aA
Kai 1988-ųjų vasarą kažkas labai atsargiai pradėjo kelti trispalvę, ar kas nors galėjo patikėti, kad po 30 metų Lietuvos trispalvė kabos ne tik virš Amerikos vėliavos, bet ir aukščiau okupanto – Rusijos – vėliavos? Tokį klausimą kėlė istorikas Alfredas Bumblauskas, rodydamas 2013 m. pasaulio plaukimo čempionato Barselonoje nuotrauką, kai plaukikė Rūta Meilutytė aplenkė amerikietę ir rusę.
Alfredas Bumblauskas
Alfredas Bumblauskas
© Organizatorių nuotr.

Išties – Lietuvos vėliava tada pakilo aukščiausiai. „Tai, mano įsitikinimu, yra Lietuvos istorijos stebuklas“, – konferencijoje „Idėja Lietuvai“ pabrėžė istorikas. Jis akcentavo tris Lietuvos istorijos laikotarpius, kai, jo žodžiais kalbant, vyko didžiausi Lietuvos stebuklai.

Vytauto Didžiojo laikai

Stebuklų apžvalgą jis pradėjo nuo Vytauto Didžiojo laikų, lygindamas mūrinių pilių santykį LDK ir kaimynystėje.

„Kai kas sako – medis yra geriau. Medis yra geriau suomiškoms pirtims. Karui medis tinka dvigubai blogiau“, – pabrėžė istorikas. LDK anuomet turėjo 16 mūrinių pilių, Vokiečių ordinas – 160. Eilinė vokiečių pilis tuomet užėmė 72 tūkst. kubinių metrų, o lietuvių, pavyzdžiui, Trakų pilis, – 34 tūkst. Taigi, pilių LDK ne tik buvo 10 kartų mažiau – jos buvo ir bent dvigubai mažesnės.

Kaip pasakojo istorikas, prie vienos iš tokių vidutinių Vokiečių ordino pilių, išlikusių iki šių dienų, susitikęs lietuvių delegaciją jis sulaukė paprasto klausimo – kaip mes sugebėjome atsilaikyti, jau nekalbant apie laimėjimą Žalgirio mūšyje.

„Vytauto valdymo pabaigos laikais, 1430 m., Lietuva jau turėjo sunkiąją raitiją, turėjo mokyklas, rašto industriją (Vytauto kanceliarija rašė, išskyrus lietuvių kalbą, 5-iomis kalbomis), turėjo miestus – pamažu formavosi tai, ką vadiname riterio ūkiu“, – pasakojo A. Bumblauskas, šį laikotarpį įvardijęs kaip proveržį, kuris vėliau padėjo pasiekti tokių pergalių kaip Žalgirio mūšis.

Tautinis atgimimas ir klestėjimas tarpukariu

Antruoju Lietuvos stebuklu istorikas įvardijo Lietuvių tautinį atgimimą XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje ir vėliau vykusį suklestėjimą tarpukariu.

„Jie sukūrė tokią revoliuciją, kuri padarė stebuklą. Jie Lietuvą lydėjo aiškiu keliu“, – kalbėjo A. Bumblauskas. Kaip lietuvybės plitimo įrodymą jis pademonstravo rinkimų rezultatų žemėlapį, kuriame Vilniaus kraštas gerokai išsiskyrė iš likusios, istoriko žodžiais, jablonskinės Lietuvos. Pastaroji už lenkiškas partijas nebalsavo, o štai Vilniaus kraštas lenkiškas partijas palaikė labai aktyviai.

Kaip didžiausią anuometinį pasiekimą jis įvardijo Lietuvos švietimo sistemos su privalomu pradiniu mokymu susiformavimą 1927 metais. „Pirmą sykį lietuvių kalba yra pagrindinė Lietuvos kalba ir lietuviai iš principo tampa raštinga tauta“, – akcentavo istorikas.

Pasak jo, tuomet suklestėjo architektūra, eksportas – Lietuva tapo 5-ąja šalimi pagal sviesto eksportą Europoje, o saldainių gamyba netgi aplenkė Ameriką. Taip pat išskirtinę vietą tarpukariu užėmė nederamai pamirštama aviacija.

