Vertindamas ketvirtadienį Seime svarstytą klausimą dėl privalomų skiepų medikams ir socialiniams darbuotojams, virusologas teigė, kad argumentų tokiai idėjai būtų galima rasti tiek už, tiek prieš.

„Asmeniškai aš manau, kad rezervuotai turbūt reikėtų žiūrėti į tai, kas dabar vyko, o iš esmės turbūt pagrindinis efektas, kokia bus situacija sveikatos, socialinės globos įstaigos, priklauso ne nuo to, kad žmonės bus „per prievartą“ skiepijami ar ne, o nuo to, kokios kitos prevencinės priemonės ten bus diegiamos – vėdinimas, kaukių nešiojimas ir taip toliau“, – „Lietuvos ryto“ laidoje „Nauja diena“ ketvirtadienį sakė S. Čaplinskas.

Profesoriaus teigimu, absoliuti dauguma šių sektorių darbuotojų yra pasiskiepiję, tad svarbu, kad jie toliau stebėtų savo COVID-19 statusą. Visgi, pasak S. Čaplinsko, kitos priemonės negali pakeisti skiepo.

„Negali pakeisti skiepo, bet lygiai taip pat manau, kad nebereikia kalbėti, jog skiepas yra vienintelė priemonė. Taip, imunitetas, skiepo indikuotas atsparumas, labai svarbu, kad būtų ta sustiprinamoji dozė, (…) bet lygiagrečiai svarbu kuo greičiau, efektyviau diagnozuoti asmenis, kurie gali būti potencialūs infekcijos platintojai – net ir paskiepyti ar persirgę žmonės“, – sakė ekspertas.

Dėl to, kaip pabrėžė laidos dalyvis, itin svarbus dabar yra sisteminis testavimas.

„Labai svarbu neprarasti to budrumo šalia tų tradicinių žinomų nemedicininių prevencijos priemonių“, – akcentavo ULAC vadovas.

Gali prireikti kitokios izoliacijos ir testavimo tvarkos

S. Čaplinskas taip pat sakė, kad greitai galime prieiti ribą, kai kelsime klausimą, ar kontaktą turėję asmenys, kurie yra pasiskiepiję arba persirgę, iškart turi izoliuotis.

Saulius Čaplinskas

„Galbūt paprasčiausiai reikėtų kiekvieną dieną testuotis ir tik tokiu atveju, jeigu bus aišku, kad žmogus tampa infekcijos nešiotoju ir gali perduoti virusą kitam, galbūt tik tada reikėtų izoliuotis, nes akivaizdu, kad diagnozuotų infekuotų žmonių skaičius tik augs“, – komentavo profesorius.

Jo teigimu, jei bus testuojama tik PGR metodu ir jau pasiekta testavimo šiuo būdu riba, dalis žmonių gali laiku nesužinoti, kad jie yra potencialiai pavojingi.

Kalbėdamas apie kontaktinį darbą dirbančius pedagogus, S. Čaplinskas akcentavo, kad jie turėtų saugoti save, ypač – vyresnio amžiaus pedagogai bei naudoti visas reikalingas prevencines priemones.

„Labai lengvabūdiškai elgiasi tie, jeigu kas iki šiol dar nėra pasiskiepijęs arba jeigu kas pasiskiepijo tik dviem dozėmis bei nepasiskiepijo sustiprinančiąja doze, kuri reikalinga tam, kad sustiprintų antrinį imuninį atsaką“, – paaiškino ekspertas.

Nepaskiepyti vaikai, pasak jo, tikėtina, kad imunizuosis natūraliu būdu – persirgdami.

„Deja, kai kas gali ir atsidurti ligoninėje“, – konstatavo S. Čaplinskas.

Rudenį galime susidurti su nauja banga

Virusologas teigė, kad omikron atmainos atsiradimas – naturali viruso mutavimo eiga.

„Iš vienos pusės, gerai, kad taip atsitiko, – kad turime tą virusą, kuris dešimt kartų blogiau dauginasi plaučiuose, bet 70 kartų efektyviau dauginasi nosyje ir gerklose. Tai reiškia, jis plinta daug greičiau, bet sukelia švelnesnę ligos eigą“, – sakė profesorius.

Dėl to, kaip paaiškino S. Čaplinskas, kai žmonės yra pasiskiepiję ar persirgę ir vėl užsikrečia, jie daug kartų rečiau patenka į ligoninę.

„Iš kitos pusės – nereikia apsigauti. Ypač tie žmonės, kurie neturės pakankamo imuniteto, jie taip pat gali susirgti sunkiai, ką mes ir matome. Dauguma iš tų, kurie patenka į ligoninę, yra nepasiskiepiję žmonės arba pas juos imunitetas jau buvo išblėsęs“, – akcentavo ekspertas.

