Kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusią savaitę pasakė, kad Europos Sąjunga (ES) dėl migrantų turi skambinti ir derėtis su A. Lukašenka, prezidentas G. Nausėda naujienų portalui 15min.lt sakė, kad pokalbių su A. Lukašenka negali būti.
„Reiškia, kad A. Lukašenka yra neligitimus Baltarusijos vadovas. Tai ES nesikalba su vadovais, kurie yra neligitimūs“, – praėjusią savaitę sakė šalies vadovas G. Nausėda.
Kai Vokietijos lyderė Angela Merkel paskambino ir beveik valandą kalbėjo su A. Lukašenka, G. Nausėda tarptautiniam BBC radijui kalbėjo taip.
„Manau, kad yra galimybių išspręsti krizę kreipiantis ir į poną Lukašenką, kaip ką tik tai padarė A. Merkel. Mes turime kalbėtis su žmogumi, kuris atsakingas už tai, kas vyksta pasienyje“, – kalbėjo prezidentas.
Užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui kilo klausimų, kokia yra yra Lietuvos vadovo pozicija.
„Skyrėsi prezidento pasakymai (antradienį, aut. p.) iki jo paaiškinimo. Ir tai, kas buvo anksčiau. Ir tai turbūt ne man vienam aišku“, – sakė G. Landsbergis.
Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus sako, kad jokių pokalbių su A. Lušenka neturėtų būti.
„Aš manau, kad asmeniškai, individualiai nereikėtų leistis (į kalbas, aut. p.). Yra tam tarptautinės organizacijos, jų rankose yra tas sprendimas – paliekame tai jiems ir spręsti“, – kalbėjo V. Adamkus.
Kad prezidento G. Nausėdos pozicija dėl bendravimo su A. Lukašenka nenuosekli ir kad tai nepadeda Lietuvai sako ir LNK kalbinti ekspertai.
„Kadangi prezidentui šiek tiek trūksta to patyrimo, o jis vis tik yra Lietuvos prezidentas. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, už ką mes balsavome, jis yra mūsų prezidentas. Reikia šiek tiek padėti suprasti“, – LNK kalbėjo buvęs ambasadorius Baltarusijoje Petras Vaitiekūnas.
Rytų Europos studijų centro (RESC) vadovas Linas Kojala kalbėjo, jog į Lietuvą žiūri ir kitos šalys.
„Vakarų šalys žiūri į Lietuvą, Lenkiją, kitas Baltijos šalis kaip į tas, kurios, ko gero, yra fronto linijoje. Ir kurių nuomonė, žinios, patirtis šiuo atveju yra pati didžiausia. Bet kokios abejonės, kokia yra laikysena, pozicija jos gali būti sutinkamos kaip ne pats pozityviausias postūmis“, – kalbėjo jis.
„Lietuvos ryto“ apžvalgininkas Vytautas Bruveris svarstė, G. Nausėdos pozicija pasikeitė radikaliai.
„Aišku, kad tai yra smūgis visai Lietuvai, kaip užsienio politikos subjektui. Nes siunčia signalą, kad mūsų aukščiausia valdžia nesusikalba. Taip ir yra“, – svarstė LNK kalbintas V. Bruveris.
Panašu, kad net ir dabar ministras su prezidentu užsienio politiką derina per žiniasklaidą. Anot Prezidentūros, vokiečiai informavo, jog A. Merkel skambins A. Lukašenkai, buvo laiko paruošti poziciją.
Bet užsienio reikalų ministras G. Landsbergis tokios informacijos neturėjo.
Prieš savaitę prezidentas G. Nausėda apie dialogą su A. Lukašenka dar sakė taip: „tai reikštų, kad mes krūpčiojame, nebežinome, ką daryti, susidūrę su panašaus pobūdžio iššūkiais“.
Antradienį feisbuke prezidentas G. Nausėda dar patikslino, kad kalbėtis nereikia derėtis. Todėl jis ir remia A. Merkel pastangas, siekiant išgelbėti pasienyje įstrigusius žmones. O tokie pokalbiai, anot G. Nausėdos, nereiškia, kad Europa vėl laiko A. Lukašenką teisėtu Baltarusijos lyderiu.
„To konkrečiai ir siekiama. Kad mūsų aukščiausi politikai ir ES aukščiausi politikai sėstų vėl su juo prie stalo. Ir jeigu žodžiais ir oficialiais pareiškimais nepripažintų jo tariamo legitimumo, tai tokiais veiksniais tai pripažintų. Jie sekančiu žingsniu dar labiau eskaluos situaciją, tokia yra diktatūrų prigimtis“, – savo poziciją dėstė apžvalgininkas V. Bruveris.
Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis sako, jog su A. Lukašenka galima tik viena kalba – sankcijų.
„Dvišalis kontaktas yra labai rizikingas“, – tikino užsienio reikalų ministras.
Buvęs ambasadorius Baltarusijoje P. Vaitiekūnas palaiko A. Merkel sprendimą kalbėtis su A. Lukašenka ir Vladimiru Putinu.
„Sankcijos, kurios buvo sutartos, turi išlikti ir jos turi būti stiprinamos. Taip pat turi tarptautinis tribunolas teisti A. Lukašenką ir jo aplinką už šios krizės organizavimą. Tačiau A. Merkel žingsnį aš sveikinu“, – sakė LNK pašnekovas.
Orai vėsta, o A. Lukašenka migrantus laiko turistinėse palapinėse. Anot P. Vaitiekūno, A. Lukašenkos ir V. Putino tikslas dabar yra, kad migrantai pradėtų mirti. Atsakomybė tada bus kraunama ES.
„Jų mirtys smogtų per mūsų europietišką tapatybę. Mes būtume tokie patys“, – sakė jis.
Anot P. Vaitiekūno, kol įsigalios A. Lukašenkos nuomonę pakeisiančios sankcijos, ES turi padėti migrantams.
„Jeigu atveš žiemą naujų, tai gelbėsime ir tuos. Susitvarkyti su keliasdešimt tūkstančių pabėgėlių, kuriuos gali atvežti, atskraidinti Minsko režimas, nelabai rimti skaičiai. Nereikėtų mums taip gąsdintis. Mes esame galingiausia pasaulyje sąjunga. Mes susitvarkysime su šita problema“, – sakė P. Vaitiekūnas.
Vokietija bent kol kas nedetalizuoja apie ką konkrečiai kalbėjo A. Merkel ir A. Lukašenka.
