Taip DELFI teigė „cinišką skriaudos istoriją“ papasakojusi moteris, prisistačiusi močiute Ramune.

„Mano dukra viena augina pusketvirtų metukų mergytę. Kadangi nedirba, mokosi 12-oje suaugusiųjų gimnazijos klasėje, gauna socialinę pašalpą. Jos dukrytė akinukus nešioja nuo 5 mėnesių amžiaus“, – pasakojo močiutė.

Į DELFI moteris kreipėsi dėl kurioziškos situacijos. Jos dukra kreipėsi į savivaldybės Socialinės paramos skyrių dėl kompensacijos už akinukų stikliukus. „Mums žinoma, kad vieną kartą per metus nepasiturintys žmonės turi tokią teisę. Tačiau absurdas, kad kompensacija buvo pervesta į sąskaitą. Lygiai 60 eurų. Ir tuo pačiu gavome pranešimą iš Socialinės paramos skyriaus, kad tris mėnesius bus sumažinta pašalpa – po 20 eurų, taigi iš viso dukra gaus 60 eurų mažiau“, – pasakojo ponia Ramunė.

Moteriai nesuprantama, kam iš viso skirti 60 eurų kompensaciją, jei po to per 3 mėnesius iš tos pačios šeimos ji atimama?

„Kam tada gaištamas mamyčių ir socialinės paramos skyrių darbuotojų laikas, tvarkomi dokumentai, siuntinėjami laiškai? Nei juoktis, nei verkti!“, – pakartojo ji.

Pakomentuoti situaciją DELFI paprašė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Piniginės paramos skyriaus vedėjos Svetlanos Kulpinos.

Pašalpa privalo būti grąžinta

„Sumažinti išmoką – neteisėta. Pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, skiriant socialinę pašalpą arba kompensacijas, vienkartinė socialinio pobūdžio išmoka, kuri mokama iš savivaldybės ar valstybės biudžeto lėšų, neįskaitoma į šeimos pajamas. Todėl šiai mamytei, savivaldybei išmokėjus vienkartinę pašalpą akinukams įsigyti, ji tikrai neturėjo būti įskaičiuota į pajamas. Sprendimas dėl to sumažinti pašalpą neatitinka įstatymo nuostatų“, – pabrėžė S. Kulpina.

Jeigu pašalpa buvo sumažinta, S. Kulpinos teigimu, privalo būti sugrąžinta ir mokama, kokia priklauso.

Šeimoms, kurioms reikia pagalbos, vienkartinės pašalpos turi būti suteikiamos ir savivaldybės tą daro. „Gali būti, kad socialinės pašalpos šiai šeimai ir nepakanka – mergytei reikia akinukų ir besimokančiai mamai sunku gyvenant iš socialinės pašalpos juos nupirkti. Todėl savivaldybė labai gerai pasielgė, kad skyrė vienkartinę pašalpą stikliukams įsigyti, tačiau neaišku, kodėl ji buvo prilyginta pajamoms“, – stebėjosi S. Kulpina.

Kadangi socialinę pašalpą moka savivaldybė, specialistė patarė mamai kreiptis į skyrių, kuris sumažino pašalpą.

„Greičiausiai klaida buvo padaryta dėl neapdairumo arba nebuvo nurodyta, kad buvo gauta vienkartinė išmoka. Tačiau bet kokiu atveju skiriant socialinę paramą vienkartinės išmokos neįskaitomos į pajamas. Tikrai nėra taip, kad viena ranka duodama, o kita atimama“, – pakartojo SADM atstovė.

Negavo „Sodros“ išmokų, nes „per daug dirbo“

DELFI rašė apie klaipėdietę Gretą Pivrikaitę, kuri augindama sūnelį negavo „Sodros“ išmokų, nes per anksti įsidarbino.

Teismas, į kurį kreipėsi išmokų negaunanti jauna mama, jos skundą atmetė. Gretos artimieji tai vadino kuriozu - neva teismas leidžia suprasti, kad mergina dėl motinystės išmokų galėjo pasistengti anksčiau įsidarbinti – kad užtektų reikiamo stažo motinystės išmokai gauti. Arba įsidarbinti po atestatų teikimo.

Kaip sakė pati Greta, „Sodros“ ji buvo baudžiama už tai, kad neplanuotai pastojo – dar nebaigusi mokyklos ir jau dirbdama. „Tokio atvejo tarp įstatyme vardijamų išimčių nėra, tačiau ar dėl to „nereglamentuotai“ pastojusi ir įsidarbinusi moksleivė turi likti be išmokų?“ - klausė jauna mama.

Po to, kai DELFI iškėlė šią problemą, Seimas praplėtė išimčių sąrašą ir Greta išmokas gavo, gaus ir kitos jos situacijoje vaikus auginančios mamos.

Išmokos neteko pardavusi dukters dėvėtus drabužius

Didelio atgarsio sulaukė ir šią savaitę publikuota klaipėdietės istorija. Mama internetu už keliolika eurų pardavė savo dukrelės dėvėtus drabužėlius ir dėl to neteko beveik 250 eurų išmokos.

Problemos prasidėjo, kai moteris nuėjo į Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyrių. Jai, kaip mažas pajamas gaunančiai mamai, iki šiol priklausė socialinė pašalpa ir kompensacijos už komunalines paslaugas. Moteris tradiciškai nuėjo tvarkytis dokumentų, kad parama būtų pratęsta ir tada ją ištiko šokas. Klaipėdietė sužinojo, kad dėl keliolikos papildomų eurų ne tik veikiausiai nebegaus paramos, bet nuspręsta iš jos išieškoti ir už prieš tai buvusius tris mėnesius skirtą paramą – 76 eurų kompensaciją už komunalines paslaugas ir 170 eurų dydžio socialinių pašalpų.

„Jei būčiau žinojusi, kad dėl kelių papildomų eurų tapsiu tokia nusikaltėle, tuos pinigus iš moterų, pirkusių mano vaiko rūbelius, būčiau paėmusi grynais ir niekas nieko nebūtų sužinojęs“, – kraupo klaipėdietė.

Įžvelgia skurdo riziką, bet kompensacijų neskiria – per didelės pajamos

Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, 2014 metais beveik pusės visų namų ūkių pragyvenimo šaltinis buvo socialinės išmokos. Tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo ribos buvo 8,3 proc., tarp bedarbių – 62,6 proc., tarp senatvės pensininkų – 22 proc. asmenų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija DELFI yra akcentavusi, kad minimalioji mėnesinė alga (MMA) nepatekti žemiau skurdo rizikos ribos sudaro galimybę tik dirbančiajam, kuris neišlaiko kitų asmenų.

Kaip priminė SADM, šeimoms, neturinčioms pakankamai lėšų pragyvenimui, gali būti teikiama piniginė socialinė parama: pašalpa, būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos.

Socialinė parama skiriama, kai vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės už 102 eurus.

Pajamų tyrimo duomenimis, skurdo rizikos riba vienam gyvenančiam asmeniui Lietuvoje sudarė 241 eurą.