Vykdant Ukrainos generalinės prokuratūros teisinės pagalbos prašymą dėl Ukrainos piliečio, kurio duomenų teisėsauga neskelbia, ekstradicijos, Lietuvoje gyvenęs ukrainietis buvo sulaikytas dar 2019 m. spalio 24 d., teismas jam buvo skyręs suėmimą, kurį vėliau pakeitė į 50 tūkst. Eur dydžio užstatą bei nurodė periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Tačiau tik dabar, praėjus daugiau kaip 3 metams po jo sulaikymo, teismas priėmė nutartį, kuria buvo patenkintas Generalinės prokuratūros prašymas ir Ukrainoje korupciniais nusikaltimais bendrininkų grupėje kaltinamas ukrainietis buvo išduotas baudžiamajam persekiojimui.

Ukrainos prokuratūra kolegoms iš Lietuvos nurodė, kad iki 2014 m. pabaigos, kai buvo atleistas iš darbo, vienai valstybinei bendrovei, kuri prekiavo žemės ūkio produkcija (miežiais ir kviečiais), vadovavęs šios šalies pilietis, veikdamas kaip organizuotos grupės organizatorius, pažadėjo už neteisėtą naudą itin stambiu mastu atlikti bet kokius veiksmus pasinaudojant savo tarnybine padėtimi.

Anot prokurorų, Ukrainos valstybei priklausančios bendrovės valdybos pirmininkas su užsienyje registruotomis bendrovėmis sudarė tik šioms naudingas sutartis ir žemės ūkio produkciją pardavė už žemesnę nei rinkos kainą. Be to, jos galėjo šią produkciją perparduoti, iš pirkėjų nebuvo reikalaujama išankstinio apmokėjimo bei garantijų dėl jo, todėl buvo sudarytos sąlygos už produkciją visiškai neatsiskaityti.

Teisėsaugos pareigūnai nustatė, kad buvusio valstybinės bendrovės vadovo ir jo dviejų bendrų veiksmais Ukrainos valstybinei bendrovei buvo padaryta daugiau kaip 60 mln. 560 tūkst. JAV dolerių (48 mln. Eur) žala.

Įtarimus dėl galimai įvykdytų nusikaltimų buvusiam valstybinės bendrovės vadovui Ukrainos prokurorai norėjo pateikti dar 2017 m. sausį, tačiau jo niekaip nepavyko surasti – vėliau paašikėjo, kad jis buvo išvykęs iš šalies. Netrukus buvo paskelbta jo paieška, kuri nedavė rezultatų, todėl įtariamojo pareigūnai ėmė ieškoti visame pasaulyje. Vėliau paaiškėjo, kad vyras dar 2016 m. vasarą išvyko iš Ukrainos, nes, kaip pats sakė, „norėjo užsiimti verslu užsienyje“.

Kai 2019 m. spalį policijos pareigūnai ukrainietį sulaikė Vilniuje, šis netrukus kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydamas jam suteikti prieglobstį Lietuvoje. Savo prašyme jis nurodė, kad Ukrainoje jo atžvilgiu yra vykdomas baudžiamasis persekiojimas, kuris, jo nuomone, sufabrikuotas, jis taip pat teigė, kad baiminasi dėl savo gyvybės.

Migracijos departamentas vyrui prieglobsčio nesuteikė. Kad toks sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, vėliau patvirtino ir dviejų instancijų administraciniai teismai. Tiesa, vyras turėjo užsieniečio leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, tačiau jis buvo panaikintas, nes, anot Migracijos departamento, šis leidimas buvo gautas apgaulės būdu.

Prašydami įtariamąjį išduoti baudžiamajam persekiojimui, Ukrainos prokurorai Lietuvai „pateikė garantijas, kad, remiantis tarptautinės teisės normomis, Ukrainoje įtariamajam bus suteiktos visos gynybos galimybės, įskaitant ir advokatų pagalbą, jis nebus kankinamas, su juo nebus žiauriai, nežmoniškai, žeidžiant orumą elgiamasi ir jis nebus taip baudžiamas.“

Pasak Ukrainos, jeigu įtariamajam būtų paskirtas suėmimas, jis būtų laikomas Kyjivo tardymo izoliatoriuje.

Ukrainoje kilus karui Lietuvos prokurorai papildomai kreipėsi į Ukrainos generalinę prokuratūrą, prašydama papildomos informacijos apie „apie išduotino asmens saugumo užtikrinimą konkrečiame Ukrainos tardymo izoliatoriuje“. Netrukus gautame atsakyme buvo patikinta, kad situacija nėra pasikeitusi, o „Kyjivo tardymo izoliatoriaus pastatai ir tvorų linijos nepažeisti ir atlieka savo funkcijas, siekiant apsiginti nuo apšaudymų įrengtos slėptuvės“.

„Įstaigos darbuotojai yra savo darbo vietose ir visapusiškai laikosi pareiginių įsipareigojimų, Kyjivo tardymo izoliatorius dirba laikantis įstatymų ir norminių teisės aktų, reglamentuojančių bausmių vykdymo įstaigų veiklą, šiuo metu imamasi visų įmanomų priemonių normaliam bausmių vykdymo įstaigų funkcionavimui ir darbui palaikyti bei įstaigos darbuotojų, nuteistų ir suimtų asmenų saugumui užtikrinti esant karo padėčiai“, – buvo nurodoma Ukrainos prokuratūros atsakyme.

