"Visos teisėsaugos pastangos buvo nukreiptos ir jėgos mestos į kovą prieš brutalų nusikalstamumą: su grupuotėmis, gaujomis, šeimomis. O intelektualinio nusikalstamumo dariniams buvo lengviau tokiame fone tarpti", - komisijoje kalbėjo R.Vaitiekūnas.
Tuo tarpu 1992-1994 metais Policijos departamento Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos vadovas Algirdas Debeikis, dabar tebedirbantis šiame departamente, aiškino, kad veiklos prioritetus nurodydavo tuometinis premjeras Adolfas Šleževičius.
"Smulkme užsiiminėjome. Labiausiai buvo norima stiprinti kovą su kontrabandininkais, prekybos taisyklių pažeidėjais, dažniausiai cigarečių be banderolių prekybininkais", - kalbėjo A.Debeikis.
Jis komisijai sakė, prieš kiekvieną Vyriausybės posėdį pateikdavęs informaciją apie tarnybos veiklą ir siūlymus. "Teikėme daug siūlymų dėl įstatymų tobulinimo, nes betvarkė matėsi, tačiau smulkmė buvo svarbiau ir vieną dieną Šleževičius pasiūlė man pasitraukti", - teigė A.Debeikis.
1993-1996 metais Policijos departamento Ypatingų nusikaltimų tyrimo valdybos vadovo dabartinio Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojo Juozo Rimkevičiaus teigimu, jo vadovaujama tarnyba EBSW veikla tuomet nesidomėjo.
Tačiau jis pripažino, kad prieš 10-12 metų jokia įmonė neišvengė vienos ar kitos nusikalstamo pasaulio grupuotės įtakos.
Jo teigimu tada šalyje veikė apie 100 gaujų, kuriose buvo apie 3 tūkst. aktyvių narių. "Vien Kaune tada veikė 27 gaujos. Mes darbo turėjome pakankamai", - komisijos nariams aiškino J.Rimkevičius.
EBSW priklausiusi investicinė bendrovė "Kauno holdingo kompanija" (KHK) nuo 1992 iki 1995 metų iš gyventojų surinko daugiau nei 344 mln. litų. Investicinei bendrovei savo santaupas patikėjo 15,6 tūkst. žmonių, iš kurių, pasak KHK likviduojančios įmonės "Valeksa" valdybos pirmininko Stasio Poškaus, 9 trūkst. žmonių savo santaupų neatgavo iki šiol.
Dabar vadinamojoje EBSW sąskaitoje yra 0,5 mln. litų. Jie indėlininkams gali būti išdalijami mokant po 0,5 cento už KHK patikėtą litą.
Indėlininkams yra grąžinta 262 mln. 861 tūkst. litų ir sumokėta daugiau kaip 54 mln. litų palūkanų.
Dauguma iš 120 koncerno privatizuotų bendrovių vėliau bankrutavo arba buvo pelningai perparduotos.