B.Lubio kolega: po J.Marcinkevičiaus jis buvo antras moralės autoritetas

Anapilin iškeliavusio verslininko ir politiko Bronislovo Lubio kolegos, kartu dirbę B. Lubio vadovaujamoje Vyriausybėje 1992-1993 m., mirusįjį prisimena kaip visuomet išklausantį ir į kompromisus linkusį premjerą, tačiau pabrėžia, kad politikoje likti jis atsisakė neapsikentęs, jog politikoje visuomet daugiau šnekama nei daroma.

Pasak buvusio susisiekimo ministro Jono Biržiškio, pagal pažiūras B. Lubys buvo dešiniųjų pažiūrų, tačiau sėkmingai bendradarbiavo ir su kairiaisiais. Anot jo, B. Lubys buvo tam tikras visus suvienijantis moralės autoritetas – antras po poeto Justino Marcinkevičiaus.

„B. Lubys buvo tremtinio sūnus ir visą laiką pagal pažiūras buvo daugiau dešinysis. Visi labai norėjo, kad jis liktų premjeru, visi buvo už tai, tačiau jam buvo nepriimtina tokia nevisiška galimybė spręsti reikalus taip, kaip jis norėtų. Vis tiek politikai daugiau šnekėdavo nei darydavo. B. Lubys po J. Marcinkevičiaus buvo toks moralės ir tautos autoritetas, tarsi vienijantis elementas“, - DELFI sakė J. Biržiškis.

B.Lubys buvo linkęs į kompromisus ir mąstė realistiškai

Pasak pašnekovo, mirusysis buvo konkretus, giliai mąstantis ir visas problemas matantis žmogus. J. Biržiškio teigimu, B. Lubys mąstė labai realistiškai ir neskrajojo padebesiais.

„Man atrodo, kad tikrai Lietuva neteko vieno iš iškiliausių žmonių. Kito tokio konkretaus, gilaus, mąstančio ir problemas matančio žmogaus tai turbūt ir nebus. Aš manyčiau, kad jeigu ponas B. Lubys būtų ilgiau dirbęs Vyriausybėje tuo laikotarpiu, tai Lietuva būtų buvusi turtingesnė ir gražesnė. Jis buvo labai realistiškas žmogus – ko trūksta dabartinei mūsų valdžiai ir visuomenei. Realistiškai mąstantis ir sugebantis spręsti problemas“, - kalbėjo J. Biržiškis.

Anot jo, B. Lubys nebuvo autokratiškas premjeras – jis buvo linkęs į kompromisus ir mokėdavo paskirstyti darbus, puikiai išmanė ekonomiką.

„Manau, kad ekonomikos pamatai buvo padėti prie B.Lubio. Tai buvo pats realistiškiausias premjeras iš visų“, - sakė pašnekovas.

„Man labai gaila šito žmogaus, tiesiog gaila...“, - netekties neslėpė J. Biržiškis, pridūręs, kad su B. Lubiu buvo malonu sėdėti, kalbėtis ir bendradarbiauti.

J. Biržiškis teigia, kad prieš mėnesį ar du B. Lubys pasiūlė dirbti jo konsultantu: „Labai įkalbinėjo, kad eičiau konsultantu ir patarėju jo dirbti, bet mano amžius toks didelis... Ne dėl to, kad būčiau nenorėjęs, sąlygas jis man davė labai geras, bet aš tiesiog pasakiau Bronislovui, kad negaliu eiti, dirbti, gauti algą ir nepadaryti. Vis tiek ateina laikas, amžius ir kiekvienas turi žinoti savo vietą“.

Požiūris į socialinę apsaugą – šiek tiek „verslininkiškas“

Kitas B. Lubio kolega, buvęs socialinės apsaugos ministras Teodoras Medaiskis DELFI teigė galįs pasakyti tik tiek, kad tuometinis premjeras buvo labai šiltas ir tolerantiškas, linkęs įsiklausyti į kitų nuomonę.

Tačiau, anot T. Medaiskio, B. Lubio požiūris į socialinę apsaugą buvo šiek tiek „verslininkiškas“.

