aA
„Ši problema tikrai nėra vien Alytaus. Nepaprastoji situacija, mano nuomone, turėjo būti paskelbta nacionaliniu mastu, nes ši Alytaus nelaimė, kaip matome kalbėdamiesi su ministrais, atskleidžia sistemines spragas“, – laidoje „DELFI diena“ sakė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Linas Balsys.

Gaisras Alytaus Pramonės rajone įsikūrusioje įmonėje „Ekologistika“ kilo spalio 16 dieną, ugniagesiai su ugnimi ir jos padariniais kovojo ilgiau nei savaitę.

Savivaldybės duomenimis, iš viso yra apie 50 tūkst. kubinių metų po gaisro padangų perdirbimo gamykloje „Ekologistika“ likusio gesinimui panaudoto vandens. Didžiausias kiekis – 30 tūkst. kubinių metrų – yra įmonės „Dzūkijos vandenys“ nuotekų valykloje, dar apie 10 tūkst. kubinių metrų vandens susikaupė buvusiame lietaus rezervuare po gaisraviete ir dar apie 1 tūkst. kubinių metrų vandens susikaupė gamyklos rūsiuose.

Atspindi sistemines bėdas

Kaip laidoje „DELFI diena“ sakė buvęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas, iki nelaimės apie įmonę buvo žinoma labai mažai.

Kęstutis Navickas
Kęstutis Navickas
© DELFI / Andrius Ufartas

„Konkrečiai ši įmonė nebuvo žinoma, nes yra daug veikiančių atliekų tvarkymo įmonių. Ji nebuvo niekuo išskirtinė. (…) Aš manau, kad bėdos yra tame, kad nesuveikė teisės aktai. Pirmiausia šioje vietoje yra du dalykai. Vienas – priešgaisrinė sauga. Kai pradėjau kadenciją, dar buvo Radviliškio gaisras, puikiai atsimenu, kad ten buvo akivaizdžių pažeidimų. Kitas dalykas – teisės aktų netobulumai“, – kalbėjo buvęs ministras.

Nebuvo aiškaus koordinavimo

Tiesa, kaip pabrėžė L.Balsys, viena didžiausių bėdų yra ta, kad aukščiausios institucijos nesureagavo taip, kaip jos turėjo. Taip pat jau pirmosiomis nelaimės dienomis nebuvo aiškaus koodinavimo.

„Ši problema tikrai nėra vien Alytaus. Nepaprastoji situacija, mano nuomone, turėjo būti paskelbta nacionaliniu mastu, nes ši Alytaus nelaimė, kaip matome kalbėdamiesi su ministrais, atskleidžia sistemines spragas. Ši įmonė, nors ir nebuvo žinoma, nes visų įmonių net ir ministrui neįmanoma žinoti, bet, pavyzdžiui, vietos aplinkosaugininkai, kurie yra Alytaus aplinkosaugos padalinys, tai jie tikrai turėjo tas įmones žinoti. Tuo labiau, jeigu tikėtume tuo, kas buvo skelbta viešai, kad įmonė jau buvo ne kartą bausta už aplinkosauginius pažeidimus.

Arnas Mazėtis, Kęstutis Navickas, Linas Balsys
Arnas Mazėtis, Kęstutis Navickas, Linas Balsys
© DELFI / Andrius Ufartas

O pasirodo įstatymo spragos yra tokios, kad atimti tą taršos leidimą yra labai sudėtinga, tai reikštų pačios įmonės uždarymą. Aš pats asmeniškai neprisimenu, kad iš kažkurios įmonės būtų atimtas taršos leidimas ir ji dėl to būtų nustojusi veikti. Čia ir yra spragos – tie leidimai yra dalijami legaliai. Čia ir atsiskleidė sisteminės spragos. Panašu, kad centrinei valdžiai atrodo, kad tai yra Alytaus rajono situacija“, – kalbėjo L.Balsys.

Pasekmės – ilgalaikės

Anot jo, daugelis dar nesupranta, kad Alytaus nelaimės pasekmes galime justi dar labai ilgai.

