Profesorius sakė, kad kol kas anksti sakyti, kad omikronas taps „omniperšalimu“.
„Aišku, kad su laiku jis pereis endeminę viruso stadiją, jeigu neatsiras kitų, antigeniškai skirtingų viruso variantų. Iš karto reikia pasakyti, kad kai nuo visų atliktų tyrimų skaičiaus nuo 3 iki 5 proc. bus teigiamų SARS-COV-2 atvejų, tai reikš, kad jis jau cirkuliuoja visuomenėje nesukeldamas didelių bėdų. Kol kas tas skaičius yra tarp 40-50 proc., vietoje 3-5 proc. Tai ir atsakymas, kad virusas kol kas labai plačiai cirkuliuoja.
Kitas klausimas, kad jau dauguma iš mūsų susiduriame su virusu ne pirmą kartą, vieni – su natūraliu virusu, kiti jau buvo pasiskiepiję ir įgiję tam tikrą imuninę apsaugą. Tai gelbsti nuo to, kad nėra toks didelis nuošimtis užsikrėtusių žmonių, kad patektų su sunkia klinikine eiga į ligoninę“, – teigė S. Čaplinskas.
Paklaustas, ką gali reikšti, jog net pusė koronaviruso testų yra teigiami, jis priminė apie ankstesnes prognozes.
„Buvo tokios prognozės, kad šį šaltąjį žiemos sezoną, ko gero, kiekvienas iš mūsų galime susidurti su šiuo virusu, kai atsivers mūsų socialinis gyvenimas. Taip ir vyksta, kai sakėme, kad virusas gali plisti tarsi cunamis. Tai ir turėjome omenyje, kad apsisaugoti nuo jo gali būti labai sunku.
Vadinasi, reikia imtis visų įmanomų priemonių: pirma, kad sumažintume tikimybę užsikrėsti, antra, kad jeigu jau užsikrėsime, vis tik kuo mažiau to viruso įkvėpti ir gauti, jog mūsų imuninei sistemai būtų lengviau su juo kovoti ir trečia, kad ta imuninė sistema būtų kuo stipresnė. Tiek nespecifinė, tiek bendros organizmo stiprinimo priemonės, tiek vakcinacija, kad ir kam tai nepatinka“, – sakė jis.
Pasiteiravus profesoriaus, ar jis sutinka su ministru Arūnu Dulkiu, jog jau pasiekėme susirgimų piką, jis taip paaiškino.
„Jeigu būtų atlikta tyrimų dar daugiau ir teigiamų tyrimų dalis irgi būtų 50 proc., <...>, aišku, kad tas [susirgusiųjų] skaičius būtų dar didesnis. Tačiau atkreipkime dėmesį, kokiais faktais remiasi ministras.
Ką jis turi omenyje? Vis tik toliau tokio didelio apkrovimo intensyvios terapijos skyriuje mes neturime ir jis neauga. Šiuo atveju ir turima omenyje, kad panašu, jog pasiektas tas pikas, bet nereikia apsigauti, nereikia galvoti, kad jau dabar nei vienas iš mūsų nebegalime užsikrėsti.“
Jis pasiūlė atsižvelgti į tai, kas dabar vyksta.
„Juk tie kolegos, kurie turi mažų vaikučių, tai vieną, tai kitą savaitę jiems yra diagnozuojamas teigiamas testas. Kitas klausimas, kad dauguma iš jų, ačiū Dievui, serga lengvai. Pirma, lengvai serga būtent dėl to, kad yra jaunesni ir, antra, dauguma iš jų vis tik yra pasiskiepiję arba kai kas yra persirgęs.“
Komentuodamas I. Šimonytės pasakymą, kad dabar gali išaugti mirtingumas, S. Čaplinskas aiškino, kad natūralu, jog jeigu auga užsikrėtusių žmonių skaičius ir tas nuošimtis bus mažesnis negu prie Uhano „štamo“ ar prie „Delta“ „štamo“, bet bus dideli absoliutūs užsikrėtusiųjų skaičiai, tai sergančių ir patenkančių į ligonines, taip pat ir neišgyvenančių žmonių neišvengsime.
„Būtų labai svarbu, kad vis tik nebūtų toliau tik „plika“ statistika: kiek žmonių susirgo ir, deja, neišgyveno, kiek buvo paskiepyta, kiek buvo nepaskiepyta. Dabar yra labai svarbu, o koks buvo jų imuninis statusas ir kokias gretutines patologijas jie turėjo.
Tai reikalinga tam, kad atkreiptume dėmesį ir kad mūsų tėveliams, mūsų seneliams ar netgi mums patiems, kurie turime gretutinių ligų <...>, „sueina“ keli rizikos faktoriai, tuomet net ir pasiskiepijusiems žmonėms liga gali būti sunki.“
Pasak profesoriaus, kalbant apie galimybių pasą ar kelionių suvaržymus ir seniai buvo aišku, jog jie neturi medicininės prasmės.
„Vienas iš pagrindžiančių faktų yra tas, kad virusas gana vienodai sparčiai plinta visur – ar Latvijoje, ar Ukrainoje, ar Lietuvoje. Tai nėra jokios prasmės blokuoti keliautojus ir ypač žiūrint, ar jie pasiskiepiję ar nepasiskiepiję, kai aišku, kad ir pasiskiepiję gali platinti virusą.
