Kauno miesto savivaldybės administracija anksčiau atsisakė atkurti žydų bendruomenės nuosavybės teises į minėtą pastatą, nes 1997 m. Kauno miesto valdybos sprendimu nuosavybės teisės į šį pastatą buvo atkurtos trims fiziniams asmenims, kurie, pagal pateiktus dokumentus, pastatą paveldėjo iš buvusio savininko.
Kadangi minėtas pastatas buvo daugiau kaip 50 proc. perstatytas, jis negalėjo būti grąžintas natūra. Trims paveldėtojams buvo išmokėta beveik 119 tūkst. litų kompensacija.
Kauno žydų bendruomenė dar 1991 m. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, o 1997 m pateikė pakartotinį prašymą dėl žydų Mėsininkų sinagogos. Žydų bendruomenės įsitikinimu, nuosavybės teisės fiziniams asmenims buvo atkurtos neteisėtai.
Seimo kontrolierius Kęstutis Virbickas nustatė, kad žydų religinei bendrijai priklausiusi Mėsininkų sinagoga egzistavo, jos pastatas 1948 metais buvo nusavintas prieš bendrijos valią.
Kauno miesto savivaldybės Nuosavybės teisių atkyrimo skyriaus specialistas Rimvydas Stašys Eltai sakė, jog, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus rekomendaciją, yra parengtas Kauno miesto tarybos sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusį sinagogos pastatą žydų bendruomenei. Tokiu atveju turėtų būti panaikintas 1997 metų miesto valdybos sprendimas, kurio nuosavybė buvo atkurta fiziniams asmenims. R. Stašio nuomone, šioje situacijoje greičiausiai nebus apsieita be teismo.
Kadangi pastatas perstatytas, žydų bendruomenei jis taip pat negalės būti grąžintas natūra. Šiuo metu tai yra negyvenamas namas, jį patikėjimo teise valdo savivaldybė.