„Aš manau, kad turėjo būti mokslininkai, ekspertai, profesoriai, kurie ir pasakytų, kas būna su vandeniu, kai dega padangos. Juk profesionalams tikrai yra aišku, iš kokių medžiagų tos padangos yra sudarytos. Visi spėlioja, „gūglina“, ieško, kas kaip gali, bet taip neturi būti. Galbūt dėl to, kad nebuvo nacionalinio masto, gal jeigu tam būtų turėjusi vadovauti centrinė valdžia, viskas būtų buvę kitaip. O dabar problema buvo tarsi nustumta – manyta, kad tiesiog greitai bus užgesintas gaisras ir viskas taip pasibaigs. Nesibaigs, pasekmės bus labai ilgos“, – tikino politikas.

Dar viena problema, kurią pabrėžė politikai, kad net ir tie žmonės, kurie turėjo labai aiškiai informuoti visuomenę, ypač Alytaus gyventojus, buvo gana neprofesionalūs ir nežinojo net pagrindinių žinių.

„Aš matau ir dar vieną sisteminę bėdą. Šioje vietoje ji buvo labai ryškiai pastebima. Mūsų nacionalinės institucijos, o jų šiuo atveju buvo net trys ar keturios, jos tarpusavyje konkuruoja. Tas konkuravimas žmogui tikrai niekuo nepadeda. Turėjo būti aiškus vienas koordinatorius ir labai aiški informacija. Buvo matome ir buvo fiksuojama, kur eina dūmai, kur eina užteršimas. Buvo nemažai nekoordinuotos ir neaiškios informacijos. Žemės ūkio ministerija buvo parašiusi, kad yra didelis pavojus gyvūnų išsigimimui, aš po ten net išsižiojau, nes, o kaip žmogui? Tylu. Lyg žmogui nieko nėra.

Aš kiekvieną dieną girdžiu ir tokios gana keistos informacijos iš Aplinkos ministerijos, kad reikia dabar laukti vandens tyrimų rezultatų. Tai pasikartojo kelis kartus. Taip, jeigu yra organinių medžiagų užteršimas, tada įprasta laukti apie 5-7 dienas, bet cheminių medžiagų tyrimams atlikti užtenka vienos dienos. Jeigu net vadovybė neturi pagrindinių žinių, jiems labai sunku viską išsakyti. Paskui jie kaltina paprastus pareigūnus, o patys tiesiog nesupranta, ką kalba. Aukščiausių vadovų lyderystės neprisiėmimas, nepadėjimas Alytaus miestui, man atrodo visiškai nepriimtinas“, – kalbėjo K.Navickas.

Baiminasi, kad viskas greit nuslops

L.Balsys laidoje baiminosi, kad visi taršos tyrimai yra daromi labai lėtai, todėl baisu, kad viskas taip ir nenuslobtų.

„Mes turėtume ir privalėtume sužinoti. Visuomenė tikrai turi žinoti, kokie buvo nelaimės mastai, kokio lygio užterštumas, kur tas dioksinas, kuris yra pavojingiausias ir nuodingiausias teršalas, kur jis pasklido, ir turbūt žala bus vertinama. Deja, viskas yra daroma lėtai, aš bijau, kad viskas taip po truputį slops, ateis rinkimai, prasidės rinkimų kampanija. Galbūt visa tai kažkas naudos rinkimų kovai, bet bijau, kad tie faktiniai dalykai taip ir nuslobs. Čia yra bendras Lietuvos biurokratijos ir valdininkijos bruožas – nedaro nieko, kad padėtų žmogui, o daro viską, kad išsaugotų savo vietą, savo sėdynę ir niekas nenukentėtų“, – sakė L.Balsys.

