Koks ruduo laukia?
Vaikų ligų klinikos profesorius Vytautas Usonis laidoje kalbėjo, jog privalome ruoštis ateinančiam rudens sezonui.
„Tikrai nerimą kelia tai, kad vasarą, kai koronaviruso aktyvumas turėtų būti mažesnis, mes turime susirgimų skaičiaus padidėjimą. Ir iš čia kyla labai paprastas klausimas – kas bus lapkritį ir gruodį?“ – klausimą kėlė profesorius.
V. Usonis teigė, jog labai didelė tikimybė, jog bus lygiai tokia pati situacija kaip ir praėjusių metų gruodį.
„Absoliučiai taip. Tik skirtumas turėtų būti toks, kaip mes būsime pasiruošę. Pernai mes neturėjome kitų priemonių, išskyrus plitimo kelių kontrolę – karantinas, kaukės, barjerai, dezinfekcija. O šiemet jau turime labai galingą ginklą – vakciną. Šiemet jau galima pradėti skaičiuoti visuomenės imuniteto rodiklį“, – aiškino profesorius.
Žinių radijo laidos „Dienos klausimas“ pašnekovas tikino, kad sandėliuose laikomas vakcinos dozes reikia pradėti racionaliai naudoti, kad nereikėtų sunaikinti.
„Kad mūsų žmonės būtų kaip galima geriau apsaugoti“, – aiškino profesorius V. Usonis.
Virusologas Saulius Čaplinskas sakė dar griežčiau – nėra jokių prielaidų galvoti, kad ateinantis ruduo ir žiema skirsis nuo praėjusių metų.
„Nesinori vis kartoti neigiamas prognozes ir panašiai. Bet, deja, situacija yra tokia“, – kalbėjo S. Čaplinskas.
V. Usonis taip pat kėlė klausimas, ar mūsų socialinis bendravimas turi būti toks intensyvus, koks buvo iki pandemijos.
Kada verta skiepytis 3 vakcinos doze?
Profesorius V. Usonis aiškino, jog po pilnos vakcinavimo schemos dar vieną dozę reikėtų vadinti visai ne trečiuoju skiepu.
„Nepavadinčiau to trečiu skiepu. Yra klasika, vis prisimename vadovėlius, negyvosios vakcinos yra skiepijamos keliais etapais. Pirma kartą skiepijus viena, dviem ar trim dozėmis sukeliama pirminė imuninė reakcija. Ji nurimsta, užtikrina apsaugą ilgesnę ar trumpesnę. Bet negyvos vakcinos nesidaugina paskiepyto žmogaus organizme. Todėl po kurio laiko būtina įskiepyti sustiprinančią dozę“, – aiškino ekspertas.
Jis kalbėjo, kad po pirminio imuninio atsako įskiepijama jį sustiprinanti dozė.
„Anksčiau ar vėliau reikės sustiprinančios dozės“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ antradienį teigė V. Usonis.
Paklaustas, kada reikia sustiprinančios vakcinos dozės, profesorius teigė, jog atsakymas yra labai aiškus.
„Tas atsakymas gimė skiepijant tymų vakcina. Suomijos mokslininkų didelis indėlis buvo prieš kelis dešimtmečius. Nereikia laukti imunologine prasme, kol antikūnai visai išnyks, nereikia laukti, kol imunitetas visai išblės ir apsaugos visai nebeliks. Sakykime, tą pačią tymų vakciną Lietuvoje pirmą kartą vaikams skiepijama antrais gyvenimo metais. O antroji, sustiprinanti dozė yra skiepijama prieš mokyklą“, – aiškino V. Usonis.
Jis kalbėjo, jog nereikėtų laukti, kol apsauga visiškai išblės.
„Todėl atliekami tyrimai, žiūrima, kokia yra apsauga. Ar dar žmonės turi antikūnų. O kas dar yra svarbiau – ar paskiepyti žmonės nepradeda sirgti, kadangi ne tik antikūnai užtikrina apsaugą. Ir visą tai daroma tam, kad mes kaip galima tiksliau žinotume, kada ta sustiprinanti dozė jau būtina“, – sakė V. Usonis.
Virusologas Saulius Čaplinskas laidoje kalbėjo, jog kol kas sunku kalbėti apie trečią skiepą ir dėl kitų šalių problemų gaunant vakcinas.
„Kiek man tenka dalyvauti vebinaruose, tai specialistai, virusologai neabejoja, kad ateis laikas, kada reikės tos trečiosios dozės. Tik dabar kol kas negalima pasakyti aiškaus kriterijaus, kada trečio skiepo reikėtų konkrečiam žmogui, tos sustiprinančios skiepo dozės. O svarbiausia priežastis – socialinė ir geopolitinė. Lietuva, Izraelis, Europos Sąjunga galbūt galime sau leisti skirtą tą trečią skiepo dozę, bet dauguma pasaulio šalių dar mažumą jų gyventojų gavo pirmą skiepą“, – aiškino jis.
Žinių radijo laidos „Dienos klausimas“ pašnekovas S. Čaplinskas aiškino, jog dideliam viruso plitimui ir mutacijai būtina didelė masė imlių jam žmonių.
„Ir dėl to virusas sparčiai ir mutuoja – kai greitai žmogus nuo žmogaus užsikrečia, kai daug yra imlių žmonių, be skiepo, virusas ne tik plačiai plinta, bet ir mutuoja“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo virusologas S. Čaplinskas.
„Tas gali atsitikti ir skiepą gavusių ar persirgusių žmonių organizme, jeigu imunitetas pas juos nusilps“, – aiškino ekspertas.
Kai kurie ekspertai ragina nedelsti ir trečią skiepo dozę planuotis artimiausiu metu. Virusologo S. Čaplinsko nuomone, reikėtų nedelsti ir jau dabar 3 vakcinos dozę suteikti didžiausią riziką sunkiai susirgti turintiems asmenims.
„Atsakymas būtų toks šiai dienai – kadangi aišku, kad po 76 dienų jau imunitetas pradėta blėsti, tik pas kiekvieną tai vyksta individualiai. Ir pavyzdžiui, pas vaikus geriausiai veikia imuninė sistema, o pas tuos, kuriems bėgant amžiui, pavyzdžiui, pas senjorus imunitetas silpsta. Imunitetas silpsta ir pas tuos žmones, kurie turi chronines ligas, kurios silpnina imunitetą. Čia ir būtų atsakymas, orientuotis reikia pagal šitą kriterijų. Dabar jau žinoma, kad net ir persirgę, paskiepyti žmones delta atmaina gali susirgti daug greičiau.
Ir užsikrėtę delta atmaina, net ir paskiepyti žmonės išskiria pakankamai daug viruso. Reiškia, kad jie tampa užkrečiami.
Todėl dabar, kai mes turime skiepų ir net dalis jų utilizuojama, tai tiems žmonėms, kuriems, sakykime, praėjo pusmetis po skiepo ir kurie priklauso padidintai rizikos grupei: senjorai, turintys ligas ir medikai, socialiniai darbuotojai, slaugos darbuotojai vertėtų nelaukti oficialių rekomendacijų ir priimti sprendimą“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo virusologas S. Čaplinskas.
Su šia pozicija sutiko ir V. Usonis.
„Svarbus ne maksimalus terminas, kada vėliausiai šį skiepą galima padaryti, o minimalus – kada anksčiausiai. Ir tas anksčiausias terminas yra maždaug 3 mėnesiai, persirgus arba po pirminio skiepijimo“, – aiškino profesorius V. Usonis.
