„Lietuva išleidžia tūkstančius litų savo vardo populiarinimui, kuriamos programos kaip pritraukti investicijas į Lietuvą, tačiau tokie įvykiai vienu brūkšniu nubraukia visas pastangas. Kas investuos į tokią homofobišką šalį, kurioje negerbiamos žmogaus teisės? Ką ketinančioms investuoti tarptautinėms kompanijoms gali patarti čia reziduojantys užsienio šalių ambasadoriai?“, - klausė socialdemokratė.
Ji pasipiktino, kad pirmieji trys Lietuvos valstybės asmenys – prezidentė, premjeras bei Seimo pirmininkė – apie šiuos įvykius neišsakė savo nuomonės. Dar baisiau, pasak B. Vėsaitės, yra tai, jog homoseksualių asmenų eitynėms priešinasi Seimo nariai ir europarlamentarai.
„Nė vienas Seimo narys nepadarė pareiškimo dėl šitų skandalingų įvykių. Kelia nuostabą ir tai, kad nė vienas iš trijų pirmųjų valstybės asmenų nesureagavo ir nepareiškė nuomonės“, - sakė socialdemokratė.
Tačiau paklausta, ar turi kokių nors pavyzdžių, kai dėl to, jog Lietuva būtų laikoma homofobiška valstybe, kuri nors užsienio kompanija būtų atsisakiusi investuoti mūsų šalyje, politikė teigė konkrečios informacijos neturinti. Ji sakė besiremianti Seime vykusioje konferencijoje užsienio šalių ambasadorių išsakytais vertinimais.
„Visi užsieniečiai, esantys Lietuvoje, pastebėjo tas eitynes. Mes buvome šokiruoti“, – apie tautinio jaunimo eitynes kalbėjo Norvegijos ambasadorius Steinaras Gilis, kuris taip pat pasipiktinimo, kad Vilniaus miesto savivaldybė, davusi leidimą gegužę surengti 300 žmonių – homoseksualų ir jiems prijaučiančiųjų – eitynes, išstūmė juos iš centro į mašinų aikštelę ir leido žygiuoti tik trumpoje atkarpoje.