aA
Didžiojoje Britanijoje – lemtingas balsavimas dėl pasitraukimo iš Europos Sąjungos sutarties. Kaip keisis lietuvių gyvenimas, jei britai atmes arba neatmes Brexit susitarimą?

DELFI Dėmesio centre: užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius, Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala ir Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė. Taip pat Lietuvos ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Renato Norkaus komentaras telefonu.

– Pone Kojala, yra didelė tikimybė, kad parlamentas nepritars Brexito susitarimui. Ar sutinkate su tuo?

L. Kojala: Taip, praktiškai yra tik skaičiuojama koks bustas balsų skirtumas, nes tai taip pat yra labai svarbu. Tai parodys, ar premjerė visgi artėja prie konsensuso parlamente, ar nuo jo dar labiau tolstama. Tokiu atveju atsivertų labai įvairios galimybės, kaip gali toliau klostytis situacija.

– Kai kurie britų apžvalgininkai mano, kad Teresa May gali grįžti į Briuselį iš naujo prašyti papildomų garantijų. Nors dar prieš mėnesį Europos vadovų taryba pasakė aiškiai – jokių naujų derybų dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES sąlygų būti negali. Pone Pranckevičiau, ar matant chaosą Britanijoje šiuo klausimu, ES pozicija negali sušvelnėti?

A. Pranckevičius: mūsų darbas šiuo metu koncentruojasi būtent į susitarimą, kuris dabar yra ant stalo ir dėl kurio balsuoja Jungtinės Karalystės parlamentas. Šis susitarimas pareikalavo net pusantrų metų derybų. Jis duoda aiškumo dėl piliečių teisių, dėl finansinių įsipareigojimų, dėl Šiaurės Airijos situacijos, dėl Kipro ir Gibraltaro klausimų ir t.t. Tai jeigu mes norime, kad kovo 29 d. Didžiosios Britanijos išėjimas būtų tvarkingas, būtų teisiškai nuspėjamas ir sukeltų kuo mažiau skausmo tiek Jungtinei Karalystei, tiek ES – tuomet visi turime linkėti sėkmės premjerei Th. May antradienio balsavime. Jeigu kartas susitarimas nepavyktų ir neįvyktų, Europos Komisija yra padariusi namų darbus ir jau gruodžio mėnesį pristačiusi valstybėms narėms 14 priemonių paketą skirtingose srityse – ką daryti, kad geriausiai apsaugotume savo interesus. Žinoma, pagal tokį scenarijų, kai kuriuos sprendimus reikės priimti vienašališkai, greitai ir skubiai, kad kovo 30 d. neatsibustume chaoso pasaulyje.

Arnoldas Pranckevičius
Arnoldas Pranckevičius
© DELFI / Andrius Ufartas

– Kalbant apie tą chaoso pasaulį. Pone Kojala, jeigu galiausiai taip įvyktų, kad JK paliks ES be jokio susitarimo, kaip jūs manote, koks būtų planas B?

L. Kojala: matyt, kad jo nėra, nes niekam tai nebūtų optimaliausias scenarijus. Nei tie, kurie nori išstoti iš ES, nenori, kad tai įvyktų be jokio susitarimo, nei tie, kurie nori likti ES, tikrai nenori, kad viskas įvyktų griežčiausiu scenarijumi. Matyt, keliai gali būti keli ir, manau, vienas iš realiausių – pratęstas laikotarpis. Dabar mes kalbame apie kovo 29 d., bet teoriškai jis gali būti pratęstas, pvz., iki liepos mėnesio. Tai duotų papildomo laiko britų parlamentui rasti sutarimą. Nes dabar pagrindinė problema yra tai, kad parlamente joks scenarijus, joks planas, joks susitarimas neįgytų daugumos.

– Lietuviams aktualiausi klausimai Brexit kontekste turbūt yra tokie: kokiomis teisėmis Britanijoje galės gyventi ar likti dabar ten esantys lietuviai? Kas laukia nedaug uždirbančių lietuvių? Kas bus su užsidirbtomis pensijomis? Ar stoti abiturientams į JK aukštąsias mokyklas. Ar Lietuva pasiruošusi emigrantų iš Didžiosios Britanijos sugrįžimui? Pone viceministre, jeigu nebus patvirtintas susitarimas, kokie bus daromi veiksmai ginant Lietuvos piliečius?