Atsižvelgdama į situaciją dėl Rusijos karinės agresijos Ukrainoje, Lietuvos prokuratūra taip pat kreipėsi į Užsienio reikalų ministerijos Jungtinių Tautų, tarptautinių organizacijų ir žmogaus teisių departamentą, prašydama pateikti naujausią informaciją apie žmogaus teisių padėtį Kyjivo regione esančiuose tardymo izoliatoriuose, tarptautinių organizacijų vertinimus, Europos Žmogaus Teisių Teismo, Jungtinių Tautų Komiteto prieš kankinimus sprendinius bylose dėl Ukrainos piliečių ekstradicijos į Ukrainą (Kyjivo regioną). Šiame atsakyme buvo nurodyta, kad tardymo izoliatorius yra šiaurinėje Ukrainos dalyje, gyvenimo sąlygas tiek Kyjive, tiek kitose Ukrainos vietovėse veikia Rusijos agresija ir jos pasekmės – atakos apgadina ar sunaikina tiek kritinės, tiek civilinės infrastruktūros objektus, dažnai skelbiami oro pavojai, Kyjive įdiegtas elektros taupymo režimas ir kt.

Teismas patenkino prokuratūros prašymą ir ukrainietį išdavė baudžiamajam persekiojimui. Anot teisėjų, ribojimų vykti į Ukrainą, į kurios teritoriją galima pakliūti iš Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos ir Rumunijos, nėra, dalis asmenų, kurie dėl karinės agresijos išvyko iš Ukrainos, grįžo, Kyjive savo veiklą atnaujino užsienio valstybių atstovybės ir pan. Be to, per beveik 10 mėnesių Europos Sąjungos teismai baudžiamajam persekiojimui išdavė dešimt asmenų.

Su tokia pozicija nesutikęs ukrainietis ir jam atstovaujantis advokatas kreipėsi į aukštesnės instancijos teismą, prašydami panaikinti įtariamajam nepalankią nutartį ir šio neišduoti iš Lietuvos. Jų pateiktame skunde buvo akcentuojamas Ukrainoje vykstantis karas ir jo įtaka ekstradicijos negalimumui: „Ukrainoje jau beveik metai laiko vyksta karas, masiniai bombardavimai, neleistinų ginklų naudojimas, nuolatinis intensyvus civilių žmonių žudymas, tyčinis jų šaudymas, kankinimas, grobimas, gyvybiškai svarbių infrastruktūros dalių naikinimas, kas sukelia masines žmonių mirtis, jų dingimus ir didėjančią humanitarinę katastrofą Ukrainoje.“

Skunde pažymima, kad išdavus įtariamąjį, „kiltų grėsmė jo gyvybei, pavojus, kad jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai ar žeminant jo orumą elgiamasi, arba jis bus taip baudžiamas“.

„Ginkluotas konfliktas Ukrainoje yra išplitęs visoje šalyje, Rusijos Federacijos veiksmai nėra nei nuspėjami, nei galima pasiruošti juos atremti, žuvimo, sužeidimo rizika kyla vien dėl buvimo Ukrainoje, visiškai nesvarbu, kur ir kada žmogus bus, kadangi vieną dieną atakuojami vieno objektai, kitą dieną kiti, niekas nežino, kuri vieta bus atakuojama kitą dieną“, – buvo nurodoma skunde.

Jame taip pat nurodoma, kad tuo atveju, jeigu jis būtų išduotas, į Ukrainą turėtų grįžti ir šiuo metu Lietuvoje esanti jo žmona bei nepilnametis vaikas, jie neturėtų kur gyventi, nes jų namas yra sunaikintas per apšaudymus.

„Kyjivas yra Ukrainos sostinė, taigi – vienas iš Rusijos Federacijos prioritetinių objektų, siekiant užimti Ukrainą – kiekvieną dieną Kyjivo apylinkėse krenta dronai, raketos, ko sekoje žūsta civiliai, patiems žmonėms prisiėmus riziką likti Ukrainoje, tai yra jų sprendimas, tačiau per prievartą versti žmogų būti karo niokojamoje valstybėje – negalima“, – nurodoma skunde.

Tačiau tokie argumentai neįtikino ir aukštesniojo teismo – galutine ir neskundžiama nutartimi ukrainietis buvo išduotas į Ukrainą. Anot teismo, ekstradicija pagal teisinės pagalbos sutartį grindžiamas valstybių abipusiu pasitikėjimu, kad jų atitinkamos nacionalinės teisės sistemos gali užtikrinti lygiavertę ir veiksmingą pagrindinių teisių, pripažįstamų tarptautiniu lygiu, apsaugą.

„Pagrindų, numatytų tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose, kuriems esant nebūtų galima išduoti įtariamojo Ukrainai baudžiamajam persekiojimui, nagrinėjamu atveju nenustatyta“, – pabrėžė teismas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (5)