Kitas klausimas, kad kai eina kalba, jog jeigu žmonės kuo dažniau testuotųsi, jeigu pajuto kažkokius simptomus arba buvo kontakte su infekciją turėjusiais žmonėmis, tai tuomet ta operatyvi diagnostika tikrai gali padėti. Taip pat, kad pati šeima imtųsi atitinkamų priemonių, jog kuo mažiau užkrėstų kitus žmones.“
S. Čaplinsko nuomone, dabar jau atėjo laikas ir ypač vasaros metu, pagalvoti, ką galima padaryti dėl geresnio patalpų vėdinimo ir oro valymo.
„Ypač vaikų ugdymo įstaigose. Aišku, dabar mes nepakeisime vėdinimo sistemos, kai jau yra šaltas metų laikotarpis, bet vis tik ta aplinkybė kokiu oru mes kvėpuojame, yra labai svarbi. Noriu atkreipti dėmesį, kad taisyklingas medicininės kaukės ar respiratoriaus dėvėjimas apsaugo nuo užsikrėtimo, kai esame arti vienas kito, kai kvėpuojame tuo pačiu oru, kai esame dviejų metrų ar mažesniu atstumu.
Bet jeigu mes esame toje pačioje patalpoje ir jeigu bus labai daug to aerozolio, tai ten kaukės apsauginis poveikis nebus toks efektyvus. Tokiu atveju labai svarbu, koks bus oro vėdinimas ir oro valymas tokioje situacijoje. Štai dėl ko yra labai svarbu, kad būtų ir gera ventiliacija, ir ten, kur nėra reikalo būti per daug arti vienam šalia kito, tai mažinti buvimo šalia laiką. Jeigu neišeina, bent jau dėvėti medicininę kaukę.“
Profesorius aiškino, kad apie omikron atmainą jau žinome daug, bet, deja, tos žinios yra tokios, jog išvengti viruso gali būti labai sudėtinga, jei nebus naudojamas kompleksas priemonių.
„Jeigu mes vien tik kalbėsime apie skiepus arba vien tik apie kaukes, arba vien tik testavimą, tai to bus maža. Pradėkime nuo to, kad omikronas pasižymi tuo, kad jis plinta daug greičiau negu kitos viruso atmainos. Dabar netgi viena omikrono subatmaina 4 proc. greičiau plinta negu prieš tai buvusi pirminė omikrono atmaina.
Kartu aš noriu pasakyti, kad, ko gero, bėda yra ta, jog mokslininkai pateikia labai daug konkrečių, smulkmeniškų ir detalių naujienų, kurios paskui sujaukia žmogaus protą ir tada gal yra atmetama arba nepriimama ta žinutė. Trumpai šnekant, užsikrėsti omikronu užtenka daug trumpesnio laiko ir daug didesnio atstumo nuo užsikrėtusio žmogaus.“
Jis pridūrė, kad virusas dauginasi viršutiniuose kvėpavimo takuose 70 kartų intensyviau ir greičiau negu užsikrėtus kita atmaina.
„Štai dėl ko jis labai greitai išskiria virusą į aplinką ir daug mažesnės dozės užtenka, kad žmogus užsikrėstų. Tai čia yra bloga žinia, bet gera žinia yra ta, kad dešimt kartų mažiau omikrono atmaina nusileidžia į plaučius ir sukelia plaučių uždegimą, taip pat kitas patologijas.
Bet jeigu žmogus bus dar pasiskiepijęs, jeigu jis mažiau gaus to viruso, tai tikėtina, kad bus daug švelnesnė klinikinė eiga. Todėl mes ir turime dabar tokią situaciją, kad iš vienos pusės virusas plinta daug sparčiau <...>, bet nuošimtis, patenkantis į intensyvios terapijos skyrių ir neišgyvenusių nuo kitų atmainų skiriasi. Omikronas daug palankesnis žmogaus sveikatai.“
Anot jo, todėl ir yra tokios prognozės, kad jeigu virusas nemutuos ta linkme, kad skiepai bus mažiau efektyvūs, kad diagnostika nebus tokia efektyvi, kad gydymas nebus toks efektyvus, ko šiuo metu ir nėra, tikėtina, kad kitą šaltąjį sezoną tikrai neturėsime tokio didelio krūvio sveikatos ir socialinei sistemai.
„Deja, vis tiek virusas cirkuliuos ir, ko gero, kitą šaltąjį sezoną didelis nuošimtis iš mūsų vėl susidursime su šiuo virusu kaip ir su gripo. Svarbu, kad būtume tam pasiruošę.“
Tačiau profesorius sako, kad pagal gamtos dėsnius neturėtų būti, kad virusas galėtų mutuoti į dar pavojingesnį, tačiau kitas klausimas, kad, be abejonės, jog kažkada ir vėl bus nauja pandemija.
„Tik klausimas, kada ir koks virusas ją sukels vėl peršokęs rūšinį barjerą. Būtų labai svarbu, kad kai tai įvyks, šitos ir ankstesnių pandemijos pamokos būtų gerai išmoktos ir laiku įdiegtos. Deja, su šia pandemija ne taip gerai pasisekė.
Tam, kad kitas sezonas būtų kuo lengvesnis, kuo sėkmingesnis, tai pirmiausia noriu palinkėti visiems mums vasarą gerai pailsėti, sustiprinti savo imuninę sistemą, sustiprinti savo organizmą ir pagalvoti apie tai, kokiu oru kvėpuosime rudenį grįžę į savo namus, į savo darbus, į vaikučių ugdymo įstaigas.“
