„Esminis dalykas yra tai, kad šiuo metu žiniasklaidoje Navalno klausimas yra labai plačiai svarstomas. ES ir JAV pareikalavo jo išlaisvinimo. Kita vertus, nepamirškime platesnio konteksto. Borrellis važiavo į Maskvą tam, kad aptartų Europos Sąjungos ir Rusijos santykius visumoje, ruošiantis kovo mėnesį įvyksiančiam ES vadovų susitikimui, kur bus svarstomi strateginiai klausimai tarp ES ir Rusijos. Žiūrint į jo darbotvarkę, tai klausimai, susiję su Iranu, kur ES atlieka tarpininko vaidmenį dė branduolinės programos.
Bideno išrinkimas sudaro galimybes, kad Amerika įsijungs atgal. Borrellis taip pat kalbės apie konflktinius regionus: Ukrainą, Afganistaną, Sirijos konfliktą. Taip pat apie ekonominius santykius, nes nereikia pamiršti, kad ES yra svarbi prekyba su Rusija. Europos Sąjunga yra didžiausia investuotoja Rusijoje, todėl tų prekybinių santykių palaikymas, net ir gilių politinių nesutarimų ir sankcijų kontekste, išliks darbotvarkėje, kaip vienas svarbiausių klausimų“, – sako V. Ušackas.
Paklausus, ar tarp visų galimų klausimų, bus ištrauktas sankcijų Rusijai klausimas, V. Ušackas tikino, kad būti svečiu ir išsitraukti botagą – nėra gera strategija.
„Nemanau, kad susitikime su Lavrovu Borrellis kalbės apie sankcijas, kam ir kokias įves, būti svečiu ir ateiti su botagu, tai mažai ką tada išpeši iš to susitikimo. Susitikimo darbotvarkė bus subalansuota taip, kad bus susitikimų ir su pilietinės visuomenės atstovais, galbūt ir su Navalno atstovais, tokiu būdu balansuojant santykius dėl įvykių raidos Rusijoje.
Manau, kad svarbu suprasti, kad ES ir Rusijos santykiai neapsiriboja tik žmogaus teisių klausimais, visų pirma, tai apima klausimus, susijusius su ekonomika, su strateginiu saugumu, apie ką ir amerikiečiai kalbasi su Rusija“, – sako V. Ušackas.
„Kitas dalykas, ką reikia suprasti, kad Vakarai nesiekia reformuoti Rusijos, manau, kad tas romantiškas požiūris, kuris galiojo iki 2012 metų, kai tikrai buvo ta doktrina Vakarų, kad pabandykime reformuoti Rusiją, dabar turint omenyje Krymo konfiktą, susipriešinimą, akivaizdu, kad tokių vilčių neturi nei Vakarai, nei Rusija. Suprantama, kad jeigu vyks permainos, jos vyks iš vidaus. Man asmeniškai bus įdomu, kaip Navalno protestai ir nepasitenkinimas situacija, ar tai pavirs kažkokia transformacine jėga“, – tikino buvęs ambasadorius.
Paklausus, ar nepasitenkinimas Navalno įkalinimu gali išaugti į platesnį reiškinį, pašnekovas tikino, kad nemato labai aukštų prielaidų labai dideliam žmonių pasipriešinimui.
„Manau, kad pirmiausia yra nusivylimas dabartine sistema, krypties nebuvimas taip pat matosi stagnacija. Tai pasireiškia man bendraujant su Rusijos žmonėmis, ar tai būtų verslininkai, ar žmogaus teisių gynėjai. Kitas dalykas, reikia pripažinti, kad Putino režimas yra stiprus, jėgos struktūros ima viršų, tai parodė, kaip jie stipriai gina Maskvos epicentrą ir neprileidžia protestuotojų, kita vertus, Putino populiarumas irgi išlieka aukštas, nors Vieningos Rusijos populiarumas yra rekordiškai smukęs. Ar žmonės išdrįš priešintis viešajai nuomonei, kuri peršama per žiniasklaidą, ar žmonės pasipriešins rizikuoti savo darbo vietomis, aš kol kas nematau tokių aukštų prielaidų“, – sako V. Ušackas.
