Nepaisant to, neseniai Ukrainos ūkio ministru tapęs lietuvis yra optimistiškai nusiteikęs ir yra įsitikinęs, kad jam ir jo kolegoms naujojoje Ukrainos vyriausybėje pavyks išspręsti šalies problemas. O viskas priklausys nuo to, ar tarptautiniai skolintojai suteiks Ukrainai pakankamai laiko įgyvendinti reformas tuo tempu, kuri nusistato pati Ukrainos vyriausybė, rašo verslo naujienų agentūra „Bloomberg“.
Atvirai kalbant, vargiai kas nors ir galėjo įsivaizduoti, kad A. Abromavičius Ukrainoje taps ministru. 38 metų lietuvis į Kijevą atvyko vos prieš šešerius metus vedęs ukrainietę, vadovavusią žemės ūkio bendrovei, į kurią investavo Švedijos investicijų kompanija „East Capital“, kurioje dirbo A. Abromavičius. Lietuvos pilietybės jis atsisakė tik tapęs Ukrainos vyriausybės nariu.
Tuo metu Ukrainos pilietybė gavo ir dar du užsieniečiai – ukrainiečių kilmės amerikietė Natalija Jeresko ir gruzinas Oleksandras Kvitašvilis. Jie buvo paskirti atitinkamai finansų ir sveikatos apsaugos ministrais.
Paklaustas, kodėl jį iš visų pasaulio fondų valdytojų ir investicijų bankininkų pasaulyje Ukraina pasirinko ūkio ministru, nes tikrai galima rasti žmonių, kurie turi tvirtesnių ryšių su Ukraina, A. Abromavičius atsakė paprastai: „Manau, kad Kijeve nebuvo geresnio už mane.“ Jo teigimu, „East Capital“ valdo 5 mlrd. JAV dolerių vertės investicijų portfelį. „Bloomberg“ turimais duomenimis, A. Abromavičius yra partneris, kuriam bendrovėje „East Capital Explorer AB“ priklauso 372 tūkst. JAV dolerių vertės dalis.
Vakarų standartais tai nėra daug, tačiau pakanka. Būdamas ministru A. Abromavičius per mėnesį uždirbs kelis šimtus dolerių. Jis net pats nežino tikslios sumos. Būtent tokių žmonių, kurie turi savo pinigų, ir reikia Ukrainai, kad jie dirbtų ne dėl pinigų. Nors ukrainiečio pasas jam išduotas tik vos prieš mėnesį ir jis pats yra prisipažinęs, kad supranta tik 85 proc. to, kas kalbama per vyriausybės posėdžius, kurie vyksta ukrainiečių kalba ir kuria jis nekalba, save jis vis tiek vadina Ukrainos patriotu.
A. Abromavičius anksčiau vadovavo dviem investicijų fondams: „East Capital Russian Fund“, kurio penkerių metų investicijų grąža siekė minus 46 proc., bei „East Capital Eastern European Fund“, kurio penkerių metų investicijų grąža sudarė minus 30 proc. Paskutinis kartas, kai šie fondai matė kokį nors didesnį augimą, buvo 2011 metais. Ir tai visai ne A. Abromavičiaus kaltė. Tiesiog pastarieji metai Rytų Europos, ypač Rusijos, kompanijų akcijoms nebuvo itin geri. O ką jau kalbėti apie Ukrainą, kuri net neturi savo biržos. Tai ekonominė dykvietė.
Ukrainos ekonomika ėmė sparčiai ristis žemyn po to, kai praėjusių metų vasarį buvo nuverstas tuometinis šalies prezidentas Viktoras Janukovyčius. Vėliau Rusija aneksavo Krymą ir pakurstė separatistinį judėjimą Ukrainos pramoniniuose rytuose, kas turėjo neigiamų pasekmių šalies ekonomikai. Laikinoji šalies vyriausybė galėjo mėginti skatinti ūkio augimą reformuodama prastai funkcionuojančią ir sudėtingą mokesčių ir reguliavimo sistemą, kurioje korumpuotų valdininkų pagalba galėjo sėkmingai laviruoti tik oligarchai. Tačiau per metus ji nieko ir nenuveikė. Tad nenuostabu, kad šiuo metu 2017 metų supirkimo ukrainietiškos valstybės obligacijos kainuoja vos 60 JAV dolerio centų – perpus pigiau nei įprastai.
Buvęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjas ekonomikos klausimais Andrejus Ilarionovas, dabar dirbantis „Cato“ institute Vašingtone, mano, kad Ukraina jau kitą mėnesį „praktiškai neišvengiamai“ taps nemoki, nebent šalies vyriausybė gerokai sumažins išlaidas, imsis pensijų sistemos reformos, naikins valstybinį naftos ir dujų rinkos monopolį.
Anot A. Abromavičiaus, būtent tai Ukrainos valdžia ir ketina daryti dabar, kai šalies vyriausybėje dirba grupė privataus sektoriaus profesionalų, kuriuos palaiko parlamentas, turintis aiškią proeuropietišką daugumą. „Mus vienija stipri komandinė dvasia“, – sakė jis.
Praėjusiais metais Ukrainos parlamentas priėmė 2015 metų biudžetą, kurį labai greitai pasirašė prezidentas Petro Porošenka. Tačiau jis paskelbtas buvo be išlaidų ir pajamų lentelių. Paklaustas, kodėl iki šiol nėra paskelbti duomenys, A. Abromavičius atsakė: „Dabar juk šventės.“ O per jas Ukrainoje, kaip ir Rusijoje, dešimčiai dienų sustoja visa ekonomika. Tačiau realiai Ukrainos vyriausybė vis dar dirba prie biudžeto.
