Opozicijos politikai ragina atsakyti į klausimą, iš ko būdamas Čilėje K. Bartoševičius sužinojo apie jo atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą, kad strimgalviais puolė atsisakyti mandato.
Niekas nepatikėjo naiviai skambančiomis K. Bartoševičiaus kalbomis, kad jis atsistatydina dėl asmeninių priežasčių.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis kiek anksčiau sakė, kad patikrinti, kas informavo K. Bartoševičių yra labai lengva, tereikia pažiūrėti, kas jam skambino į Čilę.
Bet ar galėjo būti taip, kad kiekvieną Seimo nario žingsnį pareigūnai sekė dar nuo lapkritį pradėto ikiteisminio tyrimo pradžios?
Jei ikiteisminį tyrimą vykdantys pareigūnai kontroliavo K. Bartoševičiaus komunikaciją, jie turėjo fiksuoti ir skambutį ar žinutę į Čilę.
Pokalbio turinys gali būti nežinomas
Labai gerai teisėsaugos virtuvę išmanantis buvęs pareigūnas Delfi patikino, kad K. Bartoševičius galėjo būti sekamas nuo pat pradžių, bet nebūtinai.
„Pareigūnai gali stebėti, bet gali ir nestebėti. Ikiteisminiame tyrime prokuroras, kuris vadovauja tyrimui, gali kreiptis į teismą, prašydamas vykdyti tam tikras priemones, tai gali būti pasiklausymas, gali būti sekimas. Tam būtinas teismo sprendimas, tokius sprendimus priima ikiteisminio tyrimo teisėjas“, – pasakojo jis.
Jei pokalbių kontrolė buvo sankcionuota ir kažkas K. Bartoševičiui skambino į Čilę, Delfi pašnekovo teigimu, pirmasis apie tai sužinojo pareigūnas, kontroliavęs politiko pokalbius.
„Tai ne prokuroras, šiuo atveju tai turėtų būti kažkas iš policijos. Jis pirmasis, o paskui jis turėjo pranešti prokurorui“, – pasakojo jis.
Jei teisėsauga fiksavo duomenų nutekinimą, ar ji privalėjo dėl to pradėti ikiteisminį tyrimą?
„Klausimas, ką pasakė, ir ką žinojo tas, kuris pasakė, – teigė Delfi pašnekovas. – Jeigu jam skambinęs asmuo paklausė K. Bartoševičiaus, ar tai ne dėl jo – prie to neprisikabinsi.“
Buvęs pareigūnas atkreipia dėmesį, kad tuo metu K. Bartoševičius buvo toli nuo Lietuvos, todėl gali būti, kad pareigūnai turi informaciją tik apie tai, kad buvo skambinta K. Bartoševičiui, tačiau pokalbio turinys jiems nežinomas.
„Yra tam tikri techniniai kontrolės vykdymo reikalavimai, kai žmogus užsienyje. Arba yra galimybė klausytis ką jis kalba būdamas užsienyje, arba ne, būtent dėl techninių galimybių, jų tiesiog gali nebūti. Galėjo pareigūnai (jei jo buvo klausomasi – Delfi) ir negirdėti“, – sakė jis.
Kodėl prokurorai nenori aiškintis?
Šiais laikais bendravimas vyksta ne tik telefonu, naudojamasi „Messenger“ arba saugiomis laikomomis programėlėmis, pavyzdžiui, „Signal“.
„Tos programėlės yra pakankamai gerai apsaugotos. Todėl šiuo atveju galima užfiksuoti tik patį faktą, kad toks dalykas buvo, kad buvo kontaktas kažkieno su kažkuo. Jei kontaktas buvo per „Signal“? Pareigūnas greičiausiai negirdėjo. Jis matė kad įvyko kontaktas, komunikacija – viskas, turinio jie nežinotų, čia beveik šimtas procentų“, – sakė Delfi pašnekovas.
