Kodėl tuomet dėl galimo tarpininkavimo tarp R. Malinausko ir Generalinio prokuroro kaltintas Bernatonis, iš balos išlipo sausas? Klausimai, kuriuos „DELFI Dienoje“ užduosime pačiam Bernatoniui.
Šiomis dienomis skandalinga Vijūnėlės istorija, panašu, atgyja ir į viešumą iškyla vis daugiau „nepatogių“ detalių.
Pirmadienį žiniasklaidoje pasirodė informacija apie tai, kad Teisėjų kyšininkavimo byloje įtarimai pateikti ir vadinamojo Vijūnėlės dvaro Druskininkuose savininkui Žilvinui Poviloniui.
Apie skandalą sužinojo visa Europa
Buvęs teisingumo ministras J. Bernatonis, paklaustas, ar jį nustebino praėjusią savaitę išviešintas galimos teisėjų korupcijos skandalas, teigė, kad šis skandalas labiausiai pakenkė Lietuvos įvaizdžiui.
„Aš manau, kad tai nustebino visus. Norėčiau pasakyti, kaip Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas, kad ši informacija išplito visoje Europoje. Galima sakyti, kad tai tam tikra prasme pakenkė Lietuvos įvaizdžiui. Visus paveikė įtarimų gausa, taip pat ir įtariamųjų. Bet man, kaip teisininkui, būtų negerai komentuoti, nes neturiu pakankamai informacijos. Vis tik akivaizdu, kad teisinė sistema Lietuvoje yra pernelyg uždara. Tai akivaizdu tampa tuomet, kai kyla kažkokios problemos. Todėl mes pasiūlėme grįžti prie idėjos, kai visuomenė gali dalyvauti teisingumo vykdyme. Tai galime pamatyti visose Vakarų valstybėse“, - laidoje „DELFI diena“ sakė J. Bernatonis.
Anot jo, pasitikėjimą bus sunku atstatyti.
„Aš manau, kad išgirdus šias žinias, tai sukėlė žmonių nepasitikėjimą teismais. Tą pasitikėjimą atstatyti galime tik tomis priemonėmis, kurios jau yra išbandytos demokratiniame pasaulyje“, - laidoje kalbėjo politikas.
J. Bernatonis įvertino ir tai, kad skandale minimi ilgametę – daugiau kaip 20 metų – patirtį turintys teisėjai ir advokatai.
„Aš, kaip teisininkas, laikausi nekaltumo principų, vienas iš jų – nekaltumo prezumpcija. Kai bus tos bylos ištirtos, paaiškės, kas yra kaltas, o kas ne. Tuomet spręsime. Dabar neturime pakankamai informacijos, kad galėtume daryti išvadas. (…) Nereikia šiandien daryti išvadų, palaukime, byla viską parodys. Objektyviai visa tai turėtų nuspręsti teismas. Reikia suprasti, kad jeigu korupcija egzistuoja, tai ji gali paliesti visas sritis, net ir tokias jautrias sritis, kaip teisingumas, kur korupcijos apraiškų yra mažiau“, - sakė buvęs ministras.
J. Bernatonis, paklaustas apie sulaikomus teisėjus, tikino, kad viskas į viešumą pateko labai greitai, tačiau didžioji dalis informacijos gali būti neobjektyvi.
„Tai natūralu, yra pateiktas pats faktas sulaikymo, o su tyrimo medžiaga bus supažindinti tie žmonės, kurie yra įtariamieji arba liudytojai. Tuomet prasidės normalus teisinis procesas. Žmonės nori labai greitai viską sužinoti, bet greitai – nebūtinai objektyviai“, - laidoje sakė J. Bernatonis.
Pastarosiomis dienomis Druskininkų meras – vėl dėmesio centre. Įtariama, kad jo uoliai ginamas Vijūnėlės dvaras dar truputį stovės, nes kaip įtariama, teisėjams galėjo būti duotas 50 tūkst. eurų kyšis, kad jie atnaujintų neskundžiamą nutartį.
„Jūs klausiate labai konkrečių dalykų, kurių aš nežinau. Aš noriu pabrėžti, kad nėra gerai, kad pagal mūsų įstatymus teisingumo ministras nedalyvauja nei teisėjų parinkime, nei kituose procesuose, kaip yra kitose ES valstybėse. Mano kolegos visada nervindavosi, kai reikdavo parinkti teisėjus, nes paprastai teisininkai bijo eiti į Parlamentą. Aš tokių problemų neturėjau, nes Teisingumo ministerija šiame procese nedalyvavo. (…) Tai tikrai nebūtų tiesioginis politikų kišimasis. Aš manau, kad tokia mūsų sistema nusistovėjo dėl mūsų nesuvokimo nepriklausomumo, kuris buvo Nepriklausomybės pradžioje. Teismai ir teisėjai turi būti nepriklausomi, kai vykdo teisingumą, o visuomenė turi teisę dalyvauti teisingumo vykdyme“, - tikino J. Bernatonis.
Ragina nesieti su rinkimais
Vis dėlto buvęs teisingumo ministras tikina, kad į viešumą iškilusio skandalo nereikėtų sieti su rinkimais.
