Visgi, pasak specialistės, viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai apie tai, kad 1988 m. prezidentas įstojo į komunistų gretas, jai buvo „žmogiškai labai skaudu“.
„Labai sudėtinga atsakyti, kas būtų, jeigu būtų, bet tas faktas man nebuvo žinomas. Vienas iš esminių apsisprendimų, kodėl aš prisijungiau prie (prezidento – ELTA) politinio pasitikėjimo komandos, buvo tai, kad prezidentas nebuvo komunistas. Tai man buvo labai svarbu. Pasirodo, kad buvo“, – penktadienį LRT radijui teigė ji.
„Tai tikėtina, kad mano sprendimas būtų buvęs kitoks. Nes nereikia pamiršt, kad politinio pasitikėjimo komanda – tai ne tik, kad prezidentas tavimi deleguoja pasitikėjimą, bet ir tu turi juo pasitikėti“, – aiškino ji.
R. Statkuvienė pradėjo darbą Prezidentūroje 2019 m. ir buvo atsakinga už pirmosios ponios Dianos Nausėdienės komunikaciją. Visgi, 2021 m. spalį specialistė nutarė dėl asmeninių priežasčių trauktis iš pareigų, įvardindama darbą prezidento komandoje kaip „įdomią ir unikalią patirtį“.
Kaip anksčiau pranešė ELTA, apie nutylėtą prezidento priklausymą Komunistų partijai pirmasis paskelbė žurnalistas Dovydas Pancerovas. Dokumentai, kad 1988 m. prezidentas Gitanas Nausėda pateikė prašymą stoti į Komunistų partiją aptikti Lietuvos ypatingajame archyve. Prezidentūra patvirtino paviešintus faktus, tačiau kartu ir pareiškė, kad G. Nausėda prasidėjus Sąjūdžiui, Komunistų partijos veikloje nedalyvavo.
Viešojoje erdvėje kilus rezonansui G. Nausėda išplatintame komentare žiniasklaidai pripažino, kad stojimas į partiją buvo jo jaunystės klaida. Prezidentas tvirtino, kad 1988 m. įstojo į Komunistų partiją, nes troško mokslininko karjeros.
Visgi, aiškindamas atskleistų faktų apie jo narystę Komunistų partijoje aplinkybes G. Nausėda prakalbo apie jo atžvilgiu vykdomą „politinę medžioklę“. TV3 televizijai šalies vadovas teigė, kad artėjant 2024 m. prezidento rinkimams jo kritikai vykdo prieš jį nukreiptas „tam tikras akcijas“.
