aA
Geidžiamiausiuose Vilniaus mikrorajonuose ne visiems pavyksta susikurti tokį gyvenimą, kokio norėtųsi. Pagrindinė to priežastis esą lėktuvų naktimis keliamas triukšmas, kuris, kaip teigia vietos gyventojai, tikra kančia tampa šeimoms su mažais vaikais.
Butai prestižinėse Vilniaus vietose laimę atneša ne visiems: siūlo naują mokestį
© DELFI montažas

Tokių vietinių nusiskundimų teigia gavęs ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Mykolas Majauskas, kuris siūlo Lietuvai apsvarstyti triukšmo mokesčio įvedimą. Savo ruožtu Vilniaus oro uostas atkerta, kad dalis priemonių problemai spręsti jau veikia, o naujas mokestis imtas svarstyti daug anksčiau, nei tai parūpo parlamentarui.

Be to, atsakingoms institucijoms dėl oro uosto keliamo triukšmo skundžiasi tik pavieniai asmenys, nors žala sveikatai iš tiesų reali. Skirtingų sričių ekspertų nuomonės dėl naujo mokesčio nevienareikšmiškos – tai esą nebūtinai išspręstų triukšmo problemą, o patuštinti pinigines gali tekti ir patiems keliautojams.

Triukšmu užterštos geidžiamiausios Vilniaus vietos

Pagal Lietuvos oro uosto sudarytus triukšmo taršos žemėlapius matyti, kad į padidinto garso zonas patenka ir tokios teritorijos kaip dalis Užupio, Markučiai, arčiau centro esančios Antakalnio gyvenamosios vietos, dalis Naujamiesčio ir kt. Būtent už čia esantį nekilnojamą turtą vilniečiai pakloja itin dideles pinigų sumas. Pavyzdžiui, Užupyje naujos statybos objekte kvadratinis metras gali atsieiti nuo 2600 iki 4500 eurų. Ne stipriai pigesni plotai ir senuose namuose, kvadratinio metro kaina juose svyruoja nuo 1600 iki 2000 eurų.

Kaip matyti iš nakties triukšmo taršos žemėlapio, į garsiausią – 55-59 decibelų – zoną pakliūva Salininkų gyventojai. Kiek mažesnę – 50-54 decibelų zoną – naktį patenka teritorija, esanti prie „Ikea“ parduotuvės ir dalis stoties rajono, pavyzdžiui, Sodų gatvė. 45-49 decibelų sukeliamas triukšmas tamsiuoju paros metu fiksuojamas prie Eišiškių plento, didžiojoje dalyje vis sparčiau apgyvendinamų Markučių. Į triukšmingą teritoriją nakties metu patenka ir dalis Užupio (Polocko g., Paupio g. ir kt.), dalis Antakalnio (Olandų g., Dailidžių g., Mildos g. ir kt.), taip pat dalis prie stoties esančių gatvių. Tiesa, šiose teritorijose naktį orlaivių sukeltas triukšmas mažiausias – 40-44 decibelai.

Orlaivių naktį keliamo triukšmo taršos žemėlapis 2018 m.
Orlaivių naktį keliamo triukšmo taršos žemėlapis 2018 m.

„Tai nėra triukšmas lėktuvo pakilimo ar nusileidimo metu. Tai yra visų lėktuvų, kurie atskrido ir išskrido, sukeltas triukšmas. Tarp lėktuvų skrydžių yra tarpai ir jų metu yra tylos. Jeigu imtuve Vilniaus oro uostą, aš esu buvusi gyvenamojoje vietovėje visai šalia – Salininkuose, kur anksčiau buvo sodai. Ten yra 15-30 min. tarpai normalaus eismo dienos metu. Tuose tarpuose būna visiška tyla, o tada būna griausmas, ten normaliai susikalbėti mes jau negalėtume“, – kaip vertinti triukšmo taršos žemėlapyje pateikiamus duomenis DELFI komentavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė.

Specialistė taip pat pabrėžė, kad dėl orlaivių keliamo garso rekomendacijas yra pateikusi ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), kurių turėtų laikytis visos šalys.

