Bumblauskas išskyrė 3 pagrindinius Lietuvos stebuklus

Išties – Lietuvos vėliava tada pakilo aukščiausiai. „Tai, mano įsitikinimu, yra Lietuvos istorijos stebuklas“, – konferencijoje „Idėja Lietuvai“ pabrėžė istorikas. Jis akcentavo tris Lietuvos istorijos laikotarpius, kai, jo žodžiais kalbant, vyko didžiausi Lietuvos stebuklai.

Vytauto Didžiojo laikai

Stebuklų apžvalgą jis pradėjo nuo Vytauto Didžiojo laikų, lygindamas mūrinių pilių santykį LDK ir kaimynystėje.

„Kai kas sako – medis yra geriau. Medis yra geriau suomiškoms pirtims. Karui medis tinka dvigubai blogiau“, – pabrėžė istorikas. LDK anuomet turėjo 16 mūrinių pilių, Vokiečių ordinas – 160. Eilinė vokiečių pilis tuomet užėmė 72 tūkst. kubinių metrų, o lietuvių, pavyzdžiui, Trakų pilis, – 34 tūkst. Taigi, pilių LDK ne tik buvo 10 kartų mažiau – jos buvo ir bent dvigubai mažesnės.

Kaip pasakojo istorikas, prie vienos iš tokių vidutinių Vokiečių ordino pilių, išlikusių iki šių dienų, susitikęs lietuvių delegaciją jis sulaukė paprasto klausimo – kaip mes sugebėjome atsilaikyti, jau nekalbant apie laimėjimą Žalgirio mūšyje.

„Vytauto valdymo pabaigos laikais, 1430 m., Lietuva jau turėjo sunkiąją raitiją, turėjo mokyklas, rašto industriją (Vytauto kanceliarija rašė, išskyrus lietuvių kalbą, 5-iomis kalbomis), turėjo miestus – pamažu formavosi tai, ką vadiname riterio ūkiu“, – pasakojo A. Bumblauskas, šį laikotarpį įvardijęs kaip proveržį, kuris vėliau padėjo pasiekti tokių pergalių kaip Žalgirio mūšis.

Tautinis atgimimas ir klestėjimas tarpukariu

Antruoju Lietuvos stebuklu istorikas įvardijo Lietuvių tautinį atgimimą XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje ir vėliau vykusį suklestėjimą tarpukariu.

„Jie sukūrė tokią revoliuciją, kuri padarė stebuklą. Jie Lietuvą lydėjo aiškiu keliu“, – kalbėjo A. Bumblauskas. Kaip lietuvybės plitimo įrodymą jis pademonstravo rinkimų rezultatų žemėlapį, kuriame Vilniaus kraštas gerokai išsiskyrė iš likusios, istoriko žodžiais, jablonskinės Lietuvos. Pastaroji už lenkiškas partijas nebalsavo, o štai Vilniaus kraštas lenkiškas partijas palaikė labai aktyviai.

Kaip didžiausią anuometinį pasiekimą jis įvardijo Lietuvos švietimo sistemos su privalomu pradiniu mokymu susiformavimą 1927 metais. „Pirmą sykį lietuvių kalba yra pagrindinė Lietuvos kalba ir lietuviai iš principo tampa raštinga tauta“, – akcentavo istorikas.

Pasak jo, tuomet suklestėjo architektūra, eksportas – Lietuva tapo 5-ąja šalimi pagal sviesto eksportą Europoje, o saldainių gamyba netgi aplenkė Ameriką. Taip pat išskirtinę vietą tarpukariu užėmė nederamai pamirštama aviacija.

„Steponą Darių ir Stasį Girėną mes dar paprastai žinome. Tačiau kažkaip mažai kalbame apie Antaną Gustaitį ir jos ANBO (Antanas nori būti ore) lėktuvą, jo ekspediciją, kai ANBO lėktuvas apskrido 12 Europos sostinių“, – pasakojo A. Bumblauskas. ANBO lėktuvui, pasak jo, vertikaliai pakilti į kilometro aukštį trukdavo 50 sekundžių, kai kitiems panašiems lėktuvams prireikdavo minutės.

Tarp tarpukario pasiekimų jis įvardijo ir Lietuvos krepšininkų bei krepšininkių pasiekimus ir moterų išvaizdą, kuri pasikeitė taip, kad sunku buvo beatskirti – lietuvaitė tai ar prancūzė.

Sovietų Sąjungos sugriovimas

Naujausias Lietuvos stebuklas, pasak istoriko, prasidėjo 1988-aisiais. „Pirmą sykį Lietuva tapo pasaulio istorijos faktu. Nei Vytauto, nei Antano Smetonos laikais ji tokia nebuvo, tokia tapo tik naujausioji Lietuva. Nes Amerikos kongresas, abu Rūmai, pripažino, kad Kovo 11-oji išardė Sovietų Sąjungą“, – sakė A. Bumblauskas.

Kaip vėlesnius pasiekimus, kuriems tokiu būdu buvo nutiestas kelias, jis akcentavo įstojimą į Europos Sąjungą ir į NATO.

„Juk stebuklas, kad ant euro atsiradęs Vytis tą patį reiškia ir Kanaruose, Tenerifėje. Niekada kitaip Vytis ten nebūtų nujojęs“, – pabrėžė istorikas.

Šiuo laikotarpiu, pasak jo, anksčiau tik labai atsargiai ir slapta turėta Lietuvos trispalvė iškilo ne tik virš Amerikos, bet ir virš buvusio okupanto – Rusijos – vėliavos. Tai įvyko 2013 metais, per pasaulio plaukimo čempionatą Barselonoje. Tąkart plaukikė Rūta Meilutytė aplenkė amerikietę Jessicą Hardy ir rusę Juliją Jefimovą.

Pasak A. Bumblausko, svarbiausius proveržius visuomenėje daro tokių stebuklų visuma.