„Mūsų pozicija yra labai aiški ir tai joks ne neutralitetas. (...) Lietuva aiškiai pasisakome už tarptautinės teisės principus, už tai, kad sąjungininkai tarpusavio klausimus spręstų numatytuose rėmuose taip, kaip įpareigoja ir principai, ir priimti Aljanso įsipareigojimai. Tokios pozicijos ir toliau laikomės. Tai nėra neutralitetas“, – pirmadienį vykusiame Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) posėdyje aiškino K. Budrys.

„Lūkestis buvo išreikštas, kad būtent taip ir pavyks tuos klausimus išspręsti, neužmirštant konteksto ir priežasties – mums svarbaus Šiaurės Atlanto ir Arkties saugumo, su tuo susijusių klausimų, ateities. Tikiu, kad taip ir bus“, – vylėsi jis.

Savo ruožtu Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikino – tokia skubotai ar neapgalvotai K. Budrio pareikšta neutrali pozicija „neduoda ramybės“.

ELTA primena, kad JAV prezidentas D. Trumpas tarptautinėje bendruomenėje sukėlė diskusijas pareiškęs, kad Danijai pavaldi Grenlandija turėtų priklausyti Valstijoms. Jis tvirtino, kad JAV „gaus Grenlandiją“, nes tai susiję su pasaulio laisve, o JAV yra vienintelė jėga, galinti tą laisvę užtikrinti.

Respublikonas neatmetė, kad siekiant prisijungti Grenlandiją JAV gali panaudoti karinę jėgą ar ekonomines priemones. Šiuo metu JAV turi karinę bazę salos šiaurėje.

Savo ruožtu Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen antradienį lankėsi Berlyne, Paryžiuje ir Briuselyje, siekdama užsitikrinti Europos šalių vadovų paramą Kopenhagai. Sausio viduryje M. Frederiksen telefonu kalbėjosi su D. Trumpu ir pokalbio metu pabrėžė, kad Grenlandija dėl savo ateities turi apsispręsti pati.

Grenlandija, didžiausia pasaulyje ne kontinentinė sala, iš esmės yra autonomiška, pavaldi Danijos karūnai, Danija rūpinasi salos gynyba ir užsienio reikalais. Ji užima svarbią geopolitinę padėtį Arktyje ir, kaip manoma, joje yra gyvybiškai svarbių naudingųjų iškasenų.

Budrys apie incidentus Baltijos jūroje: tai tęsiasi, nes mūsų atsakas yra nepakankamas

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad pasikartojantys incidentai Baltijos jūroje, kurių metu yra pažeidžiami telekomunikacijų kabeliai, yra nepakankamų atsako priemonių pasekmė.

„Tai kas planuoja, organizuoja ir vykdo nėra šiaip kokios nors nevyriausybinės organizacijos, privačios įmonės trolių ferma – tai yra konkrečios karinės institucijos ir dėl to mes čia esame karinės eskalacijos tematikoje. Ir dėl to akcentas turi būti dedamas ant karinio pobūdžio taip pat ir atsako“, – Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos posėdyje sakė K. Budrys.

Kęstutis Budrys

Todėl ministras akcentuoja, kad pastarojo laikotarpio Rusijos veiksmų nebegalima įvardinti tik hibridinėmis grėsmėmis.

„Šioje vietoje laikomės nuostatos, kad tai yra horizontali Rusijos eskalacija, kuri tęsiasi dėl to, nes mūsų atsako priemonės yra nepakankamos“, – sakė jis.

„Ir kaip sakėme prieš Vašingtono samitą – jeigu neparodysime, kad mes turime kuo atsakyti ir kad tokia veikla yra žalinga ir sukelianti paseksmes pačiai Rusijai, mes sulauksime ir kitų etapų. Ir dabar tas kitas etapas, kurį mes matome su kritinės infrastruktūros saugumo pažeidimu, su įtampos auginimu Baltijos jūroje turbūt ir yra“, – akcentavo jis.

Ministras pabrėžia, kad Rusija pastaruoju metu užsiima karine eskalacija.

„Mes esame tikrai kitur negu kad buvome prieš metus – ir tai yra mūsų žinia. Ir atsakas turi būti kitoks“, – akcentavo jis.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (11)