Tris vaikus auginanti Rita (vardas pakeistas – DELFI) gyvena pas uošvius ir viena augina tris vaikus. Vyras uždarbiauja užsienyje ir namo grįžta tik atostogų.
Kaip DELFI pasakojo 37 metų moteris, sutuoktinio kalbos, kad dar kiek užsidirbs ir grįš, jos nebeguodžia. Kaip ir namų šeimininkės statusas. „O gal jis ten turi kitą šeimą – ką aš žinau. Gyvenu pas uošvius, kurie sensta, turi sveikatos problemų. Ar nėra taip, kad esu tik neapmokama jų slaugė? Paaugo mažasis, pradėjau ieškotis darbo, bet nėra taip lengva, gyvenimo aprašyme neparašysi – 15 metų namų šeimininkės patirtis. Labai jo spausti irgi neišeina – kur eičiau su vaikais, jei sugalvotų skirtis? Netgi namai ne mūsų, o savo tėvų neturiu“, – DELFI sakė daugiavaikė mama.
Parlamentinės grupės „Už šeimą“ pirmininko Rimanto Jono Dagio nuomone, namuose vaikus auginusių sutuoktinių išlaikymas po skyrybų – aktualus klausimas, vertas platesnių diskusijų.
„Iš principo manau,kad sutuoktinių atsakomybė vienas prieš kitą turėtų būti daug didesnė. Todėl, manau, reikėtų palaikyti visas priemones, kurios skatina įsipareigojimų didinimą. Šia linkme ir turime judėti“, – įsitikinęs R. Dagys.
Kaltas likęs „ant ledo”?
Pasak parlamentaro, skyrybų procese tradiciškai per puse dalijamas bendras sutuoktinių turtas dažnai neapsaugo silpnesnės pusės: ruošiantis skyryboms neretai kitiems asmenims perrašomas ar ne savu vardu registruojamas turtas ir pan.
Pasak Seimo nario, būtent tokį supratimą ir vertinimą reikia atkurti. „Tada prieš priimdami sprendimą žmonės kitaip elgsis, nes dažnai būtent visuomenės nuomonė, o ne įstatymas turi didesnės reikšmės. Nors įstatymus irgi reikia sutvarkyti“, – pripažino R. Dagys.
Nelinkę išlaikyti net savo vaikų
Diskusijose apie civilizuotas skyrybas moterų namų šeimininkių išlaikymo klausimą yra kėlęs ir Aktyvių mamų sambūris.
„Kitose šalyse valstybė labai rūpinasi besiskiriančiais ir jau išsiskyrusiais žmonėmis. Suvokiama, kad sumažinti skyrybų pasekmes ar padėti civilizuotai išsiskirti yra valstybės interesas – tokie žmonės patys lieka maksimaliai naudingi valstybei, tokiais užaugina savo vaikus“, – DELFI komentavo aktyvių mamų lyderė Rasa Žemaitė.
Vis dėlto, jos nuomone, Lietuvoje kalbėti apie rentas namų šeimininkėms itin sudėtinga. „Net ir savo vaikų po skyrybų tėvai išlaikyti nelinkę. Didžioji dalis atsakomybės tenka tam iš tėvų, su kuriuo vaikai lieka. Valstybė tuo tarpu net per Vaikų išlaikymo fondą nesugeba susigrąžinti iš tėvų jų vaikų išlaikymui sumokėtų lėšų“, – atkreipė dėmesį R. Žemaitė.
Pasak Aktyvių mamų sambūrio vadovės, būtent vieniši tėvai dažnai tampa socialiai pažeidžiami. Tai patvirtina ir Statistikos departamento duomenys: pagal namų ūkio sudėtį atsidurti skurde dažniausiai rizikuoja asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudaro vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (skurdo rizikos lygis – 42,4 proc.), taip pat du suaugę asmenys su trimis ar daugiau vaikų (33,1 proc.) ir vieni gyvenantys asmenys (26,9 proc.)
R. Žemaitės įsitikinimu, socialiai pažeidžiamais vieniši tėvai tampa būtent todėl, kad turi vaikų: „Jeigu jie būtų vieni, nepatirtų skurdo, nes paprastai Lietuvoje savęs išlaikyti nepajėgia tik bedarbiai ir nedarbingi dėl sveikatos problemų“.
Bijo tapti neįdomios vyrams ir vaikams
Interneto forumuose diskutuodamos, verta ar neverta likti namuose auginti vaikų, moterys dažniausiai mini dvi rizikas: kad taps neįdomios vyrui ir ateityje savo vaikams, taip pat kad liks „ant ledo“ skyrybų atveju.
