aA
Buvęs socialdemokratų Vyriausybės vadovas parlamentaras Algirdas Butkevičius negauna galimybės peržiūrėti kelerių metų senumo susirašinėjimo elektroniniais laiškais su prezidente Dalia Grybauskaite.
Dalia Grybauskaitė ir Algirdas Butkevičius
© LRPK / Robertas Dačkus

Prieš kelias savaites viešumoje pasirodęs prezidentės D. Grybauskaitės ir kaltinamojo vadinamojoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje buvusio Liberalų sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio susirašinėjimas elektroniniais laiškais, šalies vadovei siunčiant žinutes iš pašto tulpes@lrpv.lt, atskleidė ne pačius gražiausius politikos užkulisius.

Šie laiškai, siųsti 2014-2016 metais, paskutinis – teisėsaugininkų atliktų kratų pas E. Masiulį išvakarėse – atskleidžia, kad D. Grybauskaitė galėjo žinoti apie ypatingus Liberalų sąjūdžio ir jo tuometinio lyderio santykius su koncernu „MG Baltic“. Anot paskelbtų ištraukų, 2016 metais, peripetijų dėl generalinio prokuroro skyrimo įkarštyje, prezidentė per E. Masiulį siuntė „linkėjimus“ koncerno prezidentui Dariui Mockui, „kad patrauktų savo skaliką“.

Laiške kalbėta apie LNK žurnalistą Tomą Dapkų, kuris, kaip nurodoma šią savaitę viešumą pasiekusiame Valstybės saugumo departamento (VSD) laiške Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK), galėjęs būti tarpininku tarp „MG Baltic“ bei kai kurių politikų bei valstybės institucijų.

Šių susirašinėjimų ištraukose – ir kandžios replikos apie kitas politines partijas bei tuo metu premjero pareigas ėjusį buvusį socialdemokratų lyderį A. Butkevičių.

Ekspremjeras interviu DELFI pasakojo minimu laikotarpiu taip pat susirašinėjęs su prezidente, tačiau, nusprendęs iš naujo perversti tuos elektroninius laiškus, galimybės su jais susipažinti negavęs.

Įtaria, kad laiškų nepateikia sąmoningai

- Ar tikrai negalite atsiversti savo buvusio susirašinėjimo su prezidente?

- Kreipiausi į Vyriausybės kanceliarijos darbuotoją (pavardė redakcijai žinoma – DELFI), atsakingą už IT sektorių, ir jis informavo, kad pasibaigus mano, kaip premjero, kadencijai, visi laiškai buvo ištrinti. Duomenų negaunu ir iš Seimo. Esą laiškų klausimą dar reikia suderinti su atitinkamu Seimo kanceliarijos departamentu.

- Manote, kad tų laiškų jums nenori pateikti sąmoningai?

- Manau, kad taip.

- Ar, būdamas premjeras, esate gavęs laiškų ir iš prezidentės pašto tulpes@lrpk.lt?

- Gaudavau ir elektroninius laiškus, ir trumpąsias žinutes telefonu. Elektroniniai laiškai ateidavo iš dviejų dėžučių – jau minėtos tulpes@lrpv.lt bei iš daugeliui žinomo oficialaus šalies vadovės elektroninio pašto. Tikrai tuo metu tame nemačiau nieko blogo. Manau, kad daugelis ir eilinių žmonių, ir politikų turi kelis elektroninio pašto adresus.

- Kodėl jūs buvote tikras, kad jums iš pašto „tulpes“ rašo prezidentė? Ar nekilo minčių, kad kažkas, sukūręs paštą tokiu adresu, bando pajuokauti?

- Prezidentė mane įspėjo. Taip pat pasakė, kad aš jai tuo adresu irgi galiu rašyti. Kodėl toks adresas, neklausiau.

- Susirašinėjote iki kadencijos pabaigos?