„PSO daugiausiai dėmesio skiria būtent naktiniam triukšmui. Naktinio triukšmo ribinė vertė yra pati mažiausia iš visų paros laikų, ji Lietuvoje dabar siekia 45 decibelus lauke, o patalpose – 35 decibelus. Jeigu teritorija yra arti oro uosto ir mes ją galime priskirti veikiamai oro transporto triukšmo, tuomet ribinė vertė leidžiama 10 decibelų didesnė, tai nakties metu yra 55 decibelai lauke, tačiau patalpų viduje yra tas pats dydis – 35 decibelai. Reiškia, turime skirti daug dėmesio, kad patalpose užtikrintume tokį triukšmo lygį, kuris nesukeltų sveikatos pakenkimų“, – pabrėžė specialistė.

Didžiausia kančia šeimoms su mažais vaikais

Kaip pasakoja vieno Markučių namo pirmininkas Jurgis, didžiausią diskomfortą kylantys ar besileidžiantys lėktuvai naktį sukelia šeimoms su mažais vaikas.

„Pas mus daug šeimų su mažais vaikais ir juos tas lėktuvo leidimasis pažadina. Kita problema, kiek mes žinome, nuo Užupio srautas buvo pakeistas link Markučių, kuris seniau buvo gamybinis rajonas, o šiandien dienai, manau, jis greitai bus daugiau apgyvendintas už patį Užupį. Labai daug statybų projektų yra, daug naujų namų atsiranda ir gaunasi didelė problema.

Gaunasi, kad tų ramybės valandų beveik nėra. Kai baigiasi (skrydžiai – DELFI) 1 val. nakties, pradeda maždaug 4 val. Lieka 2-3 val. ramaus miego, jeigu ir tiek būna“, – apie problemą kalbėjo jis.

Jurgis stebėjosi, kodėl lėktuvai turi skirti virš gana gausiai apgyvendintų ar atsigaunančių mikrorajonų, kai aplink yra teritojų vos su keliais namais.

„Galbūt įmanoma truputį pakeisti kryptį nuo Markučių link Belmonto. Ten tik keli gyvenamieji namai, kur gyvena keli žmonės, o čia jau tūkstančiai žmonių gyvena. Arba pakeisti kryptį, arba apriboti naktinius skrydžius, kad gyventi būtų patogiau“, – lūkesčius kėlė jis.

Butai prestižinėse Vilniaus vietose laimę atneša ne visiems: siūlo naują mokestį
© Shutterstock nuotr.

Pats vyras teigė gyvenantis maždaug 3 metų senumo pastate. Pastebėjus, jog sveikatos specialistai sako, jog svarbiausia pasirūpinti tinkamu triukšmo zonose esančių namų įrengimu, Jurgis stebėjosi, kad tai nėra reglamentuota įstatymiškai.

„Įstatymai nenumato statybų kompanijoms to daryti. Gavosi, kad jie pastatė A klasės pastatus, jokių nusiskundimų dėl šilumos neturime, bet garsui kaip ir visoje Lietuvoje yra tokie patys reglamentai. Tuomet juos reikėtų pakeisti. Dabar vietoj betono gamyklos statoma dar 1000 butų ir jie bus tokie patys kaip ir visoje Lietuvoje. Langai bus tie patys, tai geri langai, bet jie su garsu neturi nieko bendro. Reikėtų numatyti, kad tokiose vietose būtų statomi specializuoti namai, kurie būtų su kitokiais langais ir taip toliau“, – dar vieną galimą sprendimo variantą įžvelgė vietos gyventojas.

Siūlo įvesti triukšmo mokestį

Rūpintis prestižinių sostinės rajonų gyventojų komfortu artėjant rinkimams suskubo ir Seimo narys M. Majauskas. Jis kreipėsi į susisiekimo ministrą siūlydamas apsvarstyti orlaivių triukšmo mokesčio galimybę. Paklaustas, kokio dydžio mokestį siūlo, parlamentaras to nepatikslino.

