Archyvą perdavė kunigo Petro Ažubalio sūnėno žmona Dalia Ažubalienė, gyvenanti Kanadoje.
Perduotą archyvą daugiausia sudaro advokato P. Vilučio 1947–1979 metų korespondencija: jam rašyti laiškai ir paties advokato rašytų laiškų nuorašai.
Joje esama Lietuvos diplomato, publicisto Stasio Antano Bačkio, Lietuvos rezistento, partizano Juozo Lukšos-Daumanto, jo žmonos Nijolės Bražėnaitės-Lukšienės ir J. Lukšą bei kitus partizanus išdavusio Jono Kukausko-Dzykio laiškų.
Anot pranešimo, vienas įdomesnių dokumentų – Lietuvos partizanų naudota šifrų lentelė.
Lietuvos centrinio valstybės archyvo duomenimis, P. Vilutis 1914 metais gimė Rokiškio apskrities Mickūnų kaime, mokėsi gimnazijoje Rokiškyje, Vytauto Didžiojo universitete ir Vilniaus universitete studijavo teisę.
1939 metais pasirodė jo darbas „Administracinė teisė“, kur nagrinėjami ne tik administracinės teisės klausimai, bet ir apžvelgiama Lietuvos valstybės tarnybos raida, valstybės tarnautojų priėmimo į pareigas klausimai, akcentuojama konkursų į valstybės tarnautojų pareigas svarba.
P. Vilutis buvo Lietuvių aktyvistų fronto narys, pasirašė memorandumą Vokietijos vyriausybei dėl Laikinosios Vyriausybės veikimo nutraukimo ir Lietuvos nepriklausomybės paneigimo. Dėl to 1943 metų pavasarį jis buvo priverstas pasitraukti į Čekoslovakiją, kad išvengtų vokiečių gestapo persekiojimo.
Po Antrojo pasaulinio karo advokatas išvyko į Vokietiją, vėliau – į Prancūziją. Čia P. Vilutis susipažino su Juozu Lukša (Daumantu), rūpinosi šio knygos „Partizanai už geležinės uždangos“ išleidimu, pasivadinęs slapyvardžiu Vytenis parašė jai pratarmę.
Be to, teisininkas buvo J. Lukšos ir jo žmonos Nijolės Virginijos Bražėnaitės piršlys.
Galiausiai P. Vilutis emigravo į Kanadą.