Automobiliai jau antrąjį savaitgalį, kaip įprastai būna vasaros įkarščio metu, netelpa automobilių stovėjimo aikštelėje ir statomi tiesiog šalikelėje, neretai ir ant žalosios vejos.
„Pagaliau vėl vyksta judėjimas. Kuomet klaipėdiečiams buvo užvertos galimybės atvykti į Klaipėdos rajoną, čia buvo labai nuobodu. Nebuvo jokio veiksmo, darbe buvo galima užmigti. Malonu, matyti vėl besišypsančius veidus. Džiugu, kad ir prekyba pagyvėjo“, - sakė šalia Olando kepurės kava, arbata ir lengvais užkandžiais prekiaujantis verslininkas.
Su vaikinu prie Olando kepurės bevaikštinėjanti Živilė džiaugiasi, kad sveikas protas nugalėjo ir Vyriausybės atstovai visgi atvėrė klaipėdiečiams galimybe grožėtis šiuo Klaipėdos rajone esančiu nuostabiu gamtos kampeliu.
„Juk nenormalu maždaug keturis mėnesius sėdėti namuose tarp keturių sienų. Nesuprantama, kad tiek ilgai gali tęstis karantinas. Kokiose mokslinėse literatūrose apie tokio ilgo karantiną esate skaitę?“ – retoriškai klausė klaipėdietė ir netrukus pridūrė: „Žinoma, kad naudinga išvažiuoti prie jūros, pakvėpuoti jodu, pajusti pušų aromatus ir pasidžiaugti pavasarėjančios saulutės spinduliais. Prie Olando kepurės visada atsiveria nuostabūs saulėlydžio vaizdai. Čia galima išvysti daug romantikų“, - sakė Živilė.
Kalbinta jauna šeima su dviem mažais vaikučiais akcentavo, jog jų atžalas uždaryti ir laikyti įkalintus daugiabutyje, būtų didžiulė žala.
„Vaikams reikia judesio, fizinio aktyvumo. Dažnai pasivaikštome jūros pakrante, pasigrožime Olando kepurės skardžiu, saulėlydžiu. Turime unikalų gamos kampelį, kodėl gi juo nepasimėgaujus, nepasisėmus teigiamų emocijų? Ypač dabartiniu metu, kai aplink visi nuo to karantino pikti ir irzlūs. Žmogaus emocinė būsena ir fizinis aktyvumas turi labai daug įtakos sveikatai. Bent kasdien pasivaikščiodami po 5-6 kilometrus gryname ore bandome stiprinti savo imuninę sistemą“, - akcentavo klaipėdiečių šeimynėlė.
Jie priminė mokslininkų teiginius, kad lauke, besilaikant saugių atstumų, užsikrėsti koronavirusu tikimybė – labai maža.
„Stengiamės nesiartinti prie žmonių susibūrimų. Vaikštinėjame atokiau nuo visų. O jei jau einame nusifotografuoti prie Olando kepurės apžvalgos aikštelės, užsidedame kaukes. Taip čia dažnai daro ir kiti žmonės. Saugumas – svarbiausia. Viską reikia daryti saikingai ir protingai, tada nebus ir problemų“, - pabrėžė klaipėdiečiai.
Tiesa, per pirmąją koronaviruso bangą 2020 metų pavasarį Klaipėdos rajono valdžia praėjimą prie Olando kepurės buvo užvėrusį STOP juostomis ir čia būriuotis neleido. Nesilaikantys taisyklių, buvo pirmą kartą buvo baudžiami 250 eurų, o antrą kartą jau ir 500 eurų baudomis.
„Tikimės, kad vėl tokių absurdiškų sprendimų valdžia nepriims. Juk žmonės laikosi atstumų, tad čia vaikščioti jokio pavojaus nematome. Užeikite piko metu į maisto priekių parduotuvę ir pamatysite, kad ten dedasi. Ten žmonės eilėse stovi vienas prie kito, o čia mes lauke ir dar didžiuliai atstumai“, - dar kartą pabrėžė kalbinti klaipėdiečiai.
Po karantino sušvelninimo, po kelių mėnesių pertraukos, Olando kepurės vaizdais besigrožintys klaipėdiečiai liko nusiminę dėl to, jog neliko populiariosios supynės, nuo kurios atsiverdavo nuostabūs vaizdas ir čia būriais traukdavo fotografai. Galima išvysti tik ant medžio betabaluojančias nutrauktų virvių liekanas.
Informacija:
Olando kepurė – 24,4 m aukščio skardis Baltijos jūros pakrantėje, Pajūrio regioniniame parke, 2 km į šiaurę nuo Girulių, prie Karklės. Prieš 12–15 tūkstančių metų jį suformavo Baltijos ledynas.
Portale turistopasaulis.lt rašoma, kad tai - parabolinė kopa, supustyta ant moreninio gūbrio. Ši vieta yra intensyviai ardoma jūros, į pajūrį leidžiasi 16 – 18 metrų kriaušis. Palaipsniui iš morenos pagrindo išplaunami didesni ar mažesni rieduliai. Todėl pliaže susikaupė riedulių sąnašynas. Ardant skardžio pagrindą, nuo Olando kepurės viršuje, dėl sunkio jėgos, formuojasi nuošliaužos.
Olando kepurė nuo seno buvo orientyras jūreiviams ir žvejams, nes apaugęs pušimis ir ąžuolais, gerai išsiskyrė smėlio lygumoje. XIX a. pradžioje pastatyti navigaciniai ženklai ir nuo tada žymima žemėlapiuose. Manoma, kad kalnas gavo Olando kepurės pavadinimą dėl jo panašumo į olandišką kepurę, kai žiūrima į jį iš jūros pusės. O vietiniai gyventojai šia vietovę vadino Melmuže (iš kurš., latv. Juodasis dvaras). Taip pat yra ir kitų pavadinimo atsiradimo versijų. Manoma, kad greičiausiai olandų pirkliai, gyvenę Turlako kaime (vėliau – Tauralaukio dvaras), kurio valdos driekėsi plačiame pajūrio ruože nuo Olando kepurės iki šiaurinės Klaipėdos miesto ribos, bei laivininkai, ir yra pavadinimo Olando kepurė autoriai. Taip pat paplitęs pasakojimas, kad prieš daugelį metų, ties šia vieta buvo išmesta ant kranto olandų jūreivio kepurė, ir nuo to karto vietovei prigijo šis pavadinimas.
Nuo Olando kepurės atsiveria jūros vaizdas su stačiais krantais ir akmenuotais paplūdimiais. Nuo skardžio patogu stebėti virš jūros skrendančius paukščius. XIX a. pabaigoje, apželdinant Girulių pajūrį, šiose vaizdingose vietose buvo sukurtas klaipėdiečių pasivaikščiojimams skirtas parkas, įveisti ąžuolai, bukai, platanalapiai klevai, kiti dekoratyviniai medžiai. Olandų kepurės skardis įtrauktas į Gamtos paveldo objektų sąrašą.