Blogoji žinia – tyrimas parodė, kad medikai koronavirusui neatsparūs

Tai reiškia, kad kiti medikai neturi imuniteto koronavirusu ir nuo pacientų gali bet kada užsikrėsti. Ir tai dar ne viskas. Aiškėja, kad sausio–vasario mėnesiais dalis gyventojų persirgo infekcija, kurios simptomai – labai panašūs į koronavirusą.

Vaikų gydytoja Daiva Vaičiūnienė užsikrėsti koronavirusu rizikuoja kasdien, medikė dirba Vaikų ligoninės skubios pagalbos priėmimo skyriuje. Dabar šis skyrius yra virtęs karščiavimo klinika, kasdien čia patenka aukštos temperatūros turinčių pacientų.

Tarp jų galima būti ir sergančių koronavirusu, gydytoja Daiva džiaugiasi, kad nuo sergančių pacientų koronavirusu neužsikrėtė, bet žiemą grįžusi iš užsienio medikė jautė koronavirusui būdingus simptomus, moteris sirgo savaitę ir buvo įsitikinusi, kad tai koronavirusu.

„Man kėlė įtarimų ir kadangi jau žinojome Kinijos situaciją, aš pati buvau keliavusi į tokią vietą, kur tuo metu situacija buvo ganėtinai rami, tikrai nekėlė jokio rūpesčio ir susijaudinimo. O po to, kai grįžau, maždaug po 10 dienų sukarščiavau, susirgau, buvo labai stiprus ryklės skausmai, galvos skausmai, silpnumas begalinis“, – LNK žinioms pasakojo gydytoja.

Tokius simptomus žiemą ir ankstyvą pavasarį jautė ir daugiau Daivos kolegų. Kai kurie prastai pasijuto grįžę iš slidinėjimo kurortų, kuriuose siautė virusas. Su pirmaisiais simptomais sutapo ir inkubacinis koronaviruso periodas. Todėl 300 Santaros klinikų medikų buvo atliktas koronaviruso antikūnių tyrimas.

Paaiškėjo, kad šia infekcija persirgo ir imunitetą turi tik 2 medikai, tai daugeliui buvo staigmena. Kai kurie gydytojai sirgdami buvo praradę skonį, uoslę, todėl neabejojo, kad serga koronavirusu.

Pavyzdžiui, viena gydytojos Daivos kolegė smarkiai susirgo po kelionės į Kinijos Uhano regioną iš kurio virusas ir paplito po pasaulį.

© DELFI / Domantas Pipas

„Dar ji ten buvo tada, kai susirgimų gal jau ir buvo, bet kinai slėpė tuos momentus ir neskelbė. Ir po tos kelionės praėjus kelioms savaitėms ji susirgo. Ir mes buvome beveik tikri, kad kolegė sirgo koronavirusu. Bet irgi pasirodo, kad ne, galbūt oro uoste pasigauta kita virusinė infekcija“, – LNK žinioms pasakojo pašnekovė.

Šį tyrimą inicijavo britai, jį atliko ir dar 9 Europos šalys. Taigi, kokias išvadas apie gydytojų atsparumą koronavirusui galima daryti, pasakojo Santaros klinikų vaikų infekcijų ligų gydytoja Inga Ivaškevičienė.

„Imuniteto neturi, taigi jie yra imlūs šiai infekcijai, tai yra blogoji žinia. O kitas aspektas – į tyrimą siekėme įtraukti kuo daugiau tų asmenų, kurie turėjo kontaktą su sergančiaisiais. Ir tai, kad jie nei vienas neužsikrėtė, rodo, jog apsaugos priemonės iš tikrųjų veikia“, – apie tyrimo išvadas pasakojo gydytoja.

Tyrimas griauna mitus ir apie besimptomes koronaviruso formas. Nors viešai kalbama, kad tokia infekcijos forma yra gana paplitusi, tarp ištirtų medikų tokių atvejų nepasitaikė.

Tiesa, lyginti medikų sergamumą su visa likusia visuomene yra gana sudėtinga. Mat medikai, nei priešingai daugelis žmonių, dirba su specifinėmis apsaugos priemonėmis.

„Ką galima pasakyti iš tyrimo, kad besimptomės formos iš viso praktiškai nebuvo. Bet lyginti šio tyrimo su visa visuomene irgi negalime, nes medikai yra labai ypatinga populiacija. Galvojant apie tai, kad mes darbe dirbame tik su apsaugos priemonėmis“, – teigė I. Ivaškevičienė.

Tyrimas paliko ir neatsakytų klausimų – neaišku, kokia infekcija žiemą persirgo panašius į koronaviruso simptomus jautę medikai. Gali būti, kad dalis jų sirgo gripu, tačiau koks virusas tai buvo iš tikrųjų, dabar ištirti jau neįmanoma.