„Steponą Darių ir Stasį Girėną mes dar paprastai žinome. Tačiau kažkaip mažai kalbame apie Antaną Gustaitį ir jos ANBO (Antanas nori būti ore) lėktuvą, jo ekspediciją, kai ANBO lėktuvas apskrido 12 Europos sostinių“, – pasakojo A. Bumblauskas. ANBO lėktuvui, pasak jo, vertikaliai pakilti į kilometro aukštį trukdavo 50 sekundžių, kai kitiems panašiems lėktuvams prireikdavo minutės.

Tarp tarpukario pasiekimų jis įvardijo ir Lietuvos krepšininkų bei krepšininkių pasiekimus ir moterų išvaizdą, kuri pasikeitė taip, kad sunku buvo beatskirti – lietuvaitė tai ar prancūzė.

Sovietų Sąjungos sugriovimas

Naujausias Lietuvos stebuklas, pasak istoriko, prasidėjo 1988-aisiais. „Pirmą sykį Lietuva tapo pasaulio istorijos faktu. Nei Vytauto, nei Antano Smetonos laikais ji tokia nebuvo, tokia tapo tik naujausioji Lietuva. Nes Amerikos kongresas, abu Rūmai, pripažino, kad Kovo 11-oji išardė Sovietų Sąjungą“, – sakė A. Bumblauskas.

Kaip vėlesnius pasiekimus, kuriems tokiu būdu buvo nutiestas kelias, jis akcentavo įstojimą į Europos Sąjungą ir į NATO.

„Juk stebuklas, kad ant euro atsiradęs Vytis tą patį reiškia ir Kanaruose, Tenerifėje. Niekada kitaip Vytis ten nebūtų nujojęs“, – pabrėžė istorikas.

Šiuo laikotarpiu, pasak jo, anksčiau tik labai atsargiai ir slapta turėta Lietuvos trispalvė iškilo ne tik virš Amerikos, bet ir virš buvusio okupanto – Rusijos – vėliavos. Tai įvyko 2013 metais, per pasaulio plaukimo čempionatą Barselonoje. Tąkart plaukikė Rūta Meilutytė aplenkė amerikietę Jessicą Hardy ir rusę Juliją Jefimovą.

Pasak A. Bumblausko, svarbiausius proveržius visuomenėje daro tokių stebuklų visuma.

BNS
It is prohibited to copy and republish the text of this publication without a written permission from UAB „BNS“.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Gintarė Bakūnaitė. Pone Veryga, laikas pasakyti tiesą

Karantinas Lietuvoje tęsiasi beveik tris mėnesius. Per juos pasikeitė daug kas. Bet labiausiai,...

Stebimas maisto kainų didėjimas, bet prekybos tinklai tikina jas mažinantys

Prekybos tinklams skelbiant apie maisto produktų kainų mažinimą, jų analitikas sako, jog kainos...

Mįslingai dingusios keturmetės Maddie šeimos atstovas: šį kartą viskas kitaip Vokietijos pareigūnai: manome, kad mergaitė negyva (18)

Vokietijos policija trečiadienį pranešė nustačiusi naują įtariamąjį paslaptingoje 2007 metais...

Anglijos lietuvis giriasi apėjęs saviizoliacijos sistemą (100)

Koronaviruso kontrolę Lietuvoje vykdančios įstaigos tikina, kad visiems iš Jungtinės Karalystės...

Palankus VTEK sprendimas Skverneliui: tyrimas dėl kelio nutrauktas (255)

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija ( VTEK ) ketvirtadienį vertino premjero Sauliaus Skvernelio...

Lietuvą purtant naujam skandalui, Nausėda siūlo skelbti institucijų korupcijos reitingą papildyta (417)

Prezidentas Gitanas Nausėda viešai diskusijai teikia naują Specialiųjų tyrimų tarnyboje...

Dėl kaltinimų Sutkui laikinuoju LVK prezidentu skiriamas Romanovskis (13)

Lietuvos verslo konfederacijos ( LVK ) prezidento pareigas laikinai eis jos viceprezidentas Andrius...

Seimas apsisprendė dėl vyresnių darbuotojų: galės nedirbti ir gauti minimalią algą (364)

Ketvirtadienį Seimas apsisprendė dėl Vyriausybės siūlymo dar labiau paremti ekstremalios...

Paskelbė, kada bus galima atsisveikinti su aktoriumi Gediminu Girdvainiu (3)

Paaiškėjo, kada vyks antradienį mirusio žinomo aktoriaus Gedimino Girdvainio laidotuvės.

|Maža didelių žinių kaina