„Aš nesiūlau konkretaus skaičiaus, bet atkreipiu dėmesį į ES šalių praktiką ir sakau, kad toks diferencijavimas, matyt, yra įvestas ne be pagrindo“, – sakė M. Majauskas.

Siūlymą dėl naujo mokesčio TS-LKD narys argumentuoja lėktuvų keliamo triukšmo žala žmonių sveikatai. Parlamentaras atkreipia dėmesį, kad tokią priemonę taiko 14 Europos valstybių.

„Pavyzdžiui, Prancūzijoje triukšmo mokesčio dydis priklauso nuo lėktuvo maksimalaus kilimo svorio ir nakties metu išauga 150 proc. Vokietijoje priklausomai nuo triukšmo lygio visi lėktuvai skirstomi į 15 kategorijų, lemiančių mokesčio dydį, kuris nakties metu išauga tris kartus. Lenkijoje, kaip ir Vokietijoje, pagal keliamą triukšmą lėktuvai skirstomi į kategorijas, kurių aukščiausioms (4 ir 5) taikomas triukšmo mokesčio dydis naktį išauga iki 10 kartų. Olandijoje triukšmo mokestis nakties metu išauga 150 proc. (pakylant) ir 127 proc. leidžiantis“, – savo kreipimesi į Jaroslavą Narkevičių nurodo M. Majauskas.

Mykolas Majauskas
Mykolas Majauskas
© DELFI / Andrius Ufartas

Pasiteiravus, ar nemano, kad ne visai tikslinga lyginti Lietuvą ir šalis su itin dideliais oro uostais, M. Majauskas tikino, kad į oro transporto srautus nežiūrėjo, esą tiesiog remiasi daugelio Europos šalių praktika. Konservatorius taip pat neįžvelgė rizikos, jog didelės aviakompanijos mokestį tiesiog susimokės, o triukšmo problema vis tiek liks neišspręsta.

„Aš manau, kad mes turime ieškoti civilizuotų būdų paskatinti suderinti interesus, kuriuos aš minėjau, nes, akivaizdu, kad jei kainuotų brangiau, galbūt pabandytų nusileisti ar pakilti penkiomis minutėmis anksčiau, iki 22 ar iki 24 val., priklausomai nuo to, koks mokestis būtų. (...) Aš suprantu, kad bus atvejų, kai nusileis ir nakties metu ir tai, matyt, nebus tragedija, jei tai bus vieną kartą per savaitę ar per mėnesį. Bet jei nusileidinėja 10 kartų per dieną, man atrodo, kad tai yra problema“, – teigė M. Majauskas.

Vilniaus oro uostas: naujo mokesčio galimybės neatmetame

Kaip DELFI teigia Vilniaus oro uosto atstovas Tadas Vasiliauskas, šiuo metu Lietuvoje nėra taikomas triukšmo mokestis, tačiau triukšmo valdymas ir jo mažinimas jau kurį laiką yra sostinės oro uosto prioritetinė sritis.

„Šiam tikslui priimtas aplinkosaugos specialistas, esame paruošę triukšmo valdymo strategiją, kuri jau įgyvendinama“, – pabrėžė pašnekovas.

T. Vasiliausko teigimu, oro transporto sukeliamą triukšmą Vilniaus oro uostas jau dabar fiksuoja modernia monitoringo sistema, orlaiviai privalo laikytis nustatyto standartinio išskridimo maršruto, kuris nustatytas virš mažai apgyvendintų teritorijų.

„Taikomas draudimas nakties metu orlaiviams staigiai stabdyti naudojant orlaivio jėgaines (variklį), kadangi taip sukeliamas didelis triukšmas, naktį draudžiama vykdyti orlaivių variklių bandymus, taikomas reikalavimas laikytis triukšmą mažinančių procedūrų kylant (ang. Noise Abatement Departure Procedures), padidintas reikalavimas aukščiui, kurį pasiekus orlaiviui leidžiama atlikti pirmąjį posūkį, toliau nuo miesto perkeltas taškas, kurį pasiekus orlaiviams leidžiama atlikti pirmąjį posūkį“, – jau taikomas priemones vardijo T. Vasiliauskas.