A. Zananavičius: visa laiką dirbome dviem kryptimis. Pirmiausiai, tai išstojimas pritarus susitarimu - tvarkingas, pagal sutartas taisykles ir t.t. Tačiau nuo praėjusio pavasario Lietuvos institucijos pradėjo rimtai žiūrėti į galimybę, kad tas išstojimas nebus visiškai sklandus ir taikus. Žinoma, šiuo klausimu piliečių teisės yra pagrindinis prioritetas. Globaliai žiūrint, Europoje gyvena apie 2 mln. Britanijos piliečių, JK - apie 3 mln. kitų Europos šalių piliečių. Vadinasi, jeigu įvyksta netvarkingas išstojimas, tai visi beveik 5 mln. žmonių abejose pusėse tampa trečiųjų šalių piliečiais ir jiems nebegalioja ES taisyklės. Taigi piliečių klausimu tiek ES, tiek Jungtinė Karalystė kalba, kad bus dosnios gyventojų atžvilgiu ir netaikys griežčiausių taisyklių. Žinoma, tokiu atveju jau lauktume šių pažadų formalizavimo. O Europoje visos valstybės, kiek žinau, yra paragintos savo ruožtu rūpinasi Jungtinės Karalystės piliečiais, kad jie galėtų likti ten, kur yra. Labai tikimės, kad Jungtinė Karalystė elgsis taip pat su mūsų piliečiais.

– Pone Kojala, vien politiškai, žmogiškai ar dar kaip kitaip sprendžiant gyventojų klausimą, ar jūs įsivaizduojate situaciją, kad Britanijos vyriausybė, atsakingos institucijos žmonėms, kurie ar gyvena iš pašalpų, ar dirba menkai apmokamus, elementarius darbus, nustatytų kokius nors trumpus terminus palikti šalį?

L. Kojala: iš karto po referendumo matėme, kad apie piliečių teises buvo kalbama kaip apie pirmą ir pačią svarbiausią problemą. Abejose pusėse – tiek ES, tiek JK. Ir iš esmės jokių ginčų nebuvo, nes abi pusės yra suinteresuotos, kad piliečiams būtų garantuotos teisės ir kad tie žmonės, kurie dirba, moka mokesčius, ir toliau galėtų tai daryti. Galiausiai tai būtų naudinga ir britų ekonomikai, nes yra įrodyta, kad imigrantai ten prisideda prie ekonomikos augimo. Aš manau, kad drastiško vajaus ar kitokių gyventojų problemų tikimybė yra nedidelė. Bet be abejo – ta nežinomybė ir neapibrėžtumas savaime kelia didelį nerimą. Juk ne veltui britų vyriausybė svarsto kaip gauti pakankamai vaistų ir netgi maisto atsargų, nes niekas nežino, kas būtų, jei tas išstojimas toks neprognozuojamas.

Linas Kojala
Linas Kojala
© DELFI / Andrius Ufartas

– Kalbant apie piliečių teises, pone Pranckevičiau, ar jūs tikėtumėte, kad kietojo išstojimo atveju galėtų būti dar kažkokie papildomi britų veiksmai stabdant dabar ten gyvenančių lietuvių rezidavimo galimybes?

A. Pranckevičius: tikrai klausimas ne mums, o britams. Aišku, kol kas visi klausimai skirti britams – laukiame atsakymo. Tačiau mes tikimės, kad JK imsis tų pačių priemonių kaip ir mes, apsaugodami JK piliečius, gyvenančius Lietuvoje ar kitose ES šalyse. Priešingu atveju tai iššauktų atsakomąją reakciją iš ES Britanijos piliečių atžvilgiu. Susitarimas ir bet kokie veiksmai turi veikti veidrodiniu principu. Jeigu mes rūpinamės piliečių apsauga čia, tikimės, kad taip pat rūpinamasi bus mūsų piliečiais ten.

– Ponia Asanavičiūte, tikrai susitinkate, bendraujate su lietuviais Jungtinėje Karalystėje - kokios nuotaikos?

