Kandidatas, kurio pristatinėti nereikia

DELFI išsiaiškino, kad E. Tijušas turi garbės nedarančių paslapčių, apie kurias daugelis medžiotojų iki šiol nieko nežino.

Ilgus metus šiai organizacijai vadovavo socialdemokratas, buvęs Seimo narys Bronius Bradauskas. Tačiau šiemet jis nusprendė, kad naujos kadencijos nebesieks.

Kaip bebūtų, panašu, kad B. Bradauskas išsirinko įpėdinį, kuriam reiškia didelį palaikymą. Įpėdinis iš jo aplinkos, dabartinis B. Bradausko pavaduotojas E. Tijušas.

Miske.lt taip pristato kandidatą į pirmininko postą E. Tijušą: „Šio kandidato į „LMŽD“ pirmininko postą pristatinėti nereikia. Visi puikiai žinote, kokius „darbus" jis padarė medžiotojų labui. Eugenijaus Tijušo kandidatūrą į „LMŽD“ pirmininko postą palaiko ir Bronius Bradauskas.”

E. Tijušas turi dar du konkurentus: Joną Talmantą ir Virginijų Kantauską. Pastarasis yra Lietuvoje žinomas verslininkas, „Biovela Group” įkūrėjas. J. Talmontas eina Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko pareigas.
Bronius Bradauskas

Sulaukęs klausimų pareiškė, kad rinkimuose nedalyvaus

Pastaraisiais metais Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija pateko į nemažai keblių nevienareikšmiškai vertinamų situacijų. Tačiau tai nesutrukdė ilgamečiam jos pavaduotojui E. Tijušui siekti draugijos vadovo posto.

DELFI išsiaiškino, kad E. Tijušas turi garbės nedarančių paslapčių. Policijos departamentas patvirtino, kad E. Tijušas kovo 8 dieną Rokiškio rajone buvo sulaikytas neblaivus prie vairo. Jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis.

Redakcija susisiekė su E. Tijušu norėdama daugiau išsiaiškinti apie šį atsitikimą kelyje. Tačiau išgirdęs klausimą, E. Tijušas pareiškė, kad turi pasitarti ir sakė atsakysiąs vėliau. Netrukus DELFI žurnalistus jis informavo, kad pirmininko rinkimuose nedalyvaus.

O dar vėliau jam perskambinus jis plačiau atsakė į klausimus.

Kortas sumaišė stumbrai

Kaip bebūtų, draugijos vadovybei pastaruoju metu kilo ir daugiau problemų. Štai rūpesčių pridarė stumbrai.

2018 m. gruodžio 6 d. Vilniaus apygardos teismas paskelbė nutartį, kuria paliko galioti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą.

Ginčo esmė tokia: Aplinkos ministerija kreipėsi į teismą, prašydama taikyti restituciją ir priteisti iš Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos 12 tūkst. 107 eurus ir 67 ct avanso dalį, 4477 Eur baudą, 2479, 15 Eur delspinigius ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal su Aplinkos ministerija pasirašytą sutartį LMŽD įsipareigojo į aptvarą perkelti stumbrus ir uždėti sekimo antkaklius. LMŽS privalėjo iki 2016 m. gegužės 31 d. sugauti, užmigdyti ir perkelti į VĮ Telšių miškų urėdijos aptvarą 12 stumbrų, o esant nepalankioms, bet pateisinamoms gamtinėms sąlygoms nemažiau nei 8 stumbrus, bei sugauti, užmigdyti ir uždėti telemetrinius sekimo antkaklius 3 stumbrams.

Tačiau tai nebuvo padaryta. 2016 m. balandžio 1 d. LMŽD kreipėsi į Aplinkos ministeriją prašydama nutraukti sutartį. Taip pat ji nurodė, kad draugijai buvo sumokėtas 13431 Eur dydžio avansas, o darbų atlikimo metu ji esą išleido 17376, 63 Eur. Taigi, draugija paprašė ministerijos kompensuoti išlaidas.
Eugenijus Tijušas, Justina Maciūnaitė

LMŽD aiškino, kad „nuostoliai buvo neišvengiami mokantis dirbti ir sukuriant palankias sąlygas tolimesniam darbui”. Sutarties neįvykdymo priežastimi draugija įvardijo „trumpą žiemos laikotarpį, kai buvo sniego danga, medikamentų netinkamumą laisvėje gyvenantiems stumbrams, pašarų gausą, infrastruktūros nebuvimą”.

Tačiau Aplinkos ministerijos tokie pasiaiškinimai neįtikino. Ir ji nesutiko tenkinti draugijos prašymo. Tiesa, ministerija pažymėjo, kad draugija pasiekė dalinį sutarties įvykdymo rezultatą: sugavo, užmigdė ir uždėjo telemetrinį sekimo antkaklį vienam stumbrui, todėl ji turi teisę gauti 1323,33 Eur dydžio apmokėjimą.

