Briuselis gyvena kitaip nei visa Europa, tačiau nebe ilgai: naujausios priemonės palies visas sritis

Ramūs, kaip belgai – ne iš piršto laužtas pasakymas. Kol pasaulis eina iš proto dėl pandemija paskelbto koronaviruso – uždarinėjamos mokymo ir kitos įstaigos, draudžiama keliauti ar įvedamas karantinas, Belgija išlieka rami. Nors šalyje jau užfiksuoti mažiausiai trys mirties atvejai ir apie 400 sergančiųjų, belgai su virusu kovoja informacinėmis interneto svetainėmis ir reklaminiais plakatais.

Tiesa, įprastas belgų gyvenimas truks irgi nebe ilgai. Kaip skelbia portalas politico.eu Belgijos premjerė Sophie Wilmès vakar pranešė, jog Belgija dėl koronaviruso grėsmės taip pat imasi papildomų saugumo priemonių. Nuo pirmadienio Belgijoje stabdomos pamokos.

Šalies Vyriausybė ragina gyventojus nepalikti savo atžalų seneliams ir nurodo, kad mokyklos turės užtikrinti vaikų priežiūrą tais atvejais, kai tėvai privalės dirbti. Kaip pavyzdys publikacijoje minimi sveikatos priežiūros specialistai. Remiantis politico.eu, tokie ribojimai galios iki balandžio 3 dienos.

Kaip praneša Belgijos valdžia, turės užsidaryti ir visi restoranai bei barai. Ribojimai palies ir parduotuves – jos nebedirbs savaitgaliais, išskyrus vaistines ir maisto prekių parduotuves.

O kol kas gyvenimas Briuselyje teka įprasta vaga.

Trūksta testų?

Italija įvedė visišką karantiną šalyje, sustabdė daugelio įstaigų ir prekybos vietų veiklą. JAV uždraudė atvykti į šalį keliautojams iš daugelio Europos ir iš kitų šalių, tapusių koronaviruso židiniais. Lenkija, Ispanija, Danija ir kitos ES šalys uždarė švietimo įstaigas bei imasi kitų priemonių. Šių priemonių bei renginių ribojimo ėmėsi ir Lietuva, kurioje užfiksuoti tik trys užsikrėtimo atvejai.

Tuo metu Belgijoje, ketvirtadienio duomenis, užfiksuotos 3 mirtys ir 399 susirgimai koronavirusu. Kiekvieną šios savaitės dieną buvo pranešama apie keliasdešimt naujų užsikrėtimo atvejų, o ketvirtadienį jų padaugėjo net 85-iais, t. y. Belgijoje – viena didžiausių šio viruso augimo tendencijų.

Pasak gandų, užfiksuotų viruso atvejų būtų dar daugiau, bet belgų medikams trūksta testavimo priemonių. Nors oficialiai nėra patvirtinta tokia informacija, tačiau mažiausiai keli žmonės neoficialiuose pokalbiuose pasakojo panašią istoriją: pasireiškus (jiems patiems arba jų atžalai) tariamiems koronaviruso simptomams, jie nuvyko pas medikus, tačiau nebuvo ištirti, o pasiųsti gydytis namuose, nes esą trūksta koronaviruso nustatymo priemonių ir jos naudojamos tik esant sunkiems atvejams.

Tradicinis gyvenimo ritmas

Kaip bebūtų iš tiesų, bet bent jau Briuselyje gyvenimas eina tradicine, ramia vaga. Neišsipildžius kiekvieno ryto vilčiai, kad bus atšauktos pamokos kaip kaimyninėje Olandijoje, mokinukai skuba į mokyklą. Suaugusieji eina į darbus, popiet – apsipirkti (Briuselio parduotuvių rajonai, kaip visada, pilni žmonių), o vakare – į barus ar restoranus, kurie Belgijos sostinėje niekada nebūna tušti. Maisto parduotuvėse – irgi sunku pastebėti „tuščių lentynų“ sindromą – be didelių problemų galima įsigyti ilgai galiojančių produktų.

Toliau dalinama komunija per mišias, niekas nedraudžia bučiuoti kryžiaus. Taip pat vyksta koncertai, spektakliai bei kiti renginiai. Tarkim, savaitgalį Briuselyje planuota „Muziejų naktis“, kurioje tikėtina apsilankys tūkstančiai, – neatšaukta. Tiesa, kai kurie muziejai pasitraukė iš renginio, o jo organizatoriai teigia, kad likusiuose muziejuose vienu metu negalės būti daugiau nei 900 žmonių.