Visgi toliau viskas, pasak jo, priklauso nuo visų gyventojų.

„Toliau priklausys nuo visų mūsų, kaip greit pasieksime tą tašką, kad nebereikėtų jokių ribojimų. Deja, ligos protrūkiai išliks ne tik šią žiemą, bet panašu, kad rudenį susidursime vėl su nauja banga. Tačiau, kuo mažiau žmonių, kurie neturės imuniteto, tuo mažiau bus galimybių virusui plisti“, – teigė S. Čaplinskas.

Jo teigimu, reikia tikėtis, kad neatsiras dar kokia agresyvi viruso atmaina.

„Tos žmonių grupės tose valstybėse, kur yra imlių žmonių, neturinčių specifinio imuniteto, kur vakcinos dar neprieinamos – ten yra tie realai, kur gali atsirasti naujos viruso atmainos. Tuomet galbūt vėl gali kilti nauja, kita banga. Belieka tikėtis, kad to nebus, nes kuo toliau, tuo daugiau žmonių yra vakcinuojami arba įgyja imunitetą persirgdami“, – komentavo profesorius.

„Viena šalis neįveiks šios pandemijos. Jeigu pas mus bus situacija geresnė, tai, kad kažkas atveš virusą pas mus į Lietuvą, paprasčiausiai virusui nebus, kur plisti, bet užsikrėtimų neišvengsime“, – pridūrė jis.

Skaičiai vėl šokiruoja: Lietuvoje – dar 7057 nauji COVID-19 atvejai ir 9 mirtys

Praėjusią parą Lietuvoje COVID-19 ligos diagnozė išgirdo dar 7057 žmonės, koronavirusas nusinešė 9 gyvybes, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas.

Tai didžiausias naujų susirgimo COVID-19 atvejų per parą skaičius Lietuvoje nuo pandemijos pradžios.

Antirekordas pasiektas ir antradienį, kai nustatyti 6234 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios ligos mirė 9 žmonės.

Aštuoni iš devynių praėjusią parą mirusiųjų buvo nepaskiepyti arba paskiepyti nepilnai.

Praėjusią parą 677 žmonės buvo paskiepyti pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze, iš viso buvo paskiepyti 9180 asmenų.

Ligoninėse šiuo metu gydomi 1086 COVID-19 sergantys pacientai – panašiai kaip ir prieš parą, 100 iš jų – reanimacijoje.

Šalyje praėjusią parą atlikta apie 25 tūkst. molekulinių (PGR) ir 3,3 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.

14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų toliau auga ir siekia 2005 atvejus. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis taip pat auga ir siekia 24,8 procento.

Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje susirgo 589,1 tūkst. gyventojų, nuo jos mirė 7,7 tūkst. žmonių.>

Ligoninės ir mirtys

Praėjusią parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 134 žmonės – beveik dešimčia daugiau nei ankstesnę parą.

65 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, deguonis papildomai tiekiamas 911 žmonėms.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys anksčiau yra sakęs, kad griežtos pandemijos valdymo priemonės būtų pradedamos taikyti tuo atveju, jeigu šalies gydymo įstaigose būtų užimta 240 reanimacijos lovų.

Nuo COVID-19 praėjusią parą mirė po du žmones 70–79, 80–89 ir 90–99 amžiaus grupėse, taip pat mirė po vieną asmenį, perkopusį 60, 50 ir 40 metų ribą.

Vienas asmuo, priklausęs 70-79 metų grupei, buvo paskiepytas pilnai.

Iš 7696 žmonių, iki šiol mirusių nuo COVID-19, pilnai paskiepyti buvo 704. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejama beveik 14,6 tūkst. mirčių.

Vakcinacija

Iki šiol mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta apie 1,94 mln. žmonių. Pilnai vakcinuota per 1 mln. gyventojų, dar 836,1 tūkst. pilnai paskiepytųjų yra gavę ir sustiprinančiąją vakcinos dozę.

Tarp pilnai paskiepytųjų Statistikos departamentas neįtraukia sustiprinančiąją dozę gavusių žmonių, jie skaičiuojami atskirai.

Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę yra gavę 69,3 proc. gyventojų.

Neskaičiuojant gruodį pradėtos skiepyti jauniausios vaikų grupės, kur paskiepyta 4,4 proc. vaikų, mažiausiai pasiskiepijusiųjų yra tarp 12–15 metų vaikų – 37,6 procento.

Vyriausių šalies gyventojų, kuriems per 80 metų, paskiepyta 72,4 procento.

Iš viso Lietuvoje iki šiol gauta apie 6,5 mln. vakcinų dozių, skiepyti sunaudota 4,35 mln. iš jų.

Šiuo metu koronavirusu tebeserga 42,5 tūkst. žmonių – beveik 4 tūkst. daugiau nei prieš parą.