Būdai, kaip šiemet įprasminti Gedulo ir vilties dieną: karantinas istorijos išsaugojimo nesustabdo

Tylos minutė ne vien atminimui, bet ir suvienyti visuomenę

Tylos minutė, paplitusi visame pasaulyje, skirta ne tik išėjusiems atminti, bet organizuojama ir siekiant suvienyti žmones bendram tikslui. Projektas „Misija Sibiras“ birželio 14-ąją 11.59 val. organizuoja Visuotinę tylos minutę, kurios metu lietuviai iš viso pasaulio 1 minutei sustos pagerbti tūkstančius nuo sovietų režimo nukentėjusių žmonių.

Pirmasis oficialus tylos momentas užfiksuotas 1912 m. vasario 13 d. Portugalijoje, kur 10 minučių trukusioje tyloje buvo siekiama pagerbti mirusį Brazilijos diplomatą Žozė Marija da Silva Paranjosą. Tais pačiais metais buvo surengta iškilminga tyla laivo „Titaniko“ katastrofos aukoms pagerbti.

Etnologas, Vytauto Didžiojo universiteto docentas daktaras Arūnas Vaicekauskas teigia, kad tylos minutė galėtų būti priskirta ir prie senųjų apeiginių tradicijų, kai, pavyzdžiui, laukiant mirusiųjų apsilankymo Kūčių naktį ar akcentuojant Kristaus mirties svarbą Didįjį penktadienį būdavo sureikšminama ir pabrėžiama rimtis.

„Modernioje visuomenėje, dvasiniams vidinio susikaupimo aspektams vis labiau nueinant į praeitį, į pirmą vietą, gan dažnai, iškyla vizualioji apeiginio elgesio pusė. Tokiu būdu viešai demonstruojama rimtis tampa svarbiu socialiniu ženklu, parodančiu žmogaus santykį su mirusiuoju ar reiškiniu, pavyzdžiui, žudynėmis, tremtimi, socialine sistema“, – sako A. Vaicekauskas.

Skaičiuojama, jog nuo sovietų represijų nukentėjo apie 300 000 Lietuvos gyventojų, kurie patyrė tremtį ir kalinimus, todėl organizuojant masinę tylos minutę siekiama atminti tuos, kurie buvo priversti palikti Lietuvą ir į ją nebesugrįžo.

„Visuotinė tylos minutė yra kone paprasčiausias būdas, kaip prie Gedulo ir vilties dienos renginių gali prisijungti kiekvienas. Tam nereikia jokio pasiruošimo, registracijos ar pirkti bilietą – tereikia vieną minutę skirti tam, kad pagalvotume apie tautiečius, kurie taip ir nesugrįžo namo. Tikimės, jog ateityje ši tyla Lietuvoje bus dar vieningesnė“, – teigia projekto „Misija Sibiras“ vadovė Aistė Eidukaitytė.

Prie tylos minutės prisijungia Lietuvos ugdymo įstaigos, bendruomenės, valstybinės institucijos, žiniasklaidos priemonės. Minutei muziką išjungs prekybos centrai, radijo stotys.

Tremtinių vardų ir likimų skaitymų akcija „Ištark, išgirsk, išsaugok“ šiemet keliasi į virtualią erdvę
Iškart po Visuotinės tylos minutės, nuo 13.00 val. „Misija Sibiras“ organizuoja tremtinių bei politinių kalinių vardų, pavardžių bei likimų skaitymus „Ištark, išgirsk, išsaugok“, kurie truks visą parą. Visgi, šiemet akcijos organizatoriai, siekdami nesukurti terpės COVID-19 viruso plitimui, akciją nusprendė perkelti į virtualią erdvę, sukurdami specialią Gedulo ir vilties dienos platformą, pasiekiamą adresu www.birzelio14.lt.

„Karantinas nėra ir niekada nebus stipresnis už norą išsaugoti istoriją. Tai, kad teko perkelti akciją „Ištark, išgirsk, išsaugok“ į virtualią erdvę leido prie jos prisijungti tik dar platesniam tautiečių ratui iš viso pasaulio, o akcijos prasmė išliko tokia pati – parodyti visuomenei, jog tremtis nėra skaičiai vadovėliuose. Tremtis tai šimtai tūkstančių atskirų žmonių likimų, kurie, deja, kartais yra labai skaudūs“, – sako A. Eidukaitytė.

Akcija bus įgyvendinama vaizdo skambučių pagalba, o prie jos jau dabar jungiasi tautiečiai ne vien Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje: JAV, Kanadoje, Argentinoje, Japonijoje, Sakartvele, Graikijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Kipre ir kitose šalyse.

Akciją Gedulo ir vilties dieną nuo 13.00 val. stebėti galima tiesiogiai platformoje www.birzelio14.lt arba naujienų portale Delfi.

Visi, norintys prisidėti prie projekto „Misija Sibiras“ ir pagelbėti išsaugoti istoriją, tai gali padaryti aukojimo platformoje aukok.lt.