„Čia yra visai kitas aspektas. Dabar yra pareikšti įtarimai, kad buvo vienaip ar kitaip bandoma nulemti, kad būtų peržiūrėta ta byla. Kadangi aš tos informacijos nevaldau, o tą informaciją kelia institucijos, kurios reiškia įtarimus, tai viską sužinosime. Aš to nesieju su rinkimais, nes nemanau, kad tai galėtų nulemti rezultatus. Kaip bebūtų keista, daugelis kandidatų politikų į rinkimus eina su nusikaltimo šleifu ir juos laimi. Tai irgi rodo žmonių požiūrį.
Prieš beveik dvejus metus jūs gynėtės, kad netarpininkavote ponui Malinauskui dėl susitikimo su generaliniu prokuroru.
„Aš patikslinsiu, kad nesigyniau. Man, kaip teisingumo ministrui, uždavė klausimą ir aš Seimo posėdyje paaiškinau. Į mane kreipėsi Malinauskas su medžiaga apie galimai įvykdytus vieno prokuroro nusikaltimus. Kaip žinote, pagal Konstituciją, prokurorai yra nepriklausomi, teisingumo ministras tais klausimais negali domėtis. Taigi aš kreipiausi į generalinį prokurorą, kad priimtų poną Malinauską, kad jis galėtų tą medžiagą pateikti. (…) Visų aplinkybių neprisimenu, bet jeigu būtų pasitvirtinę, kad buvo nusikaltimas ir aš nieko nebūčiau daręs, tai būčiau galėjęs būti apkaltintas, kad slėpiau nusikaltimą. Aš ir tuomet paaiškinau situaciją, ir dabar tai galiu padaryti. (…) Generalinis prokuroras tuomet priėmė poną Malinauską, apie tai buvo visur kalbėta ir paskelbta, informuotos žiniasklaidos priemonės. Kaip buvo tyrimas atliktas – sunku pasakyti. Nesvarbu, ar tai buvo partietis ar ne, jeigu būčiau gavęs medžiagos apie galimai įvykdytą nusikaltimą, būčiau turėjęs informuoti. Kaip teisingumo ministras, aš tiesiog turėjau perduoti informaciją generaliniam prokurorui“, - sakė J. Bernatonis.
Pasiteiravus apie tai, ar, jo nuomone, turėtų būti vykdomas AT sprendimas, ar vis tik reiktų įteisinti šį statinį, J. Bernatonis tikino, kad tai tik AT sprendimas.
„Man sudėtinga pasakyti, bet dažniausiai AT sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. Jį galima skųsti tik tada, jeigu pažeidžiamos žmogaus teisės. (…) Aš manau, kad yra daug rimtesnių problemų su teisingumu, nei nugriauti vieną pastatą. Griauti lengviau nei statyti“, - sakė J. Bernatonis.
Buvęs teisingumo ministras taip pat prakalbo apie žalą Lietuvos valstybei.
„Pirmiausia pakirstas pasitikėjimas teisinę sistema. Žmonės į tai reaguoja, bet tokie procesai užtrunka. Sunku žmonėms išaiškinti, kodėl taip atsitiko ir kas yra kalti. Kitas dalykas, kai paskelbiami tokie gausūs įtarimai, iškart apie tai sužino visa Europos žiniasklaida, tai kenkia mūsų įvaizdžiui“, - laidoje sakė J. Bernatonis.
Įtarimai pareikšti 28 asmenims
Šiame ikiteisminiame tyrime dėl korupcinių nusikaltimų įtarimai yra pareikšti 28 asmenims, tarp jų taip pat yra penki advokatai, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, jo padėjėjas ir kiti asmenys.
Devyniolika iš jų suimti ilgesniam laikui.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, už įvairius palankius teisėjų sprendimus galimai buvo žadėti ir mokėti kyšiai, kurių sumos svyruoja nuo 1000 iki 100 tūkst. eurų.
Atliekant ikiteisminį tyrimą, per dvi dienas STT pareigūnai jau atliko daugiau kaip 40 liudytojų apklausų, iš kurių – daugiau nei 20 teisėjų.
Įtarimai dėl kyšių
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 metų birželį paskelbė, kad pastatas Druskininkuose ant ežero kranto turi būti nugriautas, nes neteisėtai pastatytas rekreacinėje teritorijoje.
STT vadovas Žydrūnas Bartkus praėjusią savaitę pranešė, kad tiriami įtarimai, jog siekiant pakeisti sprendimą mokėti kyšiai.
„Galiu paminėti Vijūnėlės dvaro bylą, kur lyg ir priimtas sprendimas, kad dvaras turi būti nugriautas, bet žinant, kad dvaras iki šiol stovi ir nematomoj gyvenimo pusėj vyksta korupciniai susitarimai, kad sprendimas būtų pakeistas, kad būtų rasti kiti sprendimai ir suinteresuoti asmenys pasiektų savo tikslą“, – per spaudos konferenciją sakė Ž. Bartkus. Įtarimai šioje byloje taip pat pateikti Druskininkų merui Ričardui Malinauskui ir jo patarėjui Aivarui Kadziauskui.
Pastarasis suimtas mėnesiui. Iš viso įtarimai dėl galimos korupcijos teismuose pateikti 28 asmenims, tarp jų yra aštuoni teisėjai ir penki advokatai.