aA
Pirmadienį iškeldinus paskutinius nuteistuosius, antradienį bus skelbiamas oficialus sostinėje veikusio Lukiškių kalėjimo-tardymo izoliatoriaus uždarymas. Tai pirmadienį pranešė Teisingumo ministerija. Laidoje „DELFI diena“ teisingumo ministras Elvinas Jankevičius sakė, kad jis reikalaus, kad teritorija aplink Lukiškių kalėjimą būtų prieinama visiems, kad tai nebebūtų spygliuotomis tvoromos apjuostas siaubo simbolis.
DELFI trumpai
Teigiama, kad per dvi savaites bus organizuojama diskusija, kas galėtų atsirasti kalėjimo patalpose.
Kalėjimų departamento duomenimis, paskutinis perkėlimas iš Lukiškių pataisos namų įvyko penktadienį, paskutiniai 74 nuteistieji ir suimtieji pervežti į Vilniaus pataisos namus.
Didžioji dalis iš 92 Lukiškėse kalėjusių nuteistųjų iki gyvos galvos perkelti į Pravieniškių pataisos namus. Kalėjimo režimu kalinti nuteistieji išvyko į Marijampolės pataisos namus.
Kompleksas, kurį sudaro kalėjimo, ligoninės, gamybinis, administracinis pastatai bei Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvė, nuo 2002 metų įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.
Tuomet 2014 metų liepą Vyriausybė buvo patvirtinusi Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programą, joje buvo numatyta, kad Lukiškių kalėjimas iš Vilniaus centro į Pravieniškes bus iškeltas iki 2018 metų.


– Ar jau galite oficialiai patvirtinti, kad Lukiškių kalėjimo nebėra ir jis yra oficialiai iškeltas?

– Taip. Galiu patvirtinti, kad taip ir yra. Šiandien nei vieno kalinčio žmogaus Lukiškėse nėra. Tiesa, jau ir prieš kelias dienas nebuvo.

– Dabar tai yra tiesiog pastatų kompleksas su likusiais darbuotojais, kurie atlieka ūkinius darbus?

– Reikia išsikraustyti administracijai, yra inventorius, kurį reikia iškraustyti. Čia liks tik saugoma teritorija.

– Ministre, su kokiais iššūkiais susidūrėte iškeldami kalinius?

– Aišku, buvo sunkus iškeldinimas ryžto ir transportavimo prasme. Aš džiaugiuosi visu savo kolektyvu, Teisingumo ministerijos darbuotojais, Kalėjimų departamento darbuotojais ir visų įstaigų vadovais, nes visiems teko tas krūvis, visi sunkiai ir daug dirbome, teko keisti kai kuriuos teisės aktus, keitėme įstaigų nuostatus, remontavome. Tai buvo įmanoma padaryti tik susitelkus.

Carinės Rusijos siaubo simbolis iškeldinamas iš Vilniaus: kas laukia iki gyvos galvos kalinčių nusikaltėlių
© DELFI / Domantas Pipas

– Kalbos apie iškeldinamą kalėjimą prasidėjo, berods, dar 2007 metais. Tam prireikė 12 metų.

– Kiek žinau, tikrai labai seniai buvo planuojama iškeldinti Lukiškių kalėjimą. Lukiškių kalėjimo archyvo duomenys rodo, kad 1960 metais prasidėjo pirmieji pokalbiai. Man sunku pasakyti motyvus, kodėl kalėjimas nebuvo iškeldintas. Šiandien mes to ryžtingai ėmėmės ir padarėme tai, ką žadėjome.

– Ar kaliniams kitose įkalinimo įstaigose suteiktos tokios pat sąlygos ir kur jie yra iškeldinti?

– Čia buvo dviejų tipų kaliniai. Kalėjimo režimu kalintys asmenys, jiems toks pat režimas bus ir kitose įkalinimo įstaigose Marijampolėje, Alytuje, Pravieniškėse. Vieną kalinį mes turime ir Panevėžyje, moterų kalėjime. Visiems suteikiamos lygiai tokios pačios sąlygos. Kalbant apie Tardymo izoliatorių, tai didžioji dauguma kalinčių asmenų yra Pravieniškėse. Kiti yra Rasų gatvėje esančiuose pataisos namuose. Sąlygos tokios pačios, o kalbant apie tardymo izoliatorių Pravieniškėse – ženkliai geresnės.

– Ar tokiu iškėlimu yra užtikrinamas visuomenės saugumas?

– Visuomenė tikrai yra saugi, sąlygos yra tokios pat, kaip ir Lukiškėse. Kalbant apie kalėjimo režimą, tai yra kamerinės patalpos, yra apsauga, patekti galima su leidimais, saugo pareigūnai, viskas užtikrinta.

– Kaliniai skundėsi, kad kalėjime sąlygos yra labai blogos. Ar ne per vėlai pradėtas iškeldinimas?


