Vilniaus apygardos teismas kol kas dar neįsiteisėjusiu nuosprendžiu paskelbė, kad šiuo metu advokato padėjėju dirbančiam E. Šleiniui skiria vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, bet jos vykdymą atideda tam pačiam laikotarpiui. Bausmės atidėjimo laikotarpiu nuteistasis įpareigotas tęsti darbą arba, jo netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.
Kaip konstatavo baudžiamąją bylą išnagrinėjusi teisėjų kolegija, E. Šleinius, dirbdamas Ketvirtojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokuroro pareigose, nuo 2003 m. rugpjūčio iki 2013 m. vasario, kai buvo atleistas iš tarnybos, neperdavė vieno savo paties pradėto ikiteisminio tyrimo medžiagos ikiteisminio tyrimo įstaigai tyrimui atlikti, o net 55 ikiteisminiuose tyrimuose nepriėmė galutinių procesinių sprendimų ar neperdavė ikiteisminio tyrimo medžiagų teismui, o ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams suteikė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad tokie sprendimai priimti, tačiau sprendimus priėmė kitu, nei procesiniuose dokumentuose nurodytu laiku.
Jis, anot teismo, taip ikiteisminių tyrimų medžiagas, kuriose nebuvo priėmęs galutinių procesinių sprendimų ar buvo priėmęs sprendimus kitokius, nei buvo nurodęs užpildytose statistinėse kortelėse bei kitu, nei nutarimuose nurodytu, laiku, atleidžiamas iš tarnybos prokuratūroje, turėdamas grąžinti ikiteisminio tyrimo įstaigoms arba skyriaus vyriausiajam prokurorui, šių medžiagų negrąžino ir, pasinaudodamas tuo, kad šios medžiagos buvo jo, kaip ikiteisminį tyrimą kontroliuojančio prokuroro žinioje, neteisėtai išnešė iš prokuratūros patalpų bei laikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, kol dalį iš jų jau nedirbdamas prokuroru, 2014 bei 2016 metais grąžino ikiteisminio tyrimo įstaigoms, o dalį paslėpė ar prarado.
Teismas nurodė, kad dėl to dalis galimai nusikaltimus padariusių asmenų galėjo išvengti atsakomybės, o dėl šių neteisėtų veiksmų buvo padaryta didelė neturtinė žalą nukentėjusiųjų interesams, taip pat diskredituotas prokuroro vardas, be to, E. Šleinius savo elgesiu sumenkino prokuratūros autoritetą ikiteisminių tyrimo įstaigų pareigūnų atžvilgiu bei visuomenės pasitikėjimą prokuratūra ir valstybės teisine sistema, akivaizdžiai demonstravo savo nuostatą nesilaikyti įstatymų ir kitų teisės aktų, ir taip padarė didelę neturtinę žalą prokuratūrai ir valstybei.
„Dėl E. Šleiniaus veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, kadangi iš esmės buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, nešališkumo, asmenų lygybės prieš įstatymą, teisėtumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos – prokuratūros, – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas prokuroro vardas“, – apkaltinamajame nuosprendyje pabrėžė teismas.
Teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad atleistas iš prokuratūros E. Šleinius neturėdamas teisėto pagrindo laikė 53 ikiteisminio tyrimo medžiagas, o 39 bylose suklastojo nutarimus ikiteisminiuose tyrimuose ir juos panaudojo.
Skirdamas bausmę buvusiam prokurorui teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė du tyčinius apysunkius bei 39 nesunkius nusikaltimus, anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba.
„Taip pat atsižvelgtina į tai, kad dirbant Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje, E. Šleinius buvo charakterizuojama teigiamai, iš generalinio prokuroro tarnybinės charakteristikos matyti, kad per tarnybos laiką, t. y. daugiau nei 11 metų, E. Šleinius buvo skatinamas 4 kartus, 2 kartus padėkomis, pinigine išmoka bei aukštesnio kvalifikacinio rango suteikimu. Taip pat nurodoma, kad atliekant tarnybos vertinimą, charakterizuojamas teigiamai, apibūdinamas kaip pareigingas, iniciatyvus, priimami sprendimai teisėti ir pagrįsti, skaito paskaitas Kalėjimų departamento ikiteisminio tyrimo pareigūnams; taip pat iš į bylą pateiktų padėkų, E. Šleiniui dirbant prokuroru 2010 bei 2012 m. buvo reiškiamos padėkos už pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą ir nepriekaištingą tarnybą“, – nurodė teisėjų kolegija.
Baudžiamojon atsakomybėn patrauktas buvęs prokuroras E. Šleinius kaltu neprisipažino, tačiau, kaip pabrėžė teisėjai, jo kaltė piktnaudžiavus tarnyba, neturint teisėto pagrindo laikius juridinio asmens dokumentus bei suklastojus nutarimus ikiteisminiuose tyrimuose įrodyta liudytojų parodymais bei kitais byloje surinktais įrodymais.
