Negana to, po kelerių metų moteris išgirdo ir gąsdinančią diagnozę – ji serga cukriniu diabetu. Gydytojai svarstė, kad ligą galėjo iššaukti patirtas stresas ir šokas.
Gyvenimas negailėjo išbandymų
Moteris pasakoja, kad sunkumai gyvenime prasidėjo vos sulaukus aštuoniolikos, kai auto avarijoje žuvo jos mama. Dar būdama mokykloje K. Ignatavičienė liko brolio globėja ir augino jį pati.
„Gedėti nebuvo kada, turėjau dirbti ir auginti jaunesnį brolį. Praėjus keliems metams, sužinojau, kad sergu cukriniu diabetu. Tai buvo dar vienas naujas išbandymas, kuris nemenkai išmušė iš vėžių, o pirma į galvą šovusi mintis – daugiau nebegalėsiu nieko valgyti.
Gydytojai pranešė, kad ši liga iššaukta labai didelio šoko, tikriausiai, dėl mamos praradimo. Ligos nepaveldėjau, niekas mano šeimoje ja nesirgo“, – teigia moteris.
Pasak K. Ignatavičienės, sergant šia liga, cukraus lygis ne tik krenta, bet ir pakyla. Jei moteris nesusileidžia vaistų laiku, ji gali bet kuriuo metu prarasti sąmonę ir susižeisti.
„Po truputį mokiausi su liga gyventi, per dvylika metų jau supratau kaip gydyti ir ką valgyti. Cukraus kiekis kraujyje dabar krenta vis rečiau, tačiau yra būtina prižiūrėti savo sveikatą. Kiekvienas mažesnis faktorius ar neapskaičiavimas lemia cukraus kiekio nukrypimą nuo normos. Dabar kas tris mėnesius lankausi pas gydytojus ir tikrinuosi sveikatą“, – atvirauja K. Ignatavičienė.
Pašnekovės išbandymai nesibaigė ties liga, susilaukusi dukrytės ji išsiskyrė su vyru. Kaip pasakoja moteris, šalia visada buvo močiutė ir teta, kurios jai labai padėjo.
„Visose situacijos gavau daug palaikymo iš aplinkinių. Po skyrybų dukrytę auginau viena, dabar padeda gyvenimo draugas. Niekada nepasidaviau ir žingsnis po žingsnio bandžiau kabintis į gyvenimą“, – tikina K. Ignatavičienė.
Po mamos žūties bijojo sėsti prie vairo
Netekusi mamos avarijoje, teigia pašnekovė, ji ilgą laiką bijojo sėsti prie vairo. Kaip dabar prisimena, prieš porą metų pamilo vairavimą, kai susipažino su draugu, užsiiminėjančiu slalomo sportu. Tuo metu moteris negalėjo net įsivaizduoti savęs dalyvaujančios varžybose.
„Jis iš pradžių mane kviesdavosi tik stebėti varžybų ir taip prasiblaškyti. Kai pasiūlė pačiai pabandyti, iš pradžių bijojau ir labai nerimavau dėl savo ligos. Visada buvo neramu, kad bet kuriuo metu vairuodama galiu netekti sąmonės ir sukelti pavojų sau bei kitiems“, – su baime prisimena ji.
Pirmiausia, pamena pašnekovė, per savo baimę bandė perlipti pati ir sėdo prie vairo namų kieme. Kaip ji pati teigia, vairuoti labai patiko ir vėliau netgi išbandė tai slalomo trasoje.
„Draugas dalyvavo vyrų slalomo varžybose Kaune Kačerginėje, nieko nesakęs ir mane užregistravo. Tuo metu buvau vienintelė dalyvė tarp vyrų.
Visada mašinoje turėjau „Coca-colos“ buteliuką, jeigu nutiktų kažkas negero. Man tai buvo pirmosios varžybos, tačiau jose nebuvo atskiros moterų grupės. Jokios svarbios vietos ten neužėmiau, bet po jų supratau, kad tikrai noriu išsilaikyti vairuotojo pažymėjimą“, – pasakoja K. Ignatavičienė.
Slalomo varžybose daug patirties įgijusi moteris greitai išlaikė vairavimo egzaminus ir dabar turi beveik dviejų metų vairavimo stažą. K. Ignatavičienė labiausiai džiaugiasi dėl 2018 metais slalomo varžybose metinėje įskaitoje moterų klasėje užimtos antrosios vietos.
„Varžybose išmokau vairuoti, iki šiol tobulinu vairavimo įgūdžius, atsipalaiduoju, sutinku daug naujų ir įdomių žmonių, keičiamės patarimais ir patirtimis. Man šis sportas kaip motyvacija, paskatinimas veikti ir judėti į priekį. Planuoju dalyvauti moterų ralyje, tačiau jame reikalingas mano asmeninis automobilis, kurio neturiu. Tobulinu savo įgūdžius ir tikiuosi juos visiems pademonstruoti“, – su šypsena kalba moteris.
Netrukdo net liga
Pasak K. Ignatavičienės, cukrinis diabetas ją lydi ir lydės visą gyvenimą. Ji neslepia, kad cukraus lygis kraujyje nukrenta netikėtai – miegant naktį ar vairuojant ilgesnį atstumą.
„Pajutusi pirmuosius negalavimus turiu sustoti šalikelėje ir pasimatuoti cukraus kiekį, susileisti vaistus. Kadangi jau du metus vairuoju, pati jaučiu, kai sveikata pradeda negaluoti, stengiuosi nelaukti, kol bus visiškai blogai, ir iš karto atsigerti saldaus gėrimo.
Šiuo metu liga nekliudo kasdieniniam gyvenimui, tiesiog išmokau gyventi su ja“, – patirtimi dalijasi moteris.
K. Ignavičienė džiaugiasi gyvenime atsiradusiu draugu ir nauju pomėgiu, kuris ją skatina judėti į priekį ir siekti gerų rezultatų.
„Gaunu daug motyvacijos, ypač slalomo sporte. Ten sutikau mergaitę, kuriai vos dvylika ir ji sunkiai pasiekia pedalus, tačiau puikiai vairuoja. Matymas, kaip kiti gali eiti link tikslo, veda mane į priekį, skatina užsibrėžti naujų svajonių ir jų siekti.
Draugas davė ir mano dukrai pabandyti vairuoti. Slalomo varžybose gali dalyvauti ir vaikai, kai ji paaugs, planuojame leisti ją į varžybas“, – tikina moteris.