Telekomunikacijų ir apsaugos sistemų srityje besispecializuojanti „Telekonta“, vadovaujant S. Bernotui, laimėjo „Lietuvos geležinkelių“, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) viešųjų pirkimų konkursus. Dauguma jų tiesiogiai susiję su saugumo bei ryšio sistemomis. Ji taip pat įrengė vaizdo stebėjimo sistemas būryje Lietuvos miestų bei gaisro aptikimo sistemą Mažeikių naftos perdirbimo gamykloje „Orlen Lietuva“.
Nuo kamerų iki uosto bei pasienio
Centrinio viešųjų pirkimų portalo (CVPP) duomenimis, nuo 2010 m. pradžios valstybinių įmonių ir įstaigų su „Telekonta“ sudarytų sutarčių vertė – beveik 68,41 mln. litų.
Didžiausia sutartis – 43,68 mln. Lt verta miškų gaisrų stebėjimo sistema, dėl kurios pirkimo po padidinamuoju stiklu atsidūrė Generalinė miškų urėdija.
Dažniausiai su „Telekonta“ sutartis sudaro valstybinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ ir jos padaliniai. Bendra sutarčių vertė – apie 23 mln. litų. Didžiausią sutartį už 21,53 mln. Lt „Telekonta“ ir jos partnerė „Elmonta“. Ši sutartis, kaip ir dauguma kitų, sudaryta, kuomet „Telekontai“ vadovavo S. Bernotas. Iš bendrovės vadovo posto jis pasitraukė pernai, spalio 17 d. Pernai lapkritį, praėjus mėnesiu po „Telekontos“ vadovybės kaitos, „Lietuvos geležinkelių“ filialas „Šiaulių geležinkelių infrastruktūra“ su bendrove sudarė dar tris sutartis už bendrą 642,87 tūkst. Lt sumą. CVPP duomenimis, visais trimis atvejais „Lietuvos geležinkelių“ padalinys „Telekontos“ paslaugas pirko be konkurso.
S. Bernoto vadovaujama įmonė taip pat darbavosi Lietuvos pasienyje. VSAT su „Telekonta“ sudarė sutartį už kiek daugiau nei 559 tūkst. Lt. Už šią sumą bendrovė įsipareigojo atnaujinti vaizdo stebėjimo sistemą Kenos pasienio punkte, esančiame ties Lietuvos-Baltarusijos siena. Dar 600 tūkst. Lt VSAT „Telekontai“ įsipareigojo sumokėti 2010 m. vasarį. Su tokiu pasiūlymu bendrovė laimėjo VSAT techninių stebėjimo priemonių Baltijos jūros, Kuršių marių ir pasienio vidaus teritoriniuose vandenyse prie ES išorinių sienų sistemos remonto darbų ir priežiūros pirkimo konkursą. Jame, CVPP duomenimis, „Telekonta“ dalyvavo viena.
Pernai sausį „Telekonta“ taip pat tapo KVJUD šviesolaidžio kabelių tinklo technine prižiūrėtoja trejiems metams. Sutarties vertė – 150 tūkst. Lt.
Registrų centro DELFI pateiktais duomenimis, S. Bernotui šiuo metu priklauso 10 proc. „Telekontos“ akcijų.
Ministro patarėjas: jokių draudimų šiai įmonei nebuvo
Susisiekimo ministro patarėjas Martynas Čerkauskas DELFI teigė, jog jokių problemų dėl „Telekontos“ dalyvavimo konkursuose neteko patirti.
„Minėta įmonė veikia jau daugiau kaip 15 metų, nuolat dalyvauja įvairiuose konkursuose. Mes neturime žinių, kad valstybės įmonėms kada nors buvo uždrausta pasirašyti sutartis su šia bendrove“, - sakė M. Čerkauskas.
Įmonės akcininko ir buvusio vadovo ryšių su KGB jis vertinti nesiėmė. „Galimas saugumo rizikas dėl buvusių KGB rezervistų dabartinės veiklos objektyviai gali įvertinti tik už tai atsakingos valstybės institucijos“, - teigė ministro patarėjas.
Tuo tarpu Valstybės saugumo departamentas (VSD) nuo komentarų šiuo klausimu susilaiko.
„VSD, gavęs informacijos apie galimas grėsmes nacionaliniam saugumui, nedelsdamas perduoda tokią informaciją institucijoms, kurios yra atsakingos už atitinkamą sritį, bei teikia informaciją kontroliuojančioms institucijoms, kurios ir sprendžia, kokią informaciją tikslinga skelbti viešai“, - teigiama DELFI atsiųstame VSD komentare.
Prieš tapdamas rezervistu „įvykdė tris pavedimus“
S. Bernoto ryšius su KGB liudija oficialus archyvas, kuriame skelbiamos KGB rezervininkų pavardės ir asmens bylos.
„Jis ir jo šeima buvo tikrinama, pagal KGB reikalavimus. Neradus kompromituojančios medžiagos, daroma išvada, kad yra lojalus, TSKP narys, ir kt., ir asmuo iš gynybos ministerijos pavaldumo perkeliamas į KGB sritį. Asmenys, tapę KGB KGB rezervo karininkais buvo apmokomi atskiruose padaliniuose, jiems buvo teikiami kariniai laipsniai, o karinis bilietas buvo išduodamas KGB. Pagal Liustracijos įstatymą KGB rezervo karininkams nereikėjo ateiti prisipažinti, jie ir neatėjo, todėl informacija apie juos gali būti viešinama“, - DELFI teigė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė.