„Kai turi du ar daugiau vaikų, derinti darbą ir šeimą sudėtinga. Įstatymiškai darbdavys privalo trejus metus saugoti tavo darbo vietą, sergant vaikams galima imti nedarbingumo pažymėjimą slaugai, tačiau kiek samdomą darbą dirbančių mamų tuo ryžtasi naudotis?“ – retoriškai klausė Linos vardu prisistačiusi moteris.
Trečias pagal dažnumą pastebėjimas, kad Lietuvoje vienas dirbantis žmogus nepajėgia išlaikyti šeimos, todėl moterys tiesiog yra „priverstos dirbti dviem pamainomis – 8 valandas darbe ir grįžusios po darbo, nes „retas kuris vyras perima bent pusę namų ruošos pareigų“.
Išlaikyti žmoną neatrodo savaime suprantama
DELFI kalbinti vyrai neneigė – retas kuris gali vienas išlaikyti šeimą, tačiau jei ir galėtų „šiais laikais retai moteriai pakaktų vien namų, dabartinės moterys siekia saviraiškos, karjeros, nori turėti savų pinigų, pačios diktuoti sąlygas“.
Mintis skyrybų atveju išlaikyti ne tik vaikus, bet ir buvusią žmoną, net jeigu ji daug metų namuose augino vaikus ir rūpinosi buitimi, stipriosios lyties atstovams neatrodė savaime suprantama. Iš dešimties DELFI apklaustų vyrų tik vienas tai vertino palankiai.
„Jeigu moteris rūpinosi namais ir augino vaikus, po skyrybų vyras turėtų ją išlaikyti“, – DELFI sakė nenorėjęs prisistatyti vilnietis tarnautojas. Jo nuomone, apie tai prasidėjusios diskusijos – ne iš piršto laužtos.
„Tai ką žmogui daryti, jei 26 metus nedirbo? Iš ko jam gyventi? Galbūt moteris su laiku įgys išsilavinimą, atras save darbinėje veikloje, tačiau būkime realistai – po 40 metų ar vyresniame amžiuje pradėti nuo nulio sudėtinga. Jei dėl skyrybų kaltas vyras, jei jis priėmė tokį sprendimą, privalo prisiimti atsakomybę už žmogų, kuris pasiaukojo šeimai“, – mano vilnietis.
Advokatė: tokie atvejai itin reti
Civilinės teisės kodekse juodu ant balto surašyta, kokiais atvejais priteisiamas išlaikymas buvusiam sutuoktiniui. „Tačiau advokatės Renatos Narbutienės praktika rodo, kad taip atsitinka itin retai.
Tačiau, kaip pastebi teisininkės, vis dažniau sutuoktinio išlaikymo sąlygos aptariamos priešvedybinėse sutartyse.
„Vienas iš sutuoktinių rūpintis namais paprastai lieka turtingose šeimose. Skyrybų atveju bendrai užgyventas turtas dalijamas per pusę, taip kad žmona neturėtų likti be nieko, – komentavo advokatė, pastebinti, kad skyrybų atveju moteris susizgrimba ir ieškosi darbo, visomis išgalėmis stengiasi įsitvirtinti, nors neturint įgūdžių tai sudėtinga.
Žiūrint iš emocinės pusės, tokia situacija žmogui didžiausias stresas, todėl asmenine R. Narbutienės nuomone, visiškai pasišvęsti šeimai – rizikinga. „Bent jau aš įžvelgčiau didžiulę riziką. Pati asmeniškai nenorėčiau atsidurti tokioje situacijoje. Yra tekę susidurti su moterimis, kurios ateina skirtis ir džiaugiasi, kad savo laiku dirbo, turėjo verslą. Taip kad gerai, kol gerai“, – sakė advokatė.
Gali reikalauti padengti ir mokymosi išlaidas
Civilinės teisės kodekso 3.72 straipsnyje minima, kada sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą. Visų pirma, „jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti“.
Preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės.
Sutuoktinis, kuris dėl santuokos sudarymo ir bendrų šeimos interesų ar vaikų priežiūros negalėjo įgyti kvalifikacijos (baigti studijų), turi teisę reikalauti iš buvusio sutuoktinio atlyginti mokymosi baigimo ar savo perkvalifikavimo išlaidas.
Tačiau sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą.
Spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus teismas atsižvelgia į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes.