Užsienio reikalų ministrui savo poziciją tenka tikslinti.
„Dar kartą noriu pabrėžti, jog mūsų pozicija yra labai aiški. Tai joks ne neutralitetas“, – akcentavo užsienio reikalų ministras K. Budrys.
Praeitą savaitę apie Danijos ir Amerikos konfliktą dėl Grenlandijos K. Budrys pasisakė taip:
„Lietuva nesirenka nė vienos pusės. Lietuva sako, kad mes esame visi sąjungininkai, kuriuos sieja tiek ilgametis bendradarbiavimas, tiek kieti įsipareigojimai vieni kitiems“, – kalbėjo užsienio reikalų ministras.

Už tai dar gana naujam ministrui opozicija surengė krikštą – priekaištavo, kad neturi aiškios pozicijos dėl pagarbos tarptautinei teisei ir valstybių suverenitetui. Konservatorių frakcijoje K. Budrys savo mintį turi paaiškinti.
„Lietuva aiškiai pasisako už tarptautinės teisės principus, už tai, kad sąjungininkai tarpusavio klausimus spręstų numatytuose rėmuose, taip, kaip mus įpareigoja ir principai, ir priimti Aljanso įsipareigojimai, ir tos pozicijos toliau laikomės. Tai nėra neutralitetas“, – aiškino politikas.
Bet diplomatijos vadovas vėl atsakė taip diplomatiškai, kad aiškiai ir vėl neįvardijo, ar Lietuva palaiko Daniją. Prezidentas G. Nausėda žodį „Danija“ ištaria.
„K. Budrys pasakė ne tik tą vieną sakinį, kuris po to buvo išimtas iš konteksto, bet ir kur kas daugiau, jog teritorinis suverenumas, šiuo atveju ne tik Danijos, bet ir Europos Sąjungos, turi būti gerbiamas“, – teigė G. Nausėda.

Donaldas Trumpas ne kartą išsakė norą, kad mineralų ir naftos išteklių gausi Grenlandija taptų Jungtinių Valstijų dalimi. Grenlandijoje jau yra didžiulė Amerikos bazė.
„Nėra siekis sukurti kažkokias stovyklas, kurios remtų arba neremtų Daniją. Visa Europos Sąjunga puikiai supranta būtent vertybėmis ir principais pagrįstos pasaulio tvarkos prasmę ir tikrai palaiko Daniją“, – tikino Respublikos prezidentas.
Amerikos viceprezidentas JD Vance sako, kad Grenlandija yra labai svarbi Amerikos nacionaliniam saugumui, o danus kritikuoja.
„Ten jūrų keliai, kuriais naudojasi kinai, naudojasi rusai. Danija, kuri kontroliuoja Grenlandiją, neatlieka savo darbo ir nėra gera sąjungininkė. Paklauskite savęs, kaip spręsime tą problemą, savo nacionalinį saugumą“, – kalbėjo JAV viceprezidentas.
Anot D. Trumpo, nereikia ir žiūronų, kad pamatytum, jog aplink visur Kinijos ir Rusijos laivai.
„Jei tai reiškia, kad mums reikia daugiau domėtis Grenlandija teritoriškai, tai prezidentas D. Trumpas tą ir darys, nes jam nerūpi, kaip europiečiai ant mūsų rėkia. Jam rūpi, kad Amerikos piliečių interesai būtų pirmiausia“, – sakė JD Vance.
Danijos atsakymas – vis toks pats: Grenlandija neparduodama. Bet Danijos premjerė sako, visiškai sutinka su amerikiečiais, kad Arkties regionas tampa vis svarbesnis, kalbant apie gynybą, saugumą ir atgrasymą.
„Galima rasti būdų, kaip užtikrinti stipresnį buvimą Grenlandijoje. Amerikiečiai ten jau yra ir gali turėti daugiau galimybių. Taip pat esame pasiruošę labiau prisidėti nuo Danijos Karalystės, manau, NATO irgi“, – teigė Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen.
Danija paskelbė, kad Grenlandijos saugumui skirs beveik du milijardus eurų.
Išsamiau žiūrėkite: