Lietuvą EŽTT skundžiantis A. Sacharukas teigia, kad Lietuvos teismai, nagrinėję jam iškeltą baudžiamąją bylą, esą pažeidė teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principą, kurį įtvirtina Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija.

Anot šiuo metu vienoje bendrovėje verslo plėtros dirbančio A. Sacharuko, teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principas buvo pažeistas dėl to, kad tas pats Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjas jo baudžiamąją bylą nagrinėjo du kartus – pirmąkart, kai LAT perdavė baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka ir antrąkart, kai buvo nagrinėjamas jo kasacinis skundas dėl Lietuvos apeliacinio teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio.

Be to, buvęs Seimo narys teigia, kad buvo pažeistas Konvencijos straipsnis, numatantis, kad „nėra bausmės be įstatymo“.

„Nors Seimas neleido panaikinti mano neliečiamybės, dar mano kadencijos metu buvo priimtas Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimas, sudarantis galimybę mane patraukti baudžiamojon atsakomybėn pasibaigus mano, kaip Seimo nario, kadencijai – tapau pirmuoju Seimo nariu, nuteistu už tai, kad balsavau vietoje kito Seimo nario, nors iki tol Seime balsavimas kito Seimo nario vardu buvo laikomas susiklosčiusia parlamentinės veiklos tradicija“, – skunde Strasbūro teismui nurodė A. Sacharukas.

Aleksandras Sacharukas
EŽTT pranešė, kad vertins, ar buvo pažeistos A. Sacharuko teisės į nešališką teismą ir draudimą teisti už veiksmus ar neveikimą, kurie pagal jų padarymo metu galiojusius valstybės įstatymus nebuvo laikomi nusikaltimais.

A. Sacharukui teistumas jau yra panaikintas – tai teismas padarė jo prašymu dar vasario mėnesį, kai jis pateikė dokumentus, kad yra sumokėjęs jam skirtą 1 882 Eur baudą.

Priimdamas šį sprendimą teismas taip pat atsižvelgė, kad buvusio politiko baudžiamasis procesas truko gana ilgą laiką – vien teisminis nagrinėjimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo vyko nuo 2014-ųjų iki 2017-ųjų vidurio, kasacine tvarka byla baigta nagrinėti 2018 metais. Atsižvelgęs į visas minėtas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad teistumo instituto tikslai yra pasiekti, todėl teistumas A. Sacharukui naikinamas.

A. Sacharukas baudžiamosios bylos sulaukė už balsavimą už kitą tuometinį Seimo narį Liną Karalių. Dėl dokumentų suklastojimo byla nutraukta suėjus senačiai. Anksčiau A. Sacharukas buvo išteisintas dėl visų kaltinimų, tačiau LAT pirmą kartą gavęs bylą grąžino ją nagrinėti iš naujo.

2016 metų gruodį kasacinės instancijos teismo teisėjai paskelbė, kad A. Sacharuko išteisinamasis nuosprendis pagrįstas neteisiniais argumentais – A. Sacharukui palankiuose sprendimuose daug dėmesio skiriama teiginiui, kad Seime buvo susiformavusi praktika balsuoti už kitus Seimo narius.

Bylos duomenimis, 2010 metais A. Sacharukas neteisėtai įgijo ir laikė bei panaudojo frakcijos kolegos Lino Karaliaus Seimo nario pažymėjimą, užsiregistravo Seimo narių registracijos protokole, balsavo už įvairų įstatymų projektų pakeitimus L. Karaliaus vardu.

L. Karalius tuo metu buvo išvykęs į Aziją. Už šį nusižengimą A. Sacharukui ir L. Karaliui Seime surengta apkalta.

Po balsavimo L. Karalius prarado parlamentaro mandatą, o A. Sacharukui kelių balsų persvara pavyko jį išsaugoti. Nuteistasis piktinosi, kad panašiai elgėsi ir kiti Seimo nariai, tačiau jie nebuvo baudžiami.