„Aš manau, kad tikrai logiškas. Norėčiau, kad suprastume vieną dalyką, – kam buvo įvestas karantinas? Pirmiausia, kad sustabdytume pirmą koronaviruso plitimo bangą ir pasiektume du tikslus: kad žmonės suprastų, kokia tai per bėda ir reikia keisti savo elgseną; kad pasiruoštų įvairios tarnybos, medikai, nes neišvengiamai bus vienos rūšies sunkių ligonių. Pavyko pasiekti, kad pasikeitė ne tik žmonių elgesys ir koronaviruso turime mažiau, – mažiau turime ir to paties gripo, ir kitų ligų. Labai aiškiai tai parodė australų duomenys“, – LRT radijui sakė S. Čaplinskas.
Vis dėlto, jo teigimu, sušvelninus karantiną bus neišvengiama ir daugiau naujų susirgimų.
„Neabejotinai dalis žmonių to nesuprato ir nesielgs saugiai. Aišku, kad turėsime išaugusį naujų susirgimų skaičių“, – teigė ULAC vadovas.
Medikų sąjūdžio vicepirmininkė Jurgita Sejonienė sako, kad karantinas turės ilgalaikį poveikį žmonių psichologinei būsenai.
„Toks griežtas karantinas negali tęstis ilgą laiką, yra ne tik sveikatos priežiūra, bet yra ir kitos gyvenimo sritys. Jei ekonomika būtų stipriai paveikta, tai neišeitų į naudą ir tai pačiai sveikatos priežiūros sistemai. Griežtos karantino priemonės, kurių buvo imtasi, davė labai gerą efektą. Pacientų šiuo metu ligoninėse yra, bet jų nėra tiek daug, nemaža dalis gydosi namie. Dabar pats laikas galvoti ir apie tokį karantino poveikį sveikatai, kurį labai dažnai mini, – psichologinį ir psichinį. Tas efektas gali būti labai ilgalaikis“, – LRT radijui teigė J. Sejonienė.
Trečiadienį Vyriausybė pratęsė karantiną iki gegužės 11 dienos ir sušvelnino reikalavimus prekybininkams, viešojo maitinimo, grožio, kultūros, sporto sritims.