Butai prestižinėse Vilniaus vietose laimę atneša ne visiems: siūlo naują mokestį
© DELFI / Karolina Pansevič

Oro uosto atstovas taip pat pabrėžė, kad naujas mokestis taip pat galėtų tapti viena priemonių triukšmui valdyti ir apie ją svarstyti imta daug anksčiau, nei tuo susirūpino M. Majauskas. Tiesa, pasak T. Vasiliausko, reikia suprasti, kad įvedus tokią priemonę, plačiau pinigines gali tekti atverti patiems keleiviams.

„Kalbant apie galimybes įvesti triukšmo mokestį, tai nėra nauja tema, kuri pasidarė aktuali tik šiuo metu. Prie tam tikrų pokyčių, skirtų geriau valdyti triukšmą, įstatymuose ir įvairiose tvarkose prisidėjome, teikėme savo siūlymus jau anksčiau – dalis tų siūlymų jau yra galiojantys.

Šiuo metu svarstome triukšmo mokesčius ir neatmetame tokios galimybės ateityje, tačiau tai būtų tik viena iš daugelio greta jau dabar sėkmingai taikomų priemonių. Vis dėlto reikėtų suprasti ir tai, kad bet koks naujas mokestis gali kilstelėti oro bendrovių bilietų kainas, kurias nustato jos pačios, visiems keleiviams – galutiniams vartotojams“, – sako pašnekovas.

Anot T. Vasiliausko, net jeigu ir būtų nuspręsta tokį mokestį įvesti, pagal galiojančius ES reglamentus jis turėtų būti suderintas su oro bendrovėmis, o toks procesas įprastai trunka maždaug dvejus metus.

Gali pasireikšti kraujotakos ir miego sutrikimai

Kaip aiškina NVSC specialistė I. Taraškevičienė, orlaivių triukšmo sukeliama žala sveikatai yra įrodyta moksliniais tyrimais. Jos teigimu, jeigu reikėtų sudaryti triukšmo skalę, aukščiausioje vietoje būtų būtent oro transportas, tuomet traukiniai, o trečioje vietoje automobiliai.

„Orlaivių sukeliamas triukšmas yra vienas reikšmingesnių triukšmo šaltinių. Yra mokslinių įrodymų, kad tiems gyventojams, kurie veikiami orlaivių sukeliamo triukšmo (dažniausiai tai būna vietos, kur lėktuvai jau leidžiasi, netoli oro uostų) gali pasireikšti tokie sveikatos sutrikimai kaip miego sutrikimai ir kraujotakos sistemos pakenkimai. Pavyzdžiui, padidėjęs kraujospūdis, širdies veiklos sutrikimai.

Taip pat yra įrodymų, kad pablogėja vaikų protinė veikla, t.y., jie blogiau mokosi. Ne todėl, kad kažkaip genetiškai yra kvaili, o todėl, kad yra trikdžiai ir dėl jų poveikio jų mokymosi rezultatai yra prastesni, jiems sunkiau susikaupti ir taip toliau“, – triukšmo ryšį su sveikata aiškina I. Taraškevičienė.

Butai prestižinėse Vilniaus vietose laimę atneša ne visiems: siūlo naują mokestį
© DELFI

Tiesa, nors Seimo narys M. Majauskas tikina, kad į jo pašto dėžutę nuolat krinta nepatenkintų gyventojų skundai, į NVSC dėl to kreipiasi vos pavieniai asmenys.

„Nepatikėsite, bet dėl oro uostų yra pavieniai skundai. Tie gyventojai, kurie atsidūrė didžiausioje viršnorminėje triukšmo zonoje, patys pasirinko ten gyventi, nes oro uostas ne šiandien pasistatė. Anksčiau oro uostą supo sodininkų žemės, t.y., nenuolatinio gyvenimo vieta, kurios vėliau transformavosi į gyvenamąsias teritorijas“, – teigia NVSC Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja I. Taraškevičienė.