Aplinkos ministerija draugijai yra panešusi, kad jei ši sutiktų grąžinti išmokėto avanso (13431 Eur) ir dalinio sutarties rezultato įvykdymo (1323,33 Eur) skirtumą ne ginčo tvarka, ministerija svarstytų galimybę nutraukti sutartį šalių susitarimu, nereiškiant ieškinio dėl avanso permokos grąžinimo ar galimų nuostolių draugijai nevykdant ar tinkamai neįvykdžius sutarties ir ją nutraukus, priteisimo.

Tačiau draugija su tokiu pasiūlymu nesutiko. Dėl to Aplinkos ministerija kreipėsi į teismą. Ir teismo sprendimas draugijai buvo nepalankus. Vilniaus apygardos teismas nutarė palikti nepakeistą apylinkės teismo sprendimą. Ir tai draugijai nieko gero nereiškė – jai teks gerokai paploninti piniginę. Suma būtų mažesnė, jei draugija būtų sutikusi be teismo Aplinkos ministerijai grąžinti avanso dalį.
Medžioklė

Draugija pateko į FNTT akiratį

Vis dėlto tai nėra vienintelė nesėkmė, su kuria susidūrė dabartinė LMŽD vadovybė. Štai 2018 m. balandžio 11 d. žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atliko kratas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijoje.

Kaip skelbė portalas 15min, Tarnyba vykdė ikiteisminį tyrimą. Jis susijęs su vienu Europos Sąjungos paramos lėšomis vykdytu projektu, kur minėta draugija dalyvavo kaip projekto partneris. Tyrimą vykdė Neteisėtos paramos prevencijos ir tyrimo valdyba.

Vėliau paaiškėjo, kad tyrimas susijęs su LMŽD vykdytu projektu, susijusiu su retų rūšių apsaugos ir invazinių rūšių gausos reguliavimo priemonėmis.

Tuo metu draugijos pirmininko pareigas ėjo B. Bradauskas.

Tijušas: sprendimą priėmiau nenorėdamas problemų medžiotojų bendruomenei

Pareigūnai yra patvirtinę, kad kovo 8 d. Rokiškio rajone E. Tijušą sustabdė vairuojantį esant neblaiviam. DELFI šaltinių teigimu, E. Tijušui galėjo būti nustatytas 1,39 prom. girtumas.

Pats E. Tijušas aiškina, kad tai buvo lengvas girtumas, tačiau neatskleidžia, kiek tąkart įpūtė.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija buvo įsipareigojusi įvykdyti stumbrų perkėlimo projektą. Juos nurodyta perkelti naudojant užmigdymo preparatą, kuris, anot E. Tijušo, buvo neefektyvus. Dėl to esą projektas ir buvo neįgyvendintas.

„Buvo nurodytas preparatas, kuriuo užmigdytume stumbrus, ir specialus šautuvas. Darbų metu paaiškėjo, kad preparato poveikis stumbrams nėra efektyvus. Konsultavomės su Baltarusijos ir Lenkijos specialistais, kurie konstatavo, kad preparatas neefektyvus. Paaiškėjo, kad pagal sutarties sąlygas darbų neįmanoma įvykdyti. Kreipėmės į Aplinkos ministeriją prašydami nutraukti sutartį, tačiau atsakyti buvo delsiama ir per tą laiką baigėsi sutarties terminas. Kreipėmės į teismą, pateikdami specialistų argumentaciją, kurios teismas nepaisė ir pripažino skolą“, – aiškina E. Tijušas.

E. Tijušas neigė, kad nuostoliai dėl sutarties neįgyvendinimo guls ant medžiotojų pečių, o bauda bus mokama iš medžiotojų sumokėtų rinkliavų.

„Mūsų administracijai numatytos lėšos, kad darbuotojams būtų galima didesnius atlyginimus išmokėti. Tai lygiai taip pat skolos grąžinimas bus mokamas iš tų lėšų ir medžiotojams neturės jokios įtakos“, – teigia jis.

Nors E. Tijušas siekė vadovauti Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijai, šiandien savo planus jis pakeitė.

„Tos trys pavardės, aptarinėjamos medžiotojų bendruomenėje, dar nėra kandidatai – kandidatus patvirtina suvažiavime. Tokį sprendimą (nekandidatuoti – DELFI) priėmiau nenorėdamas papildomų problemų medžiotojų bendruomenėje dėl šio mano poelgio (vairavimo išgėrus - DELFI). Nepretenduosiu ir neprašysiu, kad mano kandidatūra būtų tvirtinama suvažiavime“, – aiškina jis.