- Ir pokalbiai, ir susirašinėjimai nutrūko 2016 metais, maždaug kovo mėnesį, kai jos kabinete įvyko mūsų abiejų konfliktas. Aš jai dar kartą priminiau apie „Vijūnėlės“ dvarą ir pasakiau, kad ji mane labai stipriai apgavo, nes pirmas šalies vadovei papasakojau apie tą situaciją bei daviau tuometiniam aplinkos ministrui Valentinui Mazuroniui nurodymą imtis priemonių. Tačiau tuo metu buvo paviešinti pokalbiai, prie kurių buvo „priklijuotas“ mano pokalbis su Ričardu Malinausku, nieko bendro neturėjęs su „Vijūnėle“.

Po to kreipiausi į teismą, vieną procesą pralošiau, kitą – laimėjau, tačiau paskui tas pats teisėjas greitai priėmė man nepalankų sprendimą. Pamačiau, kad tokioje situacijoje bylinėtis beviltiška. Bet kai kurioms byloms nėra senaties.

Štai tada tikrai pasakiau prezidentei, kad peržengtos visos padorumo ribos, ir tai yra susidorojimas su tam tikrais politikais, artėjant rinkimams. Taip ir išsiskyrėme: daugiau jokių susirašinėjimų, jokių pokalbių nebuvo iki kadencijos pabaigos. Įsivaizduokite, kokiomis sąlygomis reikėjo dirbti.

Įžvelgė norą atvesti tuos, kuriuos „myli“

- Skaitant prezidentės ir E. Masiulio susirašinėjimą, į akis krinta neformalus laiškų tonas. Ar jūsų susirašinėjimas buvo to paties pobūdžio?

- Man ji rašydavo be jokių tokių žodelių, apie kuriuos dabar viešai yra diskutuojama. Mūsų susirašinėjimas dažniausiai apimdavo darbinius klausimus. Laiškai E. Masiuliui, kuriuos dabar matome, – tai jau kitas žanras.

- Kodėl, jūsų akimis, su E. Masiuliu bendrauta kitaip?

- Nemažą vaidmenį, manau, vaidino Liberalų sąjūdžio pagalba prezidentinės rinkimų kampanijos metu. Antras momentas – reikia įvertinti tai, kad 2012 metais, kai rinkimus laimėjo socialdemokratai, mes elgėmės principingai, formuodami Vyriausybės kabinetą. Viso kabineto, išskyrus Užsienio reikalų ministerijos, formavimą paėmėme į savo rankas, ir išankstinio tarimosi faktiškai nebuvo.

Paskui buvo momentas, kai santykiai tikrai buvo labai geri. Bet ji vis tiek simpatijas reikšdavo konservatoriams ir Liberalų sąjūdžiui. Matyt, po to, kai 2012 metais rinkimus laimėjo socialdemokratai, nors tikėtasi dešiniųjų pergalės, buvo nuspręsta prieš kitus rinkimus pradėti daug anksčiau kai kuriuos politikus ir partijas kelti visuomenės akyse, o kitus – smukdyti.

- Ką turite omenyje?

- Ne kartą girdėjau ir kai kurių žurnalistų, ir politologų – tie, kurie yra nuoširdūs ir padorūs – pasakymus, esą yra nepasitenkinimas, kad „Butkevičiaus reitingai stebuklingai aukštai laikosi per ilgai“. Ir čia jau net buvo taikoma leksika: „kalkite Butkevičių tiek, kiek galite“. Tada buvo parengta strategija, kaip 2016 metais visus, esančius valdžioje, sužlugdyti, kad ateitų tie, kuriuos „myli“.

- Sakote, kad prie pašaipų jūsų atžvilgiu prisidėjo ir prezidentė?

- Taip. Kai manęs vieno neįveikė, pradėjo ir šeimos narius kritikuoti. Vienu metu LNK kanale net trys laidos tuo pačiu metu nuolat iš manęs tyčiojosi. Pavyzdžiui, grįžtu iš vizito JAV, kur sudarėme dvišalę sutartį dėl kai kurių maisto ir pieno produktų eksporto, kur vienintelis iš Lietuvos premjerų susitikau su penkiais JAV valstybės sekretoriais. Gaunu žinutę: oro uoste jau laukia televizija. Apsidžiaugiau, kad bent kažkoks susidomėjimas gerais rezultatais. O manęs klausia: kodėl kartu vežėtės žmoną? Nustebau: negi tikslas tik to paklausti. Tada žurnalistas prasitarė – padėkokite prezidentei.