„Į socialinę apsaugą jis žiūrėjo kaip verslininkas, kartais reikėdavo su juo ir pasiginčyti dėl gero balanso tarp verslo interesų ir socialinių interesų, kurie ne visada sutampa. Bet mums visada pavykdavo rasti sprendimą ir rasti pusiausvyrą“, - teigė T. Medaiskis.

P.Gylys: B.Lubys niekad neprarasdavo galvos

Užsienio reikalų ministru penktojoje Vyriausybėje dirbęs Povilas Gylys taip pat mirusįjį prisimena kaip šalto proto, pragmatišką, sangvinišką žmogų, gebėjusį nenuskęsti detalėse, bet matyti visą sudėtingą tikrovės paveikslą.

„Ponas B. Lubys pirmiausia yra neabejotinas verslo lyderis, ko gero, ryškiausia verslo figūra Lietuvos naujųjų laikų istorijoje, net jei matuotume ne vien pinigais. Bet tai buvo ir visuomeninė asmenybė, kuri jautė atsakomybę už tai, kas vyko Lietuvoje. Tai rodo ir politinė jo biografijos dalis, kai jis nuėjo į politiką, į Aukščiausią Tarybą, į Vyriausybę, kurį laiką buvo ministras pirmininkas. Tai rodo, kad jo interesai buvo platesni ir pasaulio matymas platesnis, nors iš esmės jis visgi buvo verslininkas“, - DELFI pasakojo P. Gylys.

Anot buvusio Lietuvos diplomatijos vadovo, nors B. Lubys nebuvo profesionalus politikas, bet turėjo vadovo talentą ir pelnė jį supusių žmonių pagarbą.

„Iš to periodo, kuriame mums teko dirbti penktojoje Vyriausybėje, įspūdžiai yra geri. B. Lubys turėjo tą vadovo dovaną. Tai žmogus, kuris sugeba matyti didelį paveikslą – neužsisuka detalėse, kas dažnai atsitinka verslininkas ir politikams. Beje, dabartiniai politikai tik detalėse ir paskendę, politinio paveikslo nemato. Nors jis nebuvo profesionalus politikas, kaip ir aš tuo metu, bet turėjo vadovo dovaną ir mokėjo bendrauti su žmonėmis bei visą laiką turėjo lyderio pozicijas – tiek metų išbūti pramonininkų konfederacijos prezidentu ne bet kas sugebėtų“, - prisiminė pašnekovas.

Pasak P. Gylio, didžiausi to laikotarpio iššūkiai buvo privatizacijos procesas ir kriminalinių grupių suvaldymas. Pašnekovo nuomone, privatizacija Lietuvoje buvo pradėta revoliuciniu būdu, nieko nepagalvojus bei neparuošus juridinės bazės.

„Ji pradėta revoliuciniu būdu, nieko neapgalvojus, neparuošus juridinės bazės. Tuo metu labai sparčiai stiprėjo kriminalinių grupių įtaka, mat jos buvo organizuotos, o paprasti privatizacijoje dalyvavę žmonės buvo neorganizuoti, valstybės struktūros dėl revoliucinių permainų negalėjo veikti taip efektyviai. Aš gerai prisimenu, kad tik kažkur apie 1995 metus galima buvo pradėti galvoti, kad mes, ko gero, kriminalines grupes įveikėme ir valstybė atgauna iniciatyvą“, - pasakojo P. Gylys.

Anot jo, tuo metu didžiulės pramonės įmonės buvo paleistos pavėjui, nes jas užgrobė žmonės, neturėję jokių vadybinių sugebėjimų bei siekę tik gauti pelno nieko neinvestuodami.

Pasak P. Gylio, B. Lubys buvo kitoks žmogus – jis grįžo vadovauti Jonavos „Azotui“ ir ją pastatė ant kojų.

