Buvęs užsienio reikalų ministras: Putino tikslas – derėtis ne su Ukraina

„Ukrainiečiai tai viską padarys, kas nuo jų priklauso, jie kompromisų nepripažins šioje vietoje, dabar svarbu, kad Vakarai nesusivyruotų, nepavargtų“, – „Delfi TV“ laidoje „Iš esmės“ sakė L. Linkevičius.

Linkevičius: Rusija dabar naudoja dvi smegenų plovimo priemones

Buvęs užsienio reikalų ministras, ambasadorius ypatingiems pavedimams L. Linkevičius laidoje kalbėjo apie dvi „smegenų plovimo priemones“, kurias, jo požiūriu, dabar naudoja Rusija.

„Jos nutaikytos grynai Vakarams. Viena iš jų yra ta, kad Vakarai nori sudaužyti, sunaikinti Rusiją, kad tai grėsmė Rusijos egzistencijai ir jų karinėje doktrinoje pasakyta, kad jie naudos branduolinį ginklą. Kas yra visiškas blefas. Yra daug kartų pasakyta, kad niekas nesikesina į Maskvą, Peterburgą ar apskritai Rusijos Federaciją. Niekas Rusijai negrasina ir jokio pagrindo kalbėti apie kažkokį branduolinį atsaką nėra“, – aiškino ambasadorius.

„Kita smegenų plovimo priemonė yra ta, kad jie teigia ir dabar visose tarptautinėse organizacijose kartoja, kad karo lauke Rusijos neįmanoma nugalėti. Kadangi neįmanoma nugalėti, iš to daroma išvada, kad karas užsitęs, resursų reikės daugiau, lėšų reiks daugiau, Vakarai pavargo, viskas užsitęsė virš metų ir todėl galbūt reikėtų pradėti galvoti apie kažkokį kalbėjimąsi, derėjimąsi ir pan.“ – kalbėjo L. Linkevičius.

© AFP / Scanpix

Jis atkreipė dėmesį į tai ką, kalbėjo Vokietijos užsienio reikalų ministrė.

„Būtent jei Vokietijos atstovai taip kalba viešai, tai yra labai svarbu. [Ji] sako, kad naivu tikėtis taikos Ukrainos teritorijų sąskaita. Nes rusai įsivaizduoja, kad reikia fiksuoti tai, kas yra pasiekta, ir būtent šioje situacijoje siekti paliaubų, taip vadinamos taikos, kas nieko bendro su taika neturi. Labai gerai, kad Vakarų lyderiai tą supranta“, – teigė L. Linkevičius.

Jis priminė, kad karo pradžioje, kai kildavo diskusijų dėl to, kad reikia derėtis ir nutraukti karo veiksmus, pati Rusija teigė, kad to nebus, tačiau dabar jos pozicija pasikeitė.

„Dabar jau jie patys mato, kad reikia derėtis, nes išseko jų resursai, matosi, kad išseko ir Irano dronai, reikia jau naujų ieškoti galimybių, ir naudojami tankai T-72 50 metų senumo. Aišku, nereikia tuo labai apsidžiaugti, nes Rusija resursų turi daug, bet vis tiek matosi, kad pajėgos išseko ir reikia pauzės, derybų“, – apibendrino L. Linkevičius.

Vis dėlto, pasak jo, reikia situaciją įvertinti realiai ir nepasiduoti šitam spaudimui.

„Tai yra Ukrainos sprendimas ir Ukrainai dabar tikrai neapsimoka aukoti savo teritorijų, kad laikinai nutrauktų karo veiksmus ir paskui vėl grįžtų į karą. Tai yra nelogiška ir nieko bendro neturi su jokia taika“, – teigė buvęs užsienio reikalų ministras.

Valionis: Putino tikslas – derėtis ne su Ukraina

Buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis laidoje sakė, kad tikrasis Vladimiro Putino tikslas – ne kad Ukraina derėtųsi su Rusija dėl užimtų teritorijų. Anot jo, Rusijai reikalingos derybos su Amerika, su NATO.

„Būtent nuo ko jie pradėjo 2021 metų gruodžio mėnesį, pateikdami du tuos vadinamus ultimatumus – vieną JAV, kitą NATO, ir kurių esmę Rusijos viceministras apibrėžė taip, kad susirinkit skudurus ir nešdinkitės už 1997 metų linijos“, – sakė A. Valionis.

Antanas Valionis

© DELFI / Josvydas Elinskas

Jis priminė, kad 1997 metais Lenkija, Čekija, Vengrija buvo pirmos iš Rytų ir Vidurio Europos pakviestos į NATO.

„Reiškia, jiems reikalingas greičiausiai ne naujas Jaltos susitarimas, bet grįžimas prie Jaltos parametrų ir derybos, jų nuomone, turėtų vykti ne tarp Ukrainos ir Rusijos, o tarp Rusijos ir Vakarų plačiąja prasme“, – aiškino ilgametis diplomatas.

Nors Rusija dabartinėje sudėtingoje karinėje situacijoje pradeda kalbėti apie karo sustabdymą, kas sėdės prie derybų stalo ir kokiu formatu vyks derybos, A. Valionio teigimu, kol kas nieko negalime pasakyti, nes jokie diplomatai apie tai dar nepasisakė.

„Yra du variantai derybų. Vienas, kurį siulo [Volodymyras] Zelenskis – ateiname iki 1991 metų sienų, tai yra atsiimame ir Krymą ir kitas sritis, kurios šiuo metu yra okupuotos, ir pradedame derybas. Ukrainai tai geriausias derybų scenarijus. Planas B, deja, būtų, kai ukrainiečiai pailsta, pailsta Vakarai, o Rusijos sugebėjimas bent jau laikytis tose linijose ar kažkokiose kitose Ukrainos teritorijoje iki galo nesunaikintas. Tokios paliaubos būtų „Minsko susitarimas 3“, nieko kito“, – svarstė A. Valionis.

Jis pridūrė netikintis, kad artimiausiu metu kokios nors derybos su Rusija apskritai galėtų prasidėti.

„Miuncheno konferencijoje iškilo pasiūlymai, kurie dabar svarstomi, kad šaudmenis pirkti galėtų Europos Sąjungos valstybės kartu. Amerikiečiai paleido linijas ir ginklams gaminti, ir šaudmenims gaminti. Jos nepaleidžiamos mėnesiui, kad paskui viską sustabdytų derybomis. Ir europiečiai taip pat ką jau pradėjo gaminti, matyt, gamins ir tieks ilgiau. Visi tie faktai man nerodo, kad verbaliniame lygmenyje deklaruojamas poreikis derėtis gali būti greitai įgyvendintas“, – aiškino A. Valionis.

Anot A. Valionio, koks iš jo minėtų planų bus labiau tikėtinas, tikriausiai paaiškės pasibaigus vasaros karinei kampanijai. „Kur mes būsime tiek kariniu požiūriu, tiek socialiniu, psichologiniu (taip pat ir Vakarų visuomenės), ekonominiu ir politiniu požiūriu. Visa tai lems“, – „Delfi TV“ laidoje „Iš esmės“ sakė buvęs užsienio reikalų ministras.