriterijus atitinkantį plotą paramai, o ne už atskirus laukus“, - teigė NMA atstovė.

Taip pat NMA klausėme, kokių sankcijų iš NMA sulaukė ne savo žemės sklypą deklaravę A. Jonikienė ir ŽŪB „Aubrakas". Ir čia V. Kovaliūnienė paaiškino, kad sankcija buvo pritaikyta tik už 2018 m. O iki tol ne savo žemę deklaravę ūkininkai sankcijų nesulaukė. Kokia sankcija buvo pritaikyta už 2018 m., V. Kovaliūnienė nenurodė.

„NMA, gavusi sklypo savininko informaciją apie galimai netiksliai ir (arba) neteisėtai deklaruotus plotus, vadovaudamasi Taisyklių 83 p., sklypų teisėto deklaravimo faktą patikrino už einamuosius ir praėjusius deklaravimo metus (2019 ir 2018 m.).

Sklypas einamaisiais 2019 m., kai gauti prašymai iš savininkės, pareiškėjų paramos paraiškose deklaruotas nebuvo.

Sklypą 2018 m. deklaravo Jūsų paklausime įvardinta pareiškėja ŽŪB „Aubrakas“. NMA paprašius šios bendrovės pateikti sklypo, dėl kurio pateiktas skundas, valdymo teisę patvirtinančius dokumentus, jie pateikti nebuvo, todėl šio pareiškėjo 2018 m. paraiškai pritaikytos sankcijos dėl neteisingo sklypo deklaravimo“, - nurodė V. Kovaliūnienė.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(50 žmonių įvertino)
3.9200

Top naujienos

D+ Tomas Janonis

Įspūdinga LRT pastatų rekonstrukcija kelia aistras: kiek visa tai kainuos ir kas tą kainą pasiryžęs mokėti (5)

LRT pastatų atnaujinimo architektūrinis konkursas, regis, nevyksta taip sklandžiai kaip buvo...

Specialus kodas statybininkui – tik pradžia: pokyčiai galimi ir kitų sektorių darbuotojams (83)

Siekiant mažinti nelegalų darbą nuo Naujųjų statybų sektoriuje dirbantys asmenys privalės...

„The Times“: NATO būgštauja, kad Rusija vos per 2 valandas gali atkirsti Baltijos šalis (16)

Šiaurės Atlanto aljansas baiminasi, kad Rusija , pasitelkdama migrantus, gali per dvi valandas...

Jau sausį vairuotojai privalės turėti naujas vaistinėles: už senų naudojimą – ir baudos, ir trūkumai techninėje apžiūroje (163)

Jau nuo sausio 1-osios vairuotojai, pirmosios pagalbos vaistinėles įsigiję prieš kelis metus,...

100 eurų išmokas už COVID-19 skiepą gaus 93 tūkstančiai žmonių: pinigai bus mokami ir kitąmet

„ Sodra “ pradeda mokėti vienkartines 100 eurų dydžio išmokas už skiepą. Iki Kalėdų jas...

Vaidas Baumila iš LRT eterio dingo ne šiaip sau: pažeidė sutarties sąlygą (51)

Akyliausi žiūrovai veikiausiai pastebėjo pokyčius LRT laidoje „Svajoja vaikai“. Ilgą laiką...

Žiema parodys tikrą savo veidą – paspaus net 21 laipsnio šaltis (44)

Aukšto atmosferos slėgio sūkurys į Lietuvą atnešė žiemišką šaltį. Po šaltos antradienio...

Lietuvių šventinės tradicijos: vis dar dėmesys daiktams ir pilnam stalui?

Pirmasis šių metų sniegas priminė kiekvienam iš mūsų, kad šventės jau visai ne už kalnų....

Pasijuokė iš lietuvių pamėgto prekių ženklo fotosesijų: štai, kaip iš tiesų atrodo jų parduodami drabužiai

Drabužių parduotuvių tinklas „Zara“ garsėja tuo, kad stebina savo fotosesijomis – modeliai...

D+Žinių radijas

Kada sustos rekordiškai augti būsto kainos? (2)

Ar Lietuvos banko ribojimai antrai paskolai atvėsins įkaitusį kainų laužą? Ar nuosavas erdvus...