Buvęs CŽA Rusijos operacijų vadovas: tai karas prieš mus – ir tą mes turime pripažinti

Rusai juokiasi iš Vakarų

„Nemėgstu karinių terminų, bet vyksta karas skaitmeninėje erdvėje“, – atidarydama konferenciją teigė Europos Komisijos vicepirmininkė Vera Jurova.

Kiti konferencijos dalyviai nebuvo tokie diplomatiški ir tiesiai rėžė, kad prieš Europą, JAV ir kitą Vakarų pasaulį vyksta Rusijos ir Kinijos puolimas. Diskusijoje „Rusijos vs. Kinijos dezinformacija Europoje: tikslų ir taktikos palyginimas“ buvęs JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) Rusijos operacijų vadovas Johnas Sipheris nevyniojo žodžių į vatą:

„Dezinformacijos kampanija, nukreipta prieš Vakarus, JAV ir ES, yra vykdoma žvalgybos tarnybų. Dezinformacija yra tik viena dalis didelio aktyvių veiksmų paketo, į kurį įeina šnipinėjimas, propaganda, sabotažas, kibernetinės atakos, net pasikėsinimai nužudyti, kaip ir parama radikalioms, į smurtą linkusioms grupėms. Tai hibridinis karas prieš mus ir tą mes turime pripažinti.“

Pasak buvusio aukšto CŽA pareigūno, posovietinės šalys gan aktyviai priešinasi tokiai Rusijos politikai, o JAV ir Vakarų Europa rodo silpnumą.

„Hibridinis karas, tai silpnų vietų paieška ir jų išnaudojimas. Didžiausia problema – mes toliau rodome silpnumą. Aš daugelį metų dirbau su Rusija, jie žiūri į mus ir juokiasi, kodėl mes neatsakome. Jie geriau nei mes supranta, kad jei mes smogsime, jie negalės atsakyti. Mes turime labai, labai stipriai jiems atsakyti“, – kalbėjo jis.

© AFP / Scanpix

Kanada irgi paragavo Kremliaus smūgių

J. Sipheriui antrino ir kiti diskusijoje dalyvavę ekspertai.

„Nelaimei, didžioji dalis Vakarų pasaulio, taip pat ir ES, nedaro nieko dėl šios grėsmės“, – kalbėjo Marcusas Kolga iš Kanados Macdonald-Lauier instituto ir upnorth.eu leidėjas.

Jis prisiminė vieną iš didžiausių informacinių atakų prieš Kanadą, kai buvo užpulta net šalies užsienio reikalų ministrė.

„2017 m. pradžioje Ch. Freeland tapo užsienio reikalų ministre. Jos patirtis Europos reikaluose, ypač Rusijos klausimu, rodė, kad jos pozicija nuspėjama: Magnickio sankcijos bus prioritetas, kaip ir Kanados didesnis indėlis į NATO misijas Baltijos šalyse bei Ukrainoje. Jai tapus ministre, po kelių savaičių pasklido informacija, kad jos senelis buvo laikraščio redaktorius nacių okupuotoje Lenkijoje ir Kremliui draugiškose interneto svetainėse pasklido sąmokslo teorijos: esą ji bandė nuslėpti senelio praeitį, todėl ji tokia palanki fašizmui. Ši istorija puikiai tiko Kremliaus konstruojamam naratyvui, esą Kanados užsienio politika kontroliuojama ukrainiečių diasporos. Tai ragino abejoti Ch. Freeland sprendimais“, – teigė ekspertas, pridūręs, kad pats asmeniškai yra gavęs elektroninius laiškus su grasinimais mirtimi iš Maskvoje registruotų IP adresų.

Ekspertė iš Vašingtone veikiančio Europos politikos analizės centro dr. Maria Snegovaya pažymėjo, kad Rusijos tikslas susilpninti transatlantinį aljansą bei žmonių pasitikėjimą demokratija: Kremliaus strategija – destrukcija. Pasak jos, įvairūs tyrimai rodo, kad pagrindiniai Rusijos taikiniai yra šie: euroskeptikai, kad Kremlius galėtų kenkti ES; vyresni gyventojai, kurie yra nostalgiški Sovietų Sąjungai, arba jaunimas, kuris nerimauja dėl savo ekonominių perspektyvų, taip pat žemesnio išsilavinimo asmenys.

„Iki šiol buvo manoma, kad Kremliaus įtakos agentai yra radikalioje dešinėje, bet naujausios studijos rodo, kad Kremlius taikosi į skirtingus politinius veikėjus, visame politiniame spektre. Bet kas, kas Kremliaus nuomone tinka jo politikai vystyti, tas tinka“, – kalbėjo dr. M. Snegovaya ir pateikė pavyzdį: „Nors teigiama, kad per praėjusius JAV prezidento rinkimus Kremlius rėmė Donaldą Trumpą, tačiau išanalizavus trolių fabriko veiklą matosi, kad ideologiškai jis veikė abiejose pusėse. Negalime sakyti, kad Kremlius taikosi į vieną kokią politinę grupę.“

Kremliaus atrama – nuo žvalgybininkų iki diplomatų

Kalbėdamas apie Kanadą M. Kolga pažymėjo, kad Rusija puikiai išnaudoja buvusius šalies diplomatus, ypač dirbusius Maskvoje.

„Vienas tokių diplomatų praėjus dviem metams po tarnybos tapo sidabro kasyklos kompanijos Jakutske vadovu. Jis ypač prokremliškas kalbėdamas su žiniasklaida. Jis taip pat darė didelę įtaką buvusiam užsienio reikalų ministrui (Stéphane’ui Dion – red. past.), kuris priešinosi Magnickio sankcijų taikymui ir net įvardino, kad NATO plėtra į rytus buvo klaida“, – teigė M. Kolga.

Anot J. Sipherio, Rusija turi daugiau žvalgybininkų nei JAV ir visos NATO šalys kartu sudėjus, o iš KGB atėjęs Vladimiras Putinas naudos žvalgybos tarnybas kaip pagrindinį ginklą tiek užsienio, tiek vidaus politikoje. Todėl buvusio CŽA pareigūno nuomone, būtina ne tik kalbėti apie tai, bet ir imtis konkrečių veiksmų.

Kur Rusijos silpnosios vietos?

„Vienas būdų atsakyti – elgtis su jais taip pat, kaip jie daro. V. Putino vizitai Europoje, kalbų sakymas, susitikimai, rankų paspaudimai atrodo absurdiškai. Su juo reikia elgtis kaip su atstumtuoju. Jis ir jo pavaldiniai turi būti išstumti. Jiems turi būti neišduodamos vizos“, – kalbėjo jis.

J. Sipheris įvardino dar kelias silpnąsias Rusijos vietas. Tai rusiški pinigai, kurie ateina į Europą, į Vakarus, ir yra, kaip žinia, nešvarūs. Taip pat „visos diktatūros susikoncentravusios į savo valdžios išlaikymą, nes jos nėra teisėtos, nėra išrinktos žmonių. Tai yra jų silpnybė ir kai jie smūgiuoja mums, mes galime tuo pasinaudoti.“