Valstybės saugumo departamento Klaipėdos valdybai keliolika metų vadovavęs Algirdas Grublys, stebėdamas ketvirtadienio įvykius, kai devynių asmenų, identifikuotų ikiteisminiame tyrime dėl antikonstitucinių grupių ar organizacijų kūrimo ir veiklos, namuose atliktos kratos, ieškota ryšių su Lietuvai priešiškos valstybės organizacijomis, samprotavo: „Man keista, kad jiems buvo leista taip įsisiautėti. Jau seniai reikėjo užkardyti kelią tokiai veiklai. Tačiau saugumo struktūrose pastaruosius penkerius metus vyko įvairios reformos, pertvarkos, gal tai ir trukdė atidžiau stebėti Lietuvai kenkiančius asmenis. Mano metodai buvo kitokie.“
Jis tvirtino, kad asmenų, kurie siekė pakenkti Lietuvos valstybei, jos suverenitetui, visada buvo ir bus.
„Nuo pat 1990-ųjų mes Klaipėdoje pakankamai dažnai identifikuodavome tokius asmenis, Aišku, operatyvinių veiksmų, kaip tai pavykdavo padaryti, negaliu atskleisti, tačiau esu su ne vienu ir ne dviem kalbėjęs apie tai, kaip jie negerai elgiasi“, – teigė A. Grublys.
Jis tikino, jog žalos valstybei pavykdavo išvengti todėl, kad Valstybės saugumo departamento pareigūnai laiku neutralizuodavo vadinamuosius valstybės kenkėjus.
„Nė vienas jų nesėdo į teisiamųjų suolą dėl antikonstitucinių grupių ar organizacijų kūrimo ir veiklos, užtekdavo profilaktikos. Jei nustatydavome nepilnametį, pasikalbėdavome ir su juo, ir su jo tėvais. Valstybei kenkti bandė ir subrendę žmonės. Pasisodini kabinete, paaiškini, kad čia – ne žaidimas, parodai, kokie Baudžiamojo kodekso straipsniai jam gresia. Paprastai tokie žmonės liaudavosi elgtis netinkamai. Kai kurie pasirašydavo pasižadėjimus daugiau nekenkti Lietuvos valstybei“, - dėstė A. Grublys.
Paklaustas, kokie motyvai skatina žmones kenkti savo valstybei, pašnekovas tvirtino, kad jų yra įvairių.
„Jei kalbame apie nepilnamečius, tai motyvas dažiausiai būna noras pasipuikuoti prieš draugus, kažkaip kitaip save išreikšti. Jei žmogus subrendęs, tai jį taip elgtis skatino nostalgija aniems laikams. Ar turėdavome duomenų, kad tie asmenys gauna finansavimą iš Lietuvai priešiškos valstybės organizacijų? Pasakysiu taip, kad mūsų nuojautos mūsų neapgaudavo“, – teigė A. Grublys, Valstybės saugumo departamente nebedirbantis nuo 2009 metų.
Tai, kad žmonės buvo verbuojami tarnauti ne Lietuvai, o kaimyninei valstybei, įrodo faktai, jog tokie asmenys buvo kviečiami į Rusijoje ar kitose užsienio valstybėse vykstančius seminarus, kur niekas nekainuodavo – nei maistas, nei nakvynė, nei kelionė, nei pramogos.
„Iš tokių seminarų žmonės grįždavo ypač pakylėti, juos reikėdavo stebėti. Pažiūrėkite, kiek mūsų kaimyninė šalis skiria pinigų savo bendruomenėms, esančioms užsienio šalyse, ir suprasite, kad pinigai taip pat yra veiksnys, skatinantis kenkti Lietuvai. Bet nesakyčiau, kad tai lemiamas veiksnys“, – kalbėjo A. Grublys.