– Sunku pasakyti, ar ne per vėlai, bet mes atradome tą galimybę. Tai yra carinės Rusijos objektas, svetimos valstybės galios simbolis, siekiant išgąsdinti ir palaužti. Jie tikrai tai mokėjo puikiai padaryti. Manau, kad tokio kalėjimo, tokio simbolio, kuriame buvo kankinami žmonės, kuriame buvo vykdomos net mirties bausmės, laisvoje Lietuvoje tokio objekto Vilniaus mieste negali būti. Aš džiaugiuosi, kad mes pagaliau atsikratome to simbolio.

– Kaliniai iki gyvos galvos. Kaip jie dabar gyvens? Ar nebus palengvinamos jų gyvenimo sąlygos?

– Ne, nebus, nes jie gyvens tame pačiame kalėjimo režime, nes pataisos namai dabar turi ir kalėjimo režimą, sąlygos bus griežtumo prasme tokios pačios, bet kalbant apie pastatus, ne visi jie yra kultūros paveldas, nebūtinai jie turės likti. Čia yra dviejų hektarų teritorija, manau, kad mes, kaip valstybė, čia tikrai galėtume kažką gražaus turėti.

– Naujas kalėjimas pastatytas nebuvo, panašu, kad artimiausiu metu jo nebus. Kodėl?

– Kažkada turėjome daugiau nei 10 tūkst. kalinių visoje Lietuvoje. Šiandien turime 6,5 tūkstančius, tačiau net ir tiek Lietuvos mastu yra per daug lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Vis tik matosi, kad kalinių skaičius po truputį mažėja. Mes turime daug neišnaudotos teritorijos, geriau remontuoti teritorijas esančiose įtaigose, nes nereikia tvorų, praėjimo kontrolės punktų. Galima tikrai racionaliau planuotis lėšas.

– Kur bus nauji korpusai?

– Pagrindas bus Rasų gatvėje, pataisų namuose, taip pat ir Pravieniškėse. Taip pat yra statomas ir naujas Šiaulių tardymo izoliatorius-kalėjimas.

– Praėjusią savaitę žiniasklaidai pareigūnai skundėsi, kad iškėlus kalinius ilgai trunka jų konvojavimas į teismus ir susitikimai. Jūs atšovėte, kad tai – politinis sprendimas ir pokyčių čia nebus. Trečiadienį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstys šį klausimą. Ką galite atsakyti besiskundžiantiems?

– Problemos nematau, žinoma, reikės planuoti ir pasistengti, ne tik bausmių vykdymo sistemai pasistengti, bet tai yra trumpuoju laikotarpiu, kadangi mes renovuojame ir planuojame, darome papildomas patalpas Rasų gatvėje, manau, kad Lukiškių kalėjimas tikrai to vertas. O kad kai kurios institucijos žiūri labai siaurai ir paiso tik savo interesų, neturėtų būti pavyzdžiu, nes tada visi procesai valstybėje judėtų labai lėtai. Žinoma, su institucijų vadovais mes deriname šiuos klausimus. Daugelis jų labai palaiko šį siekį ir sako, kad prisidės.

– Beje, kas nutiks su buvusiais kalėjimo darbuotojais?

– Aš esu viešai pasakęs, tą patį pakartoti galiu ir dabar, kad esame pažadėję, kad pareigūnai tikrai nepraras savo darbo vietų. Didžioji dalis persikels į Vilniaus pataisos namus Rasų gatvėje. Taip pat jiems bus pasiūlytos darbo vietos Vilniaus probacijoje, taip pat budėjimas kas ketvirtą parą Pravieniškėse ir galbūt Alytuje.

– Kaip vyksta kalėjimų pertvarka ir kokioje situacijoje ji yra dabar?

– Didžiausias problemas aš matau, kad kol kas kalintys asmenys labai dažnai nusikalsta pakartotinai. Remiantis statistika, net 62 proc. nusikalsta vėl. Šis rodiklis mūsų netenkina, keičiame požiūrį ir Seimas yra priėmęs naują įstatymą. Tikiu, kad jis pradės veikti ir kalinčių skaičius mažės, nes bus imtasi labai daug priemonių, kurios skatins taisytis, socializuotis ir grįžti į normalų gyvenimą. Šioje vietoje mes dar susiduriame su iššūkiu. Mes turime pavadinimą „Kalėjimų departamentas“, nors daugelyje Europos šalių tokie departamentai visiškai kitaip vadinasi – Pataisos įstaigų departamentai.

– Įkalinimo įstaigų medikai neseniai skundėsi pertvarka. Ar pavyko rasti sprendimus?