Viešai skelbiamoje S. Bernoto asmens byloje nurodoma, kad į KGB rezervą jis įtrauktas pačiame Atgimimo įkarštyje, kuomet Lietuva artėjo prie nepriklausomybės atkūrimo. Į rezervininkų gretas jis įrašytas 1989 metų gruodžio 26 d.
Tiesa, iki įtraukimo į rezervą KGB su juo bendravo daugiau kaip penkerius metus. „1984 metais su juo buvo užmegztas operatyvinis kontaktas, kurio metu jis įvykdė tris pavedimus, iš jų du – susijusius su konkrečiais asmenimis“, - rašoma verslininko asmens byloje.
Taip pat pažymėta, kad S. Bernotas, tuomet dirbęs Šiaulių televizorių gamykloje, pajėgė išpešti vertingos informacijos iš savo bendradarbių. „Nustatyta, kad gali greitai užmegzti kontaktus su žmonėmis, sumaniai randa progą susipažinti, palaiko ryšius su daugeliu gamyklos darbuotojų, iš jų gauna dėmesio vertos informacijos“, - pagyrų negaili S. Bernoto veiklą stebėję asmenys.
Asmens charakteristikoje „Telekontos“ akcininkas ir buvęs vadovas apibūdinamas kaip „stabilios moralės, rūpestingas šeimos žmogus“. Taip pat pastebima, kad jis „sugeba saugoti karinę ir valstybinę paslaptį, moka rasti kontaktą su pavaldiniais, turi autoritetą tarp draugų“.
Problemomis dėl praeities nesiskundžia
Pats S. Bernotas, telefonu kalbėdamas su DELFI žurnalistu, neslėpė buvęs KGB rezerve. Tačiau šis praeities šešėlis verslininkui esą nekliudo.
„O kokios čia gali būti problemos?“ - stebėjosi S. Bernotas.
Verslininkas teigė, jog jeigu jo praeitis kam kelia nerimą – tam nėra jokio pagrindo, mat jis nuo praėjusių metų spalio tėra eilinis „Telekontos“ akcininkas, o nebe vadovas.
Paklaustas, ką veikė KGB rezerve, pašnekovas buvo lakoniškas: „Nieko, ką aš ten veiksiu?“
Jis teigė turintis „savo paaiškinimą“ tiek dėl buvimo KGB rezerve, tiek dėl įvykdytų KGB pavedimų. Tik ne telefonu.
„Bet telefonu ta tema tikrai nenoriu daugiau kalbėti. Jeigu jūs pamatysite tuos pavedimus, kokie jie buvo, tada galėsim kalbėti. (...) Tikrai nieko nesu įdavęs, ramiai sėdžiu dėl to klausimo. Ten (KGB rezervo byloje – DELFI) nėra jokios informacijos: kokie tie pavedimai, kas ten yra. Galėčiau papasakoti. Bet ne telefonu, aišku“, - sakė S. Bernotas, pridurdamas, jog atostogauja ir dar kurį laiką neketina grįžti į Vilnių.
A.Anušauskas: į rezervininkus buvo žiūrima pro pirštus
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, istorikas Arvydas Anušauskas pats daug prisidėjo prie KGB veiklos Lietuvoje išviešinimo. Jis DELFI teigė, jog į rezervininkus derėtų žiūrėti atidžiau.
„Savo laiku būtent KGB rezervo karininkai nebuvo įrašyti į tą kategoriją, prie agentų, KGB patikėtinių. Kai buvo daromas parlamentinis tyrimas, jei neklystu, 2004 ar 2005 m. dėl užsienio reikalų ministro (Antano Valionio – DELFI) ir VSD vadovo Arvydo Pociaus, tame tyrime buvo konstatuota, kad KGB rezervo karininkai yra mobilizacinė dalis ir t.t. Bet tame tyrime ignoravo vieną mano atvežtą dokumentą. Tas dokumentas jokiais pavidalais komisijoje nebuvo panaudotas. Bet iš jo turinio buvo aišku, kad tai mobilizacinė dalis, o atrankos kriterijai (rezervininkams – DELFI), patikikimumo patvirtinimai, patikrinimas – taikyta viskas tas pats, kas bet kuriam kadriniam KGB darbuotojui“, - prisiminė A. Anušauskas.
Pasak jo, kai vykdomi su saugumo klausimais susiję pirkimai, jų dalyvius dėl patikimumo tikrina saugumiečiai. Tačiau „Telekontos“ laimėti konkursai esą tarp tokių veikiausiai nepapuolė.
„Kadangi savo laiku VSD vadovavo pats buvęs KGB rezervo karininkas (A. Pocius – DELFI), jie į šitą asmenų kategoriją žiūrėjo pro pirštus. Niekaip nežūrėjo“, - ironizavo A. Anušauskas.
Pasak jo, nerimą keliančių žinių yra ir ypatingai svarbiuose projektuose. „Yra kadrinių KGB darbuotojų, kurie dirba „Nukem“, prie Ignalinos atominės elektrinės uždarymo. Jų aktyvumas tikrai nėra žemas tam tikrose verslo srityse“, - reziumavo istorikas.