Garsiausias skambutis, kad reikia kažką daryti, nes kitaip vėl ES bus paralyžiuota ir Šengeno erdvė subyrės, kaip kortų namelis, buvo Vengrijos vienašališkas sprendimas nuo rugsėjo 1-osios uždaryti sienas visiems ES ir ne ES šalių piliečiams, išskyrus Lenkijos, Čekijos ir Slovakijos. Tai priminė praėjusį pavasarį, kai valstybės viena po kitos puolė uždarinėti sienas ir taip visiškai pakirto vieną pagrindinių ES principų – laisvą asmenų ir prekių judėjimą.
Iniciatyvą labiau koordinuoti ir veikti bendrai parodė šį pusmetį ES pirmininkaujanti Vokietija. Trečiadienį po pietų ji, kartu su Europos Komisija, ES šalių ambasadoriams turėtų pristatyti savo pasiūlymą dėl duomenų ir priemonių COVID-19 prevencijai suvienodinimo ES bei Europos ekonominės erdvėje (be ES narių įeina Šveicarija, Norvegija, Islandija, Didžioji Britanija, Lichtenšteinas).
Dokumente kol kas nėra konkrečių pasiūlymų (tarkime, koks turi būti santykis užsikrėtusiųjų, kad valstybė ar regionas būtų paskelbta „raudona“). Tačiau iškeliamos 5 probleminės temos (duomenys, kriterijai, rizikos zonų nustatymas, priemonės, komunikacija), dėl kurių bus bandoma sutarti.
„Bendras atsakas yra būtinas, kad būtų išvengta fragmentinio požiūrio, kurį matėme anksčiau šiais metais, kaip ir išsaugant Šengeno erdvės integralumą“, – teigiama ES šalių ambasadoriams išplatintame dokumente.
Visų pirma, siūloma susitarti dėl duomenų pateikimo ir naudojimo suvienodinimo. Kai kurios šalys, tarkim, Belgija, dabar į „raudonus“ sąrašus įtraukia dažniausia ne visą valstybę, o tam tikrus jos regionus, iš kurių grįžtant reikia karantinuotis ir pasidaryti testą. Būtent, vertinti ne visą valstybę, o tik jos regionus dar pavasarį rekomendavo Europos Komisija. Lietuva įrašo visą valstybę, jei joje daugiau nei 16 COVID-19 atvejų 100 tūkst. gyventojų.
Pastarasis kriterijus irgi kelia nesusipratimų, nes ES šalys naudoja skirtingus rodiklius (pvz., testavimo kiekius) ar santykį, pagal kurį viena ar kita šalis įvardijama, kaip rizikos zona. Lietuva 16-os 100 tūkst. gyventojų santykį taiko tiek ES, tiek ne ES valstybėms.
Dar pirmadienį Lietuvos sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigė, kad kelionių ribojimus ir kritinius sergamumo rodiklius reikėtų peržiūrėti.
„Matyt, kad panašus klausimas kils ES valstybėms. Mes šiek tiek apie tai diskutavome, koks tas rodiklis turi būti, kad šalys vėl neberibotų judėjimo. Nes jei mes visi pasidarome panašūs arba beveik vienodi, kokia prasmė dar vieniems nuo kitų užsidaryti. Tai, matyt, kad tikrai ateis tokia diskusija“, – DELFI.lt sakė A. Veryga.
Vokiečiai taip pat siūlo susitarti dėl priemonių, kada ir kaip reikia įvesti privalomą kaukių dėvėjimas, ar kokio ilgio turėtų būti taikomas karantinas (tarkim, Lietuvoje – 14 dienų, kitose šalyse – 10 dienų). Be to, skirtingai vertinami testų rezultatai, kurių kai kurios šalys reikalauja, jei norima į jas atvykti – vienur jie galioja 48 valandas, kitur – 72 valandas.
Galiausiai siūloma sutarti, kad valstybės viena kitą, taip pat ES piliečius informuotų kuo greičiau.
Dokumente teigiama, kad norima išgirsti ES šalių-narių požiūrį į įvardintas problemas ir priklausomai nuo to imtis kitų žingsnių. Pasak diplomatų, bendros COVID-19 taisyklės neturėtų būti privalomos, nes tiek sienų, tiek sveikatos apsaugos klausimai yra valstybių kompetencija, tačiau jei joms būtų pritarta, tikėtina, kad šalys jų laikysis.
Bendrai veikti koronaviruso kontekste siūlo ir Europos Parlamentas. Viena didžiausių jo politinių frakcijų „Atnaujinkime Europą“ paragino Europos Komisijos vadovę Ursulą von der Leyen sukurti specialią grupę, kuri koordinuotų kovos su COVID-19 priemones, ir į kurią įeitų valstybių, Europos Komisijos ir Europos Parlamento atstovai.