DELFI primena, B. Lubys gimė 1938 m. spalio 8 d. Plungėje, prekybininkų Stefanijos ir Apolinaro Lubių šeimoje. Mokydamasis Plungės vidurinėje mokykloje domėjosi tiksliaisiais mokslais ir pasirinko šios srities studijas. 1958 m. B.Lubys įstojo į Kauno politechnikos institutą Cheminių technologijų fakultetą ir 1963 m. gavo neorganinių medžiagų inžinieriaus- technologo diplomą.

B. Lubio titulai:

Technikos mokslų daktaras, Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataras, apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino II laipsnio ordino, Belgijos Karūnos didžiojo karininko ordino, Estijos II laipsnio Balstosios žvaigždės ordino, Lenkijos Respublikos komandoro kryžiaus ordino kavalierius, Tarptautinės Petro Didžiojo premijos laureatas, Rusijos Lomonosovo vardo premijos laureatas, Rusijos Federacijos Technologinių mokslų akademijos užsienio narys – akademikas, Kauno Technologijos universiteto ir Klaipėdos universiteto garbės daktaras. Už pastangas kurti modernią gamybą. jam suteiktas Respublikos nusipelniusio inžinieriaus Garbės vardas.

Atskira biografijos skiltis apima Bronislovo Lubio praktinį profesinį darbą, susietą su Jonava, vėliau – su daugeliu Lietuvos įmonių nuo Klaipėdos iki Druskininkų. Jis prisiėmė atsakomybę už tūkstančius darbuotojų, stiprindamas Lietuvos ekonomines galias paveikė daugelio įmonių raidą.

Pradėjęs dirbti 1963 –aisiais, po metų, kai buvo pradėta azoto trąšų gamyba Jonavoje, jis buvo vienas aktyviausių šios pramonės šakos vystytojų. Dirbdamas vyriausiuoju inžinieriumi, vėliau - generaliniu direktoriumi, plėtė gamybą, diegė mokslo ir technologijų naujoves. Energingo lyderio darbo rezultatas – 1979 m. Jonavoje pastatyta didžiausia Baltijos valstybėse trąšų ir chemijos produktų gamybos įmonė.

Kartu su gamybos valdymu B. Lubys derino mokslinę veiklą: apgynė chemijos mokslų kandidato disertaciją, o 1993 m. gavo Technikos mokslo daktaro laipsnį. Jis yra daugiau nei aštuoniasdešimties išradimų autorius, taip pat LR mokslinės techninės premijos laureatas. Nuolat rūpinosi studijų kokybe, steigė stipendijas studentams, skatino mokslo įstaigas rengti specialistų pamainą pramonės įmonėms.

1994 m. valstybinę įmonę „Azotas“ reorganizavus į akcinę bendrovę „Achema“, B.Lubys buvo išrinktas bendrovės valdybos pirmininku ir prezidentu. Nuo 2001 m. ėjo koncerno „Achemos grupė” prezidento pareigas.

Iš pradžių jungęs kelis pagrindinius verslus, šiuo metu Koncernas „Achemos grupė“ valdo daugiau kaip 30 įmonių , kurios dirba chemijos pramonės, logistikos, transporto ir krovos, energetikos, žiniasklaidos, leidybos-reklamos ir kitose srityse.

B. Lubys savo veikla įspaudė ženklus ir Lietuvos politiniame gyvenime. Lietuvai siekiant nepriklausomybės, jam buvo parodytas didžiulis visuomenės pasitikėjimas. 1989 m. B.Lubys buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos deputatu; 1990 m. – Aukščiausios tarybos - Atkuriamojo Seimo nariu.

Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto Signataras 1992 m. tapo Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pavaduotoju, 1992 – 1993 m. ėjo Ministro Pirmininko pareigas. 1993 m. B. Lubys išrinktas Lietuvos Pramonininkų konfederacijos prezidentu.

Velionis pašarvotas LR Mokslų Akademijos salėje.
Lankymas pirmadienį, nuo 18 – 22 val.
Antradienį – nuo 10 – 21 val.
Trečiadienį karstas išnešamas 15 val. ir lydimas į Plungę.
Ketvirtadienį, 13 val. šv. Mišios Plungės šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje
14 val. laidotuvės senosiose Plungės kapinėse.