– Mano valdymo sritis, jeigu kalbant apie Pataisos įstaigas, tai pagrindas yra pareigūnai, o ne medikai. Kalbant apie pareigūnus, didžiausias prioritetas – probacijos pareigūnai. Žadame didinti jų skaičių ir atlyginimus. Medicina vis tik yra ne mūsų reguliavimo sritis. Manau, kad artimiausioje ateityje yra keli pasiūlymai, kalbame su sveikatos apsaugos ministru, manau, kad artimiausią mėnesį mes pristatysime pasiūlymus. Taip, jie nori didesnių algų, mes galime sutikti su algų didinimu, nes kitose įstaigose algos didėjo. Jų darbas yra pakankamai sunkus. Esu tikrai girdėjęs situacijų, kai medikų poelgiai yra tiesiog didvyriški. Vis tik patys vieni šios problemos mes išspręsti negalime. Tai turėtų padaryti ir Sveikatos apsaugos ministerija, reikėtų labiau integruotis į bendrą sveikatos apsaugos sistemą.

– Kokia yra kalėjimų sistemos pareigūnų padėtis?

– Jų padėtis yra taisytina, šiais metais algos didėjo, tai nėra riba. Pagrindinės yra dvi problemos. Pirma, kad jų atlyginimas nėra pakankamai didelis, o kita problema – pareigūnų vis dar trūksta. Mes tikime, kad netrukus Lukiškių pareigūnai papildys pozicijas kitose įkalinimo įstaigose, bet labai svarbu turėti pakankamą skaičių pareigūnų. Žinoma, kiekvienoje įstaigoje situacija yra kitokia, trūksta dešimtimis. Pravieniškėse būtų gerai sulaukti apie 30 pareigūnų.

– Grįžkime prie šio kalėjimo. Kas čia bus ateityje? Kaip galvojate? O galbūt jau žinote?

– Tai nėra Teisingumo ministerijos ir mano užduotis. Mano užduotis buvo iškeldinti ir uždaryti šį kalėjimą, man svarbiausia, kad Lietuvos ir Vilniaus miesto žmonės nebematytų tvorų, spygliuotų vielų. Tikrai reikalausiu, kad jos būtų nuimtos kuo greičiau, reikalausiu, kad ši teritorija būtų viešai prieinama, kad žmonės čia galėtų patekti. Pereinamuoju laikotarpiu tai išliks saugoma teritorija. Manau, kad ir Vyriausybė galėtų svarstyti, kas čia galėtų būti. Svarbu, kad šis baisus niūrus simbolis neišliktų.

Visas pokalbis DELFI laidoje.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(26 žmonės įvertino)
3.6538

Top naujienos

Dulkys: Šiauliuose ir anksčiau buvo tam tikrų signalų, po medikės mirties pasipylė skundai iš kitų gydymo įstaigų (281)

Praėjus savaitei po to, kai nusižudė jauna Šiaulių respublikinės ligoninės gydytoja,...

Daiva Žeimytė-Bilienė. Nustokite bauginti (855)

Kas nepamena įvykių Garliavoje. Prieš dešimt metų visas Lietuvos dėmesys buvo Klonio gatvėje:...

Tragedija Kelmės rajone: tvenkinyje paskendo dvi mažos sesės papildyta (165)

Vėlų pirmadienio vakarą Kelmės rajone, Liolių miestelyje, tvenkinyje, nuskendo dvi 11 ir 12...

Kaimo turizmą slegia atšaukiamos šventės, o klausimų kyla ir dėl paso: įpareigoti būtų tikrinti ne klientą (17)

Pandemijos išvarginti Lietuvos poilsiautojai populiarius kurortus vis labiau linkę keisti į...

Po medikų išplatinto laiško - SAM reakcija: nuo darbo grupės vadovo pareigų nusišalino viceministras (96)

Po medikės savižudybės Sveikatos apsaugos sistemą krečiantis skandalas tęsiasi. Po pirmadienį...

Penkeri metai po lemtingos gegužės: Eligijus Masiulis stebisi, kodėl byloje vietos neatsirado Grybauskaitei (281)

Prieš penkerius metus prasidėjo garsi ir skambi politinės korupcijos byla . Buvo sulaikytas...

Su sijonu-kiltu ant „Eurovizijos“ kilimo sužibėjęs „The Roop“ lyderis – apie žmonių reakcijas ir šiuo įspūdingu įvaizdžiu pasiųstą žinutę žiūrėkite vaizdo pokalbį (294)

Jau visai netrukus, šį antradienį, nuskambės taip ilgai lauktas pirmasis „Eurovizijos“...

Didžiulės paklausos susilaukęs NT: vietoje – net aktyvus ugnikalnis (5)

Sumanymas įsigyti privačią salą – jau nebemadingas. Verčiau pasidairykite vietovės, kur esama...

Pangoso pastangų nepakako: Vieningosios lygos pusfinalį CSKA pradėjo dramatiška pergale

VTB Vieningosios lygos pusfinalio pirmoje kovoje žingsnį finalo link dėjo Maskvos CSKA , kuri...

Sniego pilys | D+

Pamaskvės oligarchų nedomina protingos ir socialiai aktyvios moterys: santykiai vyksta „perku–parduodu“ principu

Rubliovka – rusų oligarchų oazė, kurie jau turi pinigų dešimčiai gyvenimų į priekį....