D. Asanavičiūtė: iki rudens mes gyvenome gana ramiai, mūsų nuotaikos tikrai buvo labai optimistinės, kad bet kokiu atveju JK gyvenantys, dirbantys ir mokesčius mokantys žmonės gali ramiai gyventi iki pat išstojimo iš ES, kai prasidės ta privaloma registracija. Tačiau matant, kad susitarimo pačioje Britanijoje pasiekti nepavyksta, tikrai pasidarė labai neramu. Kai kurie žmonės panikoje, kai kurie iki šiol galvoja, kad įvyks arba antras referendumas, arba Britanija stabdys procesą ir atsisakys išėjimo. Tačiau didžioji dauguma čia gyvenančių labiausiai nerimauja dėl būsiančio ekonomikos šuolio. Turiu omenyje recesiją, kainų kilimą, gyvenimo lygio kritimą.

Taip pat baiminamasi dėl prasidėsiančios privalomos registracijos. Nes mes prisimename, kai po referendumo lietuviai buvo pradėję masiškai rinkti duomenis ir registruotis rezidento statusui – buvo milžiniškos eilės, daugelio prašymus atmetė. Taigi ir dabar baiminamasi, kad prasidėjus registracijai visgi gali atsirasti kažkokių filtrų ir ne visiems čia esantiems pavyks gauti leidimą toliau gyventi šalyje. Taip pat ko gero bus kur kas sunkiau tiems, kurie norės čia atvykti.

– Ką svarsto Britanijos lietuviai? Kokius tolesnio gyvenimo scenarijus dėlioja?

D. Asanavičiūtė: Tie, kurie pakankamai gerai yra susitvarkę savo gyvenimą ir aplinką, labai rimtai svarsto apie JK pilietybės gavimą. Taip pat tikrai labai nemažai žmonių nori grįžti į Lietuvą ir vaikus jau veda į lietuviškus darželius tam, kad jie grįžę lengviau integruotųsi. Manyčiau, kad tokių - svarstančių grįžti atgal į Lietuvą, šiuo metu yra apie 45-50 proc. Taip pat yra dalis žmonių, kurie turi planuoti palikti Britaniją, bet ne grįžti į Lietuvą, o keltis į kokią nors kitą ES šalį.

– Ponia Asanavičiūte, jeigu keliais žodžiais apibūdinti tą tvyrančią nuotaiką?

D. Asanavičiūtė: sakyčiau, kad vieni tiesiog bando save guosti ir ignoruoti tą problemą ir chaosą, kiti žiūri labai atsargiai, su baime, su pasimetimu ir su nežinia kaip visgi bus toliau. Baimės tikrai yra.

– Pone Zananavičiau, nieko sau nusiteikimas – ponio Asanavičiūtės nuomone, į Lietuvą grįžti planuoja apie 50 proc. Britanijos lietuvių. Plūstelėtų 100 tūkst. žmonių per, pavyzdžiui, metus – čia jau reikėtų rimto plano.

A. Zananavičius: pirmiausiai, tai visi tie 200 tūkst. piliečių kažkada išvyko iš Lietuvos. Vadinasi, anksčiau čia gyveno – tai vietos mes tikrai turime. Klausimas yra kitas: socialinės paslaugos, darbo vietos, mokyklos ir visi kiti dalykai. Jeigu bus daug grįžtančių, tikrai bus atitinkamai didinami pajėgumai.

Albinas Zananavičius
Albinas Zananavičius
© DELFI / Andrius Ufartas

– Matytumėte poreikį valstybės mastu parengti tokį planą, ar vis dėlto jums tie sugrįšiančių skaičiai atrodo neįtikėtini?

A. Zananavičius: tikrai neturi tokių duomenų, kad 100 tūkst. lietuvių grįžtų ir labai greitai. Bet Vyriausybė, suprantu, to tikisi ir tam yra specialios programos.

– Pone Kojala, dabartinė valdžia eidama į rinkimus žadėjo susigrąžinti didelį kiekį emigrantų, tai, panašu, kad tai, ko nepavyko padaryti Vyriausybei, pavyks britų konservatoriams?

L. Kojala: taip, toje tamsioje Brexit pusėje mes turėtume įžvelgti pozityvą arba galimybę. Manau, kad ir viešųjų ryšių prasme reikia išnaudoti šitą situaciją primenant lietuviams, kad Lietuvos durys visada atviros, kad ekonominė situacija gera ir auganti, kad politinė situacija stabili ir t.t.