Poryt į Kijevą atvyksta TVF misija. Ji veikiausiai bus pirmoji, kuri pamatys gana aiškų išlaidų ir pajamų surinkimo planą. A. Abromavičius sako, kad valdžios išlaidos procentine išraiška nuo BVP šiemet padidės nuo pernykščių 53 proc., tačiau neatskleidė, kiek daug. Buvęs finansų ministras Viktoras Pinzenykas anksčiau yra sakęs, kad išlaidos gali pasiekti 67 proc.
A. Abromavičius teigia pasisakąs už radikalų išlaidų mažinimą. Jo vadovaujamos ministerijos 24-iuose departamentuose dirba 1300 žmonių, kurie per mėnesį uždirba vidutiniškai 5 tūkst. grivinų (360 JAV dolerių). Naujasis ministras ketina atleisti 20 proc. darbuotojų ir palikti tik 15 departamentų. „Tikiuosi, kad mano kolegos paseks mano pavyzdžiu, – sako lietuvis. – Vyriausybė, apskirtai, ketina darbuotojų skaičių sumažinti 10 proc.“
Straipsnio autorius paklausė A. Abromavičiaus, kam jam reikia ir tų 1040-ies darbuotojų ministerijoje. Juk jo rugsėjį atsistatydinęs pirmtakas Pavlo Šeremeta yra sakęs, kad biurokratija Ukrainoje žlugdo bet kokį prasmingą darbą. Be to, A. Abromavičius vis daugiau dirba su visuomeniniais pagrindais dirbančiais patarėjais, o ne ministerijos klerkais. Jis yra pasikvietęs kartu dirbti estę, kuri jam patarinėja elektroninės valdžios klausimais, o taip pat žmogų iš Lietuvos, kuris dirba su daugybę techninės pagalbos pasiūlymų, kurių iš Europos šalių sulaukia Ukraina. A. Abromavičius sakė, kad palaiko ryšį su P. Šeremeta. „Jis nesupaprastino valdymo sistemos. Jis man pataria šiuo klausimu“, – sakė jis.
Naujasis Ukrainos ūkio ministras sako, kad jo laukia daugybė darbo reformuojant pusketvirto tūkstančio Ukrainos valstybių korporacijų. Tikslas yra paskirti nepriklausomų direktorių, paversti kompanijas skaidresnėmis, gauti dividendų, kurie dabar jos beveik nemoka, o vėliau jas privatizuoti. Be to, reikės tobulinti 10 mlrd. JAV dolerių vertės viešųjų pirkimų sistemą, kur didesnis skaidrumas leis per metus sutaupyti mažiausiai 2 mlrd. JAV dolerių.
A. Abromavičius pirmųjų prasmingų reformų žada jau artimiausią mėnesį. Kartais tereikia ir nedidelių pakeitimų. Pavyzdžiui, naujasis sveikatos apsaugos ministras įtikino Ukrainos vyriausybę, kad nereikia papildomai sertifikuoti vaistų, kurie jau sertifikuoti Europos Sąjungos šalyse, JAV, Kanadoje ir Australijoje. Valdžia taip pat ketina visoms priežiūros institucijoms suteikti vienerius metus, kad jo įrodytų specialiai sudarytai komisijai, jog yra naudingos verslui ir valdžiai. Ukrainos valdžia taip pat rimtai svarsto mažinti gyventojų pajamų mokestį nuo dabar esamo 41 proc. iki vos 16 proc. Tiesa, tai ketinama įgyvendinti laipsniškai per ateinančius metus. Tačiau dujos šalies gyventojams veikiausiai brangs. Šalies valdžia jau rengia planą, kaip laipsniškai atsisakyti kompensacijų gyventojams.
Visi šie žingsniai yra daromi tinkama linkme. „Neturėtume švaistyti šios krizės, – sako A. Abromavičius. – Tai unikali galimybė reformuotis.“ Būtent tai jis ir kiti užsieniečiai Ukrainos vyriausybės nariai ketina pasakyti atvyksiančiai TVF misijai, o vėliau ir tarptautiniams donorams.
Vakarai negali dabar leisti Ukrainai žlugti, nes tai įrodys, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas visą laiką buvo teisus dėl esą nenuoširdžios ir neefektyvios Vakarų pagalbos.
Tad TVF veikiausiai Ukrainai perves kitą dalį iš jau patvirtinto 17 mlrd. JAV dolerių vertės pagalbos paketo, kad dabartinė Kijevo valdžia išliktų. Tačiau tam, kad išgyventų, Ukrainai šiais metais papildomai reikia 15 mlrd. JAV dolerių, sako Europos Komisijos prezidentas Jeanas-Claude'as Junckeris. Tolesnė finansinė parama priklausys nuo reformų, kurių dar greitesnis įgyvendinimas, net ir optimistiškiausių reformatorių, kaip A. Abromavičius, nuomone, yra vargiai įmanomas. Esminių struktūrinių reformų įgyvendinimas per vienerius ar dvejus metus yra sunkiai įsivaizduojamas, o tai, cituojant patį A. Abromavičių, gaunasi tikras krizės švaistymas.