Buvo ir atvejis lankantis su vizitu Vokietijoje. Per oficialią vakarienę teko sėdėti šalia kanclerės Angelos Merkel, kuri tiesiog spinduliuoja nuoširdumu. Susėdame, o ji klausia: „Kas darosi jūsų valstybėje, kad prezidentė skundžiasi, esą valdžia korumpuota, premjeras neklauso?“. Apie tai, žinau, prezidentė kalbėjo ne tik su A. Merkel.

- Ar nebandėte prezidentės klausti apie tai, kas vyksta?

- Paklausdavau. Ji visada bandydavo tokį klausimą nusukti į šalį, suversti kaltę savo patarėjams. Galiu pasakyti, kad emocinių protrūkių susitikimuose su prezidente buvo ne vienas. Bet iki durų trankymo neprieidavome.

Tvirtina: Masiulis buvo matomas premjero poste

- Iš prezidentės susirašinėjimo su E. Masiuliu gali susidaryti įspūdis, kad D. Grybauskaitė žinojo apie ypatingus Liberalų sąjūdžio ir „MG Baltic“ ryšius?

- Tikrai taip. Galiu patvirtinti, tik negaliu detalių atskleisti.

- Bet E. Masiulis 2016 metais vis tiek buvo matomas kaip vienas realiausių pretendentų į premjero postą?

- Labai nusivyliau, kai pamačiau, kad prezidentė, galima sakyti, proteguoja E. Masiulį, kaip galimą kandidatą į Ministrus pirmininkus, ir leidžia jam elgtis taip, kaip jis nori. Nors, mano manymu, prezidentė turėjo šią situaciją suvaldyti, užkirsti kelią, išsikviesti teisėsaugos institucijų vadovus ir paklausti, ar jie neįžvelgia grėsmių. Bet ji viską toleravo.

- Pasirodžius prezidentės ir E. Masiulio susirašinėjimams, valdantieji „valstiečiai“ prabilo apie apkaltą. Ar, jūsų manymu, tai realu?

- Nenorėčiau tuo tikėti. Būtų labai daug emocijų, ir tai labai neigiamai atsilieptų mūsų valstybei. Bet išsiaiškinti viską reikia. Ištirti tuos laiškus būtina, vien dėl to, kad būtų atsakyta į klausimą, ar prezidentė, turėdama informaciją, nekūrė galimybių tam tikriems politikams toliau sėkmingai dalyvauti rinkimų kampanijoje ir laimėti. Kitas klausimas – ar nebuvo daroma poveikio per tam tikras žiniasklaidos priemones kitiems politikams, juos sąmoningai žeminant. Šiuo kampu tyrimas turėtų būti atliktas.

Atskleidė, iš kur pažįsta Raulynaitį

- VSD informacijoje minimas ne tik Liberalų sąjūdis, bet ir socialdemokratai. Ar tuo metu, kai buvote partijos vadovas, jus pasiekė informacija, jog kažkurie socialdemokratai gali palaikyti kontaktus su „MG Baltic“?

- Aš apie tai sužinojau gerokai vėliau. Buvo du projektai: E. Masiulis ir socialdemokratas Algirdas Paleckis (vėliau išėjęs iš šios organizacijos – DELFI). Tai, kas rašoma apie buvusią finansų ministrę Rasą Budbergytę (VSD informacijoje nurodoma, kad koncernas galėjo rūpintis šios politikės paskyrimu – DELFI), manau, yra netiesa.

- Ar pats, eidamas premjero pareigas, buvote susidūręs su „MG Baltic“ interesais?

- Dėl paminklo Jonui Basanavičiui vietos parinkimo. Nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė, kurią pažįstu nuo J. Basanavičiaus tėviškės Vilkaviškio rajone atstatymo laikų, kažkodėl paprašė „MG Baltic“ viceprezidento Romano Raulynaičio organizuoti susitikimą su manimi.

R. Raulynaitį pažįstu nuo tada, kai jis buvo pirmasis J. Basanavičiaus tėviškės administratorius. Po Nepriklausomybės atkūrimo, pastačius ten namą, atvyko jauna, naivi šeima su mažu vaiku. Jie būtų ten sušalę, nes namas buvo medinis, perpučiamas, ir mes, kadangi dirbau rajono savivaldybės valdytojo pavaduotoju, žiemą vežėme anglis, kepėme jiems kugelius, ir panašiai.