Linas Balsys
Linas Balsys
© DELFI / Andrius Ufartas

„Gyventojams Alytuje reikėtų reikalauti, kad būtų pateikta visa informacija. Skambina rinkėjai ir pasakoja, klausia, nes jie nežino, ką daryti. Tokiose situacijose svarbiausia užduotis yra visuomenės informavimas, tai turi atlikti tie, kurie tą krizinę situaciją valdo. Akivaizdu, kad ši pusė buvo nesuvaldyta ir toliau yra nevaldoma, žmonės nežino, ar jiems ir toliau vaikščioti su respiratoriais, ar karvę galima melžti, ar dar negalima. Nėra aiškumo. Žmogus, rytą atsikėlęs, savo pašto dėžutėje turėtų rasti informacijos, kaip elgtis, arba jam turėtų būti paskambinama. “

Jam pritarė ir buvęs ministras, tikindamas, kad daugeliui šios nelaimės fone tiesiog norėjosi išlaikyti švarų mundurą.

„Kai yra galvojama, kaip savo mundurą išlaikyti švariausią, kaip rasti gynybinę poziciją, tada žmogus ir yra pamirštamas“, – sakė jis.

Vandens tyrimų rezultatai – skirtingi

Socialiniame tinkle „Facebook“ Alytaus meras, socialdemokratas Nerijus Cesiulis pirmadienį rašė, kad gaisravietėje esančiame vandenyje rasti cheminiai junginiai, sukeliantys vėžinius susirgimus, normą viršija kelis šimtus kartų.

Šiuos tyrimus užsakė nuotekų valymų ir geriamojo vandens tiekimu užsiimanti Alytaus bendrovė „Dzūkijos vandenys“, tyrimą atliko Vilniuje registruota įmonė „Vandens tyrimai“.

Mėginiai tyrimams buvo imti nuotekų šuliniuose, esančiuose šalia gaisravietės, spalio 22 ir spalio 28 dienomis.

Tyrimų rezultatai antradienį nustebino aplinkos ministrą „valstietį“ K. Mažeiką, kuris teigė, kad duomenys iš akredituotos laboratorijos buvo kitokie, nes buvo imti iš kitų vietų.

„Situacija mane nustebino, nes duomenys, kurie buvo pateikti mūsų akredituotos laboratorijos, jie tikrai buvo kitokie. Jie ėmė mėginius visai iš kitų vietų, iš kitų šulinėlių, (...) kur gaisro metu bėgo perteklinis vanduo į Nemuną ir jo išbėgo tikrai dideli kiekiai“, – žurnalistams sakė K. Mažeika.

Praėjusios savaitės Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, Alytaus miesto nuotekų valymo įrenginių išleistuve nuotekose nustatytų organinių medžiagų koncentracijos normos neviršijo, užfiksuotas jų mažėjimas.

Taip pat užfiksuotas ir azotinių medžiagų bei fosforo koncentracijos sumažėjimas, nors šių medžiagų koncentracijos spalio pabaigose buvo pakilusios.

Siūlo automobilių mokestį sieti su rida

Pastaruoju metu daug aršių diskusijų kelia siūlomas automobilių taršos mokestis. L.Balsys kritikuoja jį ir mano, kad jame labai trūksta logikos.

„Aplinkosauginiai mokesčiai nėra pasipinigavimo būdas. Visų pirma, tai, ką valdantieji siūlo, yra pasipinigavimo būdas, registruojant pirmą kartą įvežamą naują automobilį. Tai lyg importo mokestis, nors galima jį įvairiai pavadinti, bet tai jokiu būdu ne žaliasis mokestis. Žalieji mokesčiai turi formuoti žmonių įpročius, jie turi turėti efektą. Tas mokestis mane, kaip vartotoją ir gyventoją, turi skatinti, ką nors daryti arba nedaryti“, – sakė jis.

Pasiteiravus, kaip jis turėtų atrodyti, politikas mano, kad jį reiktų susieti su rida.

„Vienas iš variantų, kad jis būtų susietas su rida. (…) Galbūt žmogui atsirastų stimulas mažiau važinėti. Tarkime, jis turi seną ir taršų automobilį, bet su juo važiuoja kartą metuose kapų aplankyti lapkričio mėnesį. Kitas žmogus gal turi mažiau taršų automobilį, bet jis per metus nuvažiuoja 50 tūkst. kilometrų. Jo mažiau taršus automobilis priteršia daugiau. Tai čia atsiranda logika, apie ką būtų galima bent jau diskutuoti.

