"Jis (E.Balasevičius - red. past.) pasikvietė mane pas save į namus ir pasakė, kad turiu jam kiekvieną mėnesį mokėti po penkis tūkstančius litų. Jis pasakė: "Nijole, pati supranti, kad jei ne tu, tai mokės kas nors kitas". Iš tų žodžių supratau, kad galiu netekti darbo. Tikėjausi, kad sugebėsiu išsilaikyti iki pensijos", - pirmadienį teismui pasakojo buvusi savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros įstaigų ūkio ir finansų skyriaus Ūkio poskyrio vedėja N.S.Grybėnienė.

Ją ir tuometį Švietimo ir kultūros departamento direktorių E.Balasevičių Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) sulaikė beveik prieš dvejus metus, rašo "Kauno diena".

Iš viso į teisiamųjų suolą sėdo septyni kaltinamieji: keturi kyšių ėmimu kaltinami tarnautojai ir trys N.S.Grybėnienei pinigus nešę bendrovių atstovai.

Didelės apimties byla Kauno apylinkės teisme atversta pirmadienį.

Bylos duomenimis, valdininkė kyšius gaudavo dažniau nei algą, o kai kurių jų dydis prilygo žemiausios grandies tarnautojų metų atlyginimams. Mažiau nei per keturis mėnesius STT užfiksavo kone dvi dešimtis kyšių ėmimo atvejų. Kyšių dydis svyravo nuo 21 tūkst. iki 200 tūkst. litų.

Pinigus tarnautojai nešė ne tik verslininkai, bet ir švietimo įstaigų vadovai. Kai kurie tokiu neteisėtu būdu atsidėkojo už sparčiai atliktus būtinus remonto darbus, kiti taip siekė patekti į remonto laukiančių švietimo įstaigų sąrašo viršų.

STT surinkti duomenys rodo, kad pavaldinė Švietimo ir kultūros departamento direktoriui E.Balasevičiui per kelis mėnesius reguliarių duoklių pavidalu perdavė 17,5 tūkst. litų.

"Jis paskambindavo ir pasakydavo, kad jam jau reikia dokumentų. Suprasdavau, kad atėjo laikas mokėti pinigus", - pasakojo N.S.Grybėnienę.

Jos teigimu, E.Balasevičius jai ir jos tiesioginiam viršininkui Valentui Ražanskui buvo nurodęs per gana trumpą laiką surinkti 20 tūkst. litų. Tie pinigai esą turėjo būti naudojami rinkimuose į savivaldybės tarybą. Pats E.Balasevičius į tarybą nesiveržė, tačiau tuo metu buvo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narys.

Savo kaltę visiškai pripažįsta du iš trijų kyšį davę verslininkai. Kiti kaltinamieji teigia esantys nekalti arba kaltę pripažįsta iš dalies.

E.Balasevičius teisme parodymus sutiko duoti, kai bus apklausti visi liudytojai.

Baudžiamasis kodeksas už kyšininkavimą numato maksimalią penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, už piktnaudžiavimą - iki šešerių, papirkimą - iki ketverių.