Į Delfi pastebėjimą, kad kartais gali užtekti ir to, pareigūnas atsakė, kad pokalbio dalyviai vėliau gali aiškinti, jog kalbėjosi apie medų ir bites, o kad buvo kitaip, įrodyti nepavyks.
Anot pareigūno, norėdami kontroliuoti susirašinėjimus „Messenger“ programėle, pareigūnai kreipiasi į feisbuko savininkę „Meta“.
„Feisbukas pareigūnams pateikinėja tokius dalykus. Pareigūnai nieko nenulaužia, tai daroma civilizuotai, juk čia – ne Rusija. Su teismo nutartimi kreipiamasi į feisbuką ir jie pateikia tai, ką turi savo serveriuose“, – pasakojo jis.
Paklaustas, ar jam nėra keista, kodėl prokurorai neima aiškintis, kas pranešė K. Bartoševičiui, kad prieš jį pradėtas tyrimas, pašnekovas neslėpė manantis, kad tyrimo nenorima, nes jis gali nuvesti į pačią prokuratūrą.
„Įsivaizduokite – prokurorai pradeda tyrimą, tada reikia įrodinėti, kad buvo paviešinta ikiteisminio tyrimo medžiaga. Tada reikia paklausti, kaip pašalinis žmogus sužinojo tą informaciją, jei tai ne pareigūnai, kurie tiria? Kas perdavė tokią informaciją?“, – kalbėjo jis.
Grina: patikrinti nesunku
Buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinis direktorius Gediminas Grina Delfi teigė, kad pareigūnams neturėtų būti didelė problema patikrinti, kas komunikavo su Čilėje buvusiu K. Bartoševičiumi.
„Kontroliavimas gali būti įvairus, priklauso nuo prokuroro, ką jis nori kontroliuoti. Jeigu buvo stebimi jo pokalbiai arba elektroninis susirašinėjimas, tai automatiškai tas turi būti žinoma tam, kas tai prižiūri – ikiteisminio tyrimo prokurorui, kuris prižiūri procesą“, – kalbėjo jis.
G. Grina atkreipė dėmesį, kad jeigu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tai reiškia, kad buvo draudžiama viešinti tam tikrą informaciją.
„Klausimas vienas – kas pažeidė informacinį apribojimą, jeigu jis buvo pažeistas. Bet kaip galima spėti, jis buvo pažeistas“, – įsitikinęs jis.
Buvęs VSD vadovas nemano, kad šiuo atveju galėjo būti naudojamasi saugiomis programėlėmis.
„Programėlių yra visokių, klausimas, ar eilinis vartotojas naudojasi. Kuo aš labai abejoju, tiesiog, mano supratimu, politikai paprastai viską daro, jie nesismulkina programėlėmis“, – svarstė jis.
G. Grina yra tikras, kad jeigu į klausimą apie informacijos nutekinimą nenorės atsakyti prokuratūra, tai pradės aiškintis politikai.
Prokurorė siūlė pasidaryti išvadas
Šią savaitę kalbėdama apie tai, ar informacija apie tyrimą galėjo nutekėti, generalinė prokurorė N. Grunskienė sakė, kad to negali nei patvirtinti, nei paneigti.
„Aplinkybes jūs žinote, o išvadas, norėtume, kad pasidarytumėte patys“, – sakė ji.
Paaiškėjus, kad penktadienį N. Grunskienė buvo susitikusi su Viktorija Čmilyte-Nielsen, įtarūs žvilgsniai nukrypo į Seimo pirmininkę.
Tačiau politinė tikina, kad penktadienį iš N. Grunskienės esą gavo nuasmenintą informaciją, tai yra, nežinojo nei Seimo nario pavardės, nei frakcijos, kuriai jis priklauso.
„Gauta nuasmeninta informacija aš su niekuo nepasidalinau“, – ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje tikino ji.
Tačiau paklausta, kodėl iš pat pradžių nepasakė, kad penktadienį bendravo su generaline prokurore, V. Čmilytė-Nielsen pateikė gana keistą paaiškinimą: „Nebuvo tokio klausimo“.