Kartą R. Raulynaitis pravėrė mano kabineto duris klausdamas, ką jam daryti. Važiuok, sakau, į Vilnių mokytis. Tada mūsų keliai išsiskyrė.

Ir štai 2015 metais Vyriausybėje pas mane atėjo jis ir B. Kulnytė. R. Raulynaitis į pokalbį nesikišo, o B. Kulnytė norėjo, kad paminklas J. Basanavičiui stovėtų K. Sirvydo skvere. Manęs prašė pinigų sutvarkyti skverui, kad jis nebūtų užstatytas. Pasidomėjau tuo klausimu, bet vėliau pasakiau, kad jį turi spręsti Vilniaus savivaldybė, tai ne Vyriausybės funkcija. B. Kulnytė dėl to ant manęs supyko.

Vieną gražią dieną man paskambina iš STT. Užeinu pas tuometinį direktorių Saulių Urbanavičių. Jis aiškina: kadangi mano pavardė paminėta paminklo vietos parinkimo kontekste, STT turi mane apklausti. Pokalbis vyksta, o tyrėjas, matau, žvalgosi pro langą. Matyt, kažkas jau „nutekino“ informaciją apie mano apsilankymą, nes lauke pradėjo rinktis žurnalistai.

Man pasiūlė išeiti pro kitas duris – atsisakiau. Kadangi nepasirašiau pasižadėjimo neviešinti pokalbio, o ir tokio reikalavimo nebuvo, žurnalistams papasakojau, apie ką buvau klausinėjamas. Bet ar tai ne kažkoks žaidimas? Kur buvo kiti politikai, visi penkiasdešimt, apklausti toje byloje?

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Prezidentiniuose reitinguose – neįtikėtini pokyčiai: atsiskleidė Šimonytės fenomenas (1358)

Gyventojams vardinant pretendentus į prezidentus, populiariausiųjų trejetukas keičiasi – į...

Naujas Kremliaus statytinis Europos pašonėje kėsinasi įsiūbuoti konfliktą Balkanuose kyla grėsmė visam regionui (38)

Bosnijos prezidiumo narys pasisakė už nepriklausomą Serbų respubliką. Ar V. Putinas išpildys...

Keista teisėjų klaida: lemiamu metu įskaitė nebūtus taškus į „Žalgirio“ krepšį epizodo įrašas (31)

Kauno „Žalgirio“ vyrams Eurolygoje nepavyko iškovoti antros pergalės iš eilės, nors vienu...

Didelės Lietuvos įmonės vadovas apie sėkmę darbe: skatinu žmones patirti nesėkmes (2)

Stresas, užgriuvusi atsakomybė, aukšti lūkesčiai, staiga nukreipti visų žvilgsniai į tave –...

Istorikas iš Vokietijos Lietuvą pažino nusprendęs čia išlaikyti vairavimo teises (210)

Kai priėjęs pasisveikinti Felixas Ackermannas raiškiai ištaria „laba diena“, pasitikslinu...

Nevilties apimta ir vyro palikta mama prašo paramos penkiamečiui Vėjui: su tokia liga – vienintelis Lietuvoje (35)

Nors Vėjui tik penkeri, jis patyręs daugiau nei daugelis suaugusiųjų. Vaiko ligos istorijoje –...

Orais mėgausimės nebeilgai – ateina auksinio rudens pabaiga (2)

Sekmadienį turėtų netrūkti saulės, o pirmadienį temperatūra kils iki 13 laipsnių šilumos....

Partijų reitingai: „valstiečiams“ – tikrai prasti signalai (297)

Opoziciniai konservatoriai reitingų lentelėje kyla į viršų, savo nuolatinius konkurentus...

Valstybinė įmonė kiaulių auginimo neatsisakys (1)

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas apkaltino Žemės ūkio...

Balsavimas. Išrinkite geriausią 2018-ųjų seklį (11)

Pastarosiomis savaitėmis DELFI skelbė Policijos departamento konkursui „Metų seklys“ pateiktų...