Būtent vengti renginių, kuriuose dalyvautų virš 1000 žmonių, ir buvo viena iš Belgijos valdžios rekomendacijų. Taip pat rekomenduota nerengti mokinių išvykų ar renginių mokyklose, bet apie pamokų sustabdymą net neužsiminta, nors viruso atvejai fiksuoti ne vienoje mokykloje.

Be to, belgai raginami organizuoti nuotolinius susitikimus, nespausti rankų ir nesibučiuoti. Ligoninės paprašytos pasiruošti priimti koronavirusu susirgusius pacientus. Ketvirtadienį pateiktos papildomos rekomendacijos – visi pacientai, nesvarbu ar turintys koronavirusą, ar tik slogą, turi izoliuotis namuose mažiausiai septynioms dienoms.

Tiesa, atskiri šalies regionai imasi „griežtesnių“ priemonių – tarkim, Briuselis sukūrė koronavirusui skirtą svetainę (kurioje ketvirtadienį naujausia atnaujinta informacija buvo antradienio dienos) ir pradės informacinę lauko reklamų kampaniją.

Atskiri šalies regionai imasi „griežesnių“ priemonių – tarkim, Briuselis sukūrė koronavirusui skirtą svetainę (kurioje ketvirtadienį naujausia atnaujinta informacija buvo antradienio dienos) ir pradės informacinę lauko reklamų kampaniją.

EP „užkalė“ duris

Vieninteliai, kas, galima sakyti, „panikuoja“ – tai taip vadinamas Briuselio burbulas (ES ir kitų tarptautinių institucijų, įsikūrusių Belgijos sostinėje darbuotojai) bei užsieniečiai (pvz., jei gatvėje pamatai žmogų su medicinine kauke, beveik visiškai gali būti tikras, kad tai turistas).

Didžiausias tarp „panikuotojų“, tikriausiai, yra Europos Parlamentas (EP). Dar vasario mėnesį jis rekomendavo pabuvojusiems koronaviruso židiniuose dirbti iš namų. Praėjusią savaitę perkėlė plenarinę sesiją iš Strasbūro į Briuselį, uždraudė daugelį renginių, ekskursijų ir apribojo patekimą į EP vidų.

Šią savaitę sesiją sutrumpino iki vienos dienos, perkėlė kitą sesiją, kuri prasidės kovo pabaigoje, vėl į Briuselį ir „užkalė duris“, t. y. dabar į EP gali patekti tik asmenys, kurie yra gyvybiškai būtini. Taip pat darbuotojams rekomenduota nesinaudoti visuomeniniu transportu.

Kitos ES institucijos irgi sumažino veiklos apsukas – atšauktos dvi, šią savaitę turėjusios vykti Europos Tarybos, dalis susitikimų vyksta nuotoliniu būdu. ES institucijose užfiksuoti mažiausiai keli susirgimo koronavirusu atvejai.

Taip pat daugelis analitinių centrų, verslo ir politinių organizacijų atšaukė numatytas konferencijas, diskusijas bei kitus renginius. Kai kurios tarptautinės mokyklos sustabdė mokymo procesą.

Vieninteliai, kas, galima sakyti, „panikuoja“ – tai taip vadinamas Briuselio burbulas (ES ir kitų tarptautinių institucijų, įsikūrusių Belgijos sostinėje darbuotojai) bei užsieniečiai (pvz., jei gatvėje pamatai žmogų su medicininę kaukę, beveik visiškai gali būti tikras, kad tai turistas).

Lietuvos atstovybėse – irgi ramu

NATO būstinėje užfiksuotas mažiausia vienas susirgimo atvejis, po kurio vieno skyriaus darbuotojai buvo išprašytas dirbti nuotoliniu būdu. Kalbėta, kad ir vienos šalies atstovybė gali pasekti tokiu pavyzdžiu.

Lietuvos atstovybė prie NATO, kaip ir Lietuvos atstovybė prie ES, diplomatų teigimu, veikia įprastu ritmu. Tiesa, darbuotojai, kurie pasijaučia blogai ar bendravo su galimai sergančiais, siunčiami dirbti iš namų.

Tiesa, Lietuvos atstovybės ES darbuotojai penktadienį buvo informuoti, kad dėl koronaviruso nuo pirmadienio dviems savaitėms atstovybėje įvedamas darbo iš namų režimas.