– Telefonu kalbame su Lietuvos ambasadoriumi Jungtinėje Karalystėje Renatu Norkumi. Pone ambasadoriau, jeigu galėtumėte įvardinti keletą pagrindinių iššūkių Lietuvos diplomatams artimiausiu metu, jeigu susiklostytų taip, kad britai nepritartų pasiektam susitarimui su ES?

R. Norkus: iššūkių tikrai yra nemažai. Tačiau net jei ir bus nepritarta dabartiniam siūlomam susitarimui, kaip ir yra prognozuojama, tai nereikštų, kad situacija savaime eina į ta besusitariminį kelią. Vyriausybė yra įpareigota nesėkmės atveju per tris dienas pateikti naują situacijos vertinimą ir planą B. Čia svarstomi įvairūs variantai.

A. Zananavičius: noriu papildyti šiek tiek ambasadorių, kad Lietuvos užsienio reikalų ministerija organizuos informacinę kampaniją piliečiams, kad jie žinotų kur kreiptis, kas jų laukia ir visa kita informacija. Antras dalykas, tai labai rimtai svarstome padidinti šiek tiek ambasados pajėgumus, nes akivaizdu, kad daugės konsulinių paslaugų.

– Britanijos vyriausybė skaičiuoja, galutinė išstojimo sąskaita sieks maždaug 39 mlrd. svarų (44 mlrd. eurų). Čia turint omenyje gerąjį scenarijų – priėmus susitarimą. Net nežinau su kuo tai palyginti: keturių metų Lietuvos biudžetas arba tiek pinigų per metus Rusija skiria gynybai. Tai Brexit’as turbūt vienas brangiausių dalykų Didžiosios Britanijos istorijoje po Antrojo pasaulinio karo?

L. Kojala: taip, pusę amžiaus trukusi integracija staigiu būdu nutraukiama ir tai kainuos daug pinigų, nes britams reikia pagrįsti savo anksčiau prisiimtus įsipareigojimus. Bet britai patys to norėjo, tik turbūt iki šiol neatsakė į fundamental klausimą – kas gi yra Brexit? Iki šiol to aiškumo trūksta.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Žygimantas Pavilionis – apie tai, ko tikėtis iš Nausėdos ir kurį klausimą laikas iškelti visu aštrumu (31)

Pirmasis naujojo šalies Prezidento Gitano Nausėdos užsienio vizitas į Lenkijos sostinę...

Vilniuje sulaikytas Rusijos verslininkas (32)

Policijos pareigūnai Vilniuje sulaikė Rusijos verslininką Romaną Ružečko, įtariamą...

Paulius Gritėnas. Lietuviai – rytų europiečiai, kurie nori būti šiauriečiais, sukdami link Vidurio Europos (29)

Koks didžiausias moderniojo lietuvio civilizacinis iššūkis? Įrodyti, kad jis nėra rytų...

Lietuvis pateko į absurdišką situaciją: miręs tėvas įsigijo mašiną ir padarė avariją (161)

Viena baudos po kitos, skirtingi miestai, skirtingi automobilių modeliai, o galiausiai ir prašymas...

Žvilgsnis į likusią Lietuvą: kur dabar verta pirkti NT, o kur jau per vėlu (155)

Nors kalbos nuolat sukasi apie nekilnojamojo turto (NT) rinkos situaciją Lietuvos didmiesčiuose,...

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika su mylimąja susilaukė dukters (33)

Pastarasis metas aplinkos ministrui Kęstučiui Mažeikai yra kupinas permainų . Žinomas politikas...

Gyvai / DELFI TV Gyvai premjera: Eglė Jakštytė – ELEY pristato naujausią savo vaizdo klipą „Su Tavim“ (4)

Penktadienį, 11 val. žinoma atlikėja Eglė Jakštytė – ELEY DELFI TV eteryje pristatys...

Skvernelis įvardijo, kokių sričių ministrus tikrai ketina keisti (38)

Naujojoje Vyriausybėje tikrai keisis mažiausiai trys ministrai, sako laikinai pareigas einantis...

Trečdalį avarijų sukelia jauni vairuotojai: tarp priežasčių – ir noras pasipuikuoti mašina (3)

Jaunų vairuotojų avaringumas užima aukščiausias pozicijas policijos sudarytoje statistikoje....