Ką tas 15 milijonų duos? Sako, kad medžiams atsodinti. Čia yra nežinau... O dabar nei biudžetui kažkaip teigiamai atsilieps tas mokestis, nei tai yra kažkokia atspirtis, nei palies visus automobilių turėtojus. Tai beprasmis mokestis, kuris tik sukelia diskusijas ir žmonių sukiršinimą“, – kalbėjo L.Balsys.

Seimas antradienį priėmė svarstyti „valstiečių“ įstatymo projektą dėl transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio.

Pagal siūlomą projektą, mokesčio objektas būtų M1 klasei ar N1 klasei priskirtos motorinės transporto priemonės, pirmą kartą registruojamos Lietuvos kelių transporto priemonių registre. Mokestį mokėtų pirmą kartą registruojamos motorinės transporto priemonės valdytojas. Mokestį mokėtų vairuotojai, atliekantys registraciją nuo 2020 m. sausio 1 d. Skaičiuojama, kad mokesčio dydis svyruos nuo 40 iki 760 eurų. Tikimasi, kad kasmet šis mokestis valstybės biudžetą papildys apie 15 milijonų eurų. Parlamentaras Tomas Tomilinas teigė, kad įstatymas yra subalansuotas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(9 žmonės įvertino)
4.2222

Top naujienos

Popieriniai milijonieriai: lietuviai emigrantai tapo įtariamų aferistų priedanga (21)

„Tu direktorius, tu milijonierius. Nori – atskrisk, pasiimk savo pinigus ir dink iš čia“, –...

Prezidento patarėjas užsimena apie platesnį turto apmokestinimą, automobilių mokesčio pokyčius (224)

Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta mano, kad kitų metų biudžeto ambicija gerėja, tačiau...

Oficialūs rinkimų JK rezultatai: daugumą užsitikrino Johnsono toriai papildyta 07:20 val. (214)

Per Jungtinėje Karalystėje ketvirtadienį vykusius pirmalaikius parlamento rinkimus, itin svarbius...

Vos pasukęs už LKL būstinės kampo „Nevėžis“ grįžo prie senų įpročių (10)

Nauja panelė – sena suknelė. Finansinio skaidrumo viešai reikalaujanti Lietuvos krepšinio lyga (...

Po rinkimų JK – kalbos apie dar vieną referendumą (12)

Škotijos pirmoji ministrė, Škotijos nacionalinės partijos (ŠNP) lyderė Nicola Sturgeon žada...

Apvogtų automobilių skaičius augo: aktyviausiai ilgapirščiai veikė Vilniuje (3)

Su automobilių dalių vagimis kasdien susiduria mažiausiai 4 savo automobilius apsidraudę...

Euro zonos reformų planus stabdo suirutė Italijoje ir Vokietijoje (21)

Euro zona pasiekė tam tikrą pažangą baigdama kurti bankų sąjungą ir reformuodama finansinės...

Nuo šiol į slogą žiūrėsite visai kitomis akimis: gydytojas Morozovas sugriovė daugybę neteisingų įsivaizdavimų (28)

„Štai ir vėl jiems (vaikams) visiems trims TAI. Buvo prieš mėnesį ir vėl kartojasi. Darykite...

Lietuvos iniciatyva į ES klimato kaitos planus įtraukta netiesioginė žinutė dėl Astravo AE (66)

Lietuvos pasiekė , kad Europos Sąjungos ( ES ) kovos su klimato kaita įsipareigojimuose būtų...

Ilgai tylėjusi Asta Stašaitytė – atvirai apie gyvenimo išbandymus: išsiverkdavau, tada galėdavau važiuoti namo (76)

Kas labiausiai keri, kai sutinki žinomą laidų vedėją Astą Stašaitytę , tai atviras juokas,...