Specialistė siūlomą triukšmo mokestį vertino atsargiai, nes vienu atveju, pastebėjo ji, orlaiviai tiesiog gali pasirinkti kitą oro uostą, kitu atveju – mokesčių bus surenkama daugiau, tačiau problema neišspręs.

„Taip, gal galima apmokestinti ir orlaivius valdančias įmones ir pasakyti, kad – štai, jeigu tu nori atskristi į Vilnių nakties metu, tu moki tokį mokestį. Nežinau, kuo tai baigtųsi. Visi oro uostai ir geležinkeliai kovoja dėl srautų, nes tai yra išgyvenimo klausimas. Dėl ko ši priemonė nėra taip lengvai įgyvendinama ir kitose šalyse. Tas mokestis iš tikrųjų būtų labai reikšmingas, bet tada kiltų kitas klausimas, ar tada iš viso galėtų išgyventi tas oro uostas. Triukšmas sumažėtų tik tokiu atveju, jeigu aviakompanijos atsisakytų skristi į šį oro uostą“, – pastebėjo pašnekovė.

Ji taip pat kėlė klausimą, kam būtų panaudoti iš šio mokesčio surinkti pinigai. I. Taraškevičienės manymu, prie problemos sprendimo tai prisidėtų tik tuo atveju, jei lėšos būtų nukreiptos gyventojų, atsidūrusių triukšmo zonose, gyvenamųjų patalpų apsaugojimui.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(35 žmonės įvertino)
1.8857

Top naujienos

Sporto klubo, kuriame buvo sumuštas 12-metis, versija: jam sportuoti patiko, o skriaudikas nubaustas (116)

„Pasak mamos, vaikui pati treniruotė patiko ir pasveikęs žada atvykti sportuoti į mūsų...

Suskaičiavo vėlavusius „Eurovizijos“ žiūrovų balsus: tapo aišku, ar jie keičia laimėtoją (178)

Vasario 17 d. LRT kartu su audito įmone „ Grant Thornton Baltic “ perskaičiavo nacionalinės...

Vainienė: turime leisti verslui klysti, bet verslas turi žinoti kiekvienos klaidos kainą (85)

Pastaruoju metu verslo įmonės įsivelia į labai skandalingus įvykius: nuotekos Kuršių mariose,...

Sukrečianti šeimos drama detaliai mėsinėjama Sobčak pokalbių laidoje: dalyviai gūžiasi (59)

Nuo 2018-ųjų liepos Aurelija Dunduk dažnai sėdėjo nutvieksta ryškių Rusijos televizijų...

Orai: vėjas pamažu rims, temperatūra nemažės (5)

Artimiausią naktį dangų dengs nepastovus debesuotumas. Kai kur, daugiausia šiaurės vakariniuose...

Virgilijus Čepaitis

Trečdalis gyvenimo: nuo 1991-ųjų lapkričio iki dabar

Likimas lėmė , kad esu tarp tų, kurie balsavo už valstybės, leidžiančios žmonėms gimti...

Nė cento iš „Ryto“ neėmęs Kleiza kitur nesidairo: čia prakariauta daug karų – gaila, kad taip pasibaigė laida „Krepšinio zona“ (31)

„Ryto“ krepšininkams nepavyko išlaikyti Karaliaus Mindaugo taurės Vilniuje, tačiau net ir...

Vairuotoja tiek prisigėrė, kad neišsiteko plačiame Savanorių prospekte (35)

Pirmadienio vakarą, apie 20.30 val., Vilniuje, Savanorių pr., girta moteris, vairavusi automobilį...

Pigesni skrydžiai lietuvius vilioja į Austriją: įdomiausių Vienos muziejų apžvalga (18)

Austrijos sostinė išpuoselėta, imperatoriškai papuošta, o pasivaikščiojimas po Vieną...

Jurbarke, liūdnai pagarsėjusiame sporto klube, žiauriai sumuštas 12-metis (293)

Jurbarke , kovos menų klube „Pantera“ , žiauriai sumuštas dvylikos metų berniukas. Tai tas...

|Maža didelių žinių kaina