Pasak P. Pavelo, Aljansas „nepajėgtų adekvačiai sureaguoti“ į tokią situaciją, skelbia čekų žiniasklaida, kurią cituoja BBC.

Be to, Rusija gali priimti sprendimą okupuoti Baltijos šalis per kelias valandas, tuo tarpu NATO, kuriai priklauso 28 valstybės, prarastų daug laiko vieningos pozicijos suderinimui.

NATO tektų priimti sunkų sprendimą, ar pradėti karą su Rusija, kuri gali panaudoti ir branduolinį ginklą.

P. Pavelas taip pat įsitikinęs, kad Rusija gali per dvi paras okupuoti ir Ukrainos sostinę Kijevą.

JAV viceprezidentas: kitas V. Putino tikslas gali būti Baltijos valstybės

Rusijos Federacija gali savo agresiją nukreipti į Baltijos valstybes, kaip pretekstu kariniams veiksmams pasinaudojama siekiu apginti regione gyvenančius rusakalbius.

Tokią nuomonę gegužės 27 dieną, trečiadienį, išsakė JAV viceprezidentas Joe Bidenas, pasisakydamas Vašingtone, skelbia rus.newsru.ua.

Anot J. Bideno, „kitas Rusijos agresijos tikslas gali būti Baltijos valstybės, kur Maskva imtųsi veiksmų, pasinaudodama siekiu „apginti rusakalbius“, skelbia „Voice of America“.

V. Putinas mėgsta pasigirti

DELFI primena, kad praėjusių metų rugsėjį Italijos laikraštis „La Repubblica“ skelbė V. Putino ištartus žodžius: „Jei norėčiau, Kijevą galėčiau užimti per dvi savaites".
Vladimiras Putinas

Šis sakinys, kaip teigta, nuskambėjo per pokalbį telefonu su kadenciją baigiančiu Europos Komisijos vadovu Jose Manueliu Barroso. Šis apie tai papasakojo vėliau vykusiame ES šalių lyderių susitikime.

Kaip jau buvo skelbta, J. M. Barroso pasiteiravo V. Putino dėl Rusijos karių Ukrainos teritorijoje. Tada šis pareiškęs, jog daug svarbiau yra, kad jis Kijevą galėtų užimti per dvi savaites. Vokiečių žinių portalas „Spiegel“ citavo Vakarų Europos diplomatą, kuris patvirtino, kad J. M. Barroso viršūnių konferencijoje pasakojo apie tokį pokalbį.

NATO trūksta lankstumo?

Kovo mėnesį buvęs NATO generalinio sekretoriaus patarėjas Chrisas Donnelly pranešime, skaitytame Vilniuje, teigė, kad NATO kuo skubiau turi transformuotis ir prisitaikyti prie karo, kurį Rusija paskelbė Vakarams. Jis tvirtino, kad tai gali pareikalauti šalių pereiti nuo profesionalių ginkluotųjų pajėgų prie teritorinei gynybai labiau tinkamų šauktinių kariuomenių.

C. Donnelly taip pat pateikė revoliucingą siūlymą: jo nuomone, gali būti, kad atėjo laikas keisti Vašingtojo sutarties 5-ąjį straipsnį taip, kad ten nebeliktų žodžio „ginkluota“ ataka: tai reiškia, kad NATO šalys kolektyviai reaguotų į bet kokio pobūdžio ataką, ne tik ginkluotą.

„Tai gali pareikalauti Vašingtono sutarties pataisymo, sutartis gali būti iš pagrindų pakeista išėmus iš 5-ojo straipsnio vieną žodį – tas žodis „ginkluota“. Mes dabar baiminamės ne tik ginkluotos atakos, mes baiminamės bet kokios atakos“, - sakė Ch. Donnelly.

„Aljansai, ypač NATO, dar nėra adaptavęsi prie naujos situacijos. Jis neprisitaikęs prie to, kad nėra vieno paprasto grėsmės taško“, - perspėja C. Donnelly.

Prezidentė: grėsmė - reali

Baltijos šalims yra iškilusi reali grėsmė, ir jos turi ruoštis karinio konflikto metu savarankiškai atsilaikyti bent tris paras, kol į pagalbą atvyktų NATO sąjungininkai, kovo mėnesį tvirtino ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Dalia Grybauskaitė

Tai ji sakė Kaune užsienio žurnalistų paklausta apie šauktinių grąžinimą.

„Turėjome šauktinius iki 2008 metų, ir manėme, kad to daugiau niekada nebereikės. Bet aplink mūsų sienas pasikeitus geopolitinei situacijai, supratome, kad grėsmės yra labai realios. Grėsmės realios visam mūsų regionui, Baltijos šalims. Mūsų kaimynystė tapo mažiau prognozuojama ir agresyvesnė, ir aš turiu omeny Rusiją“, - sakė D.Grybauskaitė.

Prezidentė minėjo išaugusį Rusijos karinį aktyvumą Karaliaučiaus krašte, Baltijos jūroje ir oro erdvėje, kur Rusijos karo lėktuvų skrydžiai, pasak jos, kelia grėsmę civilinei aviacijai.

„Žinome NATO procedūras. Greitojo reagavimo pajėgos gali pradėti veikti mažiausiai po 72 valandų. Bet Baltijos šalys yra gana mažos. Turime apsisaugoti patys bent šias 72 valandas ar daugiau“, - teigė ji.

Baltijos šalys išsiuntė prašymą dėl nuolatinio kovinio vieneto dislokavimo

Gegužės mėnesį Lietuvos, Latvijos ir Estijos kariuomenių vadai išsiuntė laišką NATO pajėgų vyriausiajam vadui JAV generolui Philipui Breedlove'ui, kuriuo prašoma regione dislokuoti brigados dydžio vienetą.

„Laiškas išsiųstas gegužės 15 dieną“, - BNS sakė Lietuvos kariuomenės vado atstovas spaudai kapitonas Mindaugas Neimontas.

Lietuva, Latvija ir Estija siekia, kad kiekvienoje šalyje būtų nuolat dislokuotas bataliono dydžio vienetas, kartu jie sudarytų brigadą. Tai vadinama atgrasymo priemone reaguojant į Rusijos veiksmus regione.