„Matyt, jis visiškai nesuvokia situacijos, bet eilinį kartą yra pilnas cinizmo“, – „Žinių radijo“ laidoje penktadienį teigė V. Blinkevičiūtė.
„Bet ką padarysi, tenka tik apgailestauti, kad, mano manymu, žmogus būdamas politiku, tokios partijos pirmininku visiškai nesupranta esamos situacijos ir nenori išsiaiškinti tos tiesos, ir tarytum bando kažką paslėpti“, – pridūrė ji.
Politikė akcentuoja, kad Seimo pirmininkė, ir konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Mikulėnaitė-Morkūnaitė, atsakinėdamos į opozicijos klausimus apie K. Bartoševičiaus istoriją, painiojasi savo atsakymuose, pateikia vis daugiau naujų detalių. Todėl, pasak socialdemokratų lyderės, kyla įtarimai, kad politikės meluoja, norėdamos nuslėpti kai kurias istorijos detales.
Socialdemokratų lyderė pabrėžia, kad įvertinus šias aplinkybes LSDP frakcija kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją su prašymų įvertinti Seimo pirmininkės ir konservatorių frakcijos seniūnės elgesį.
„Šią savaitę po to kai gavome neigiamą atsakymą iš Generalinės prokuratūros, jog ji nesiruošia pradėti tyrimo, dėl ko iš tikrųjų labai apgailestauju, mes nusprendėme, kad būtina kreiptis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją tiek dėl Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen veiksmų visą tą laikotarpį, tiek dėl konservatorių frakcijos seniūnės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės“, – informavo V. Blinkevičiūtė.
„Iš tikrųjų į daug klausimų taip ir lieka neatsakyta. Todėl Etikos ir procedūrų komisija turėtų įvertinti visą jų elgesį ir pateikti tam tikras išvadas“, – pažymėjo ji.
V. Blinkevičiūtė taip pat teigia, kad svarstant dėl apkaltos Seimo vadovybei galimybę visų pirma visoms opozicinėms frakcijoms reikėtų apsitarti, ar tam yra pagrindas.
ELTA primena, kad sausio 23 d. generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen dėl Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus teisinės neliečiamybės panaikinimo. Visgi, keletą dienų iki to, sausio 20 d. vakarą, būdamas komandiruotėje Čilėje pats politikas pateikė prašymą Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), prašydamas panaikinti jo mandatą. Savo sprendimą jis argumentavo asmeninėmis priežastimis.
Seimo opozicijai ir žiniasklaidai keliant klausimus dėl K. Bartoševičiaus pasitraukimo iš parlamento aplinkybių, vėliau ėmė aiškėti naujos skandalo detalės. Paaiškėjo, kad tą patį penktadienį, kai politikas atsisakė mandato, V. Čmilytė-Nielsen buvo susitikusi su N. Grunskiene ir aptarė būsimą prokurorės kreipimąsi į Seimą. Tačiau, pasak jų, pokalbio metu nei K. Bartoševičiaus pavardė, nei politiko partinė priklausomybė nebuvo įvardinta.
Po kurio laiko pasirodė ir daugiau informacijos apie tą patį penktadienį vykusius Seimo pirmininkės susitikimus su koalicijos partneriais bei konservatorių seniūnės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės skambutį į Čilę.
Istorijos aplinkybės ėmė kelti klausimus Seimo mažumai, todėl ši nutarė sušaukti neeilinę parlamento sesiją ir inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl galimo informacijos apie ikiteisminį tyrimą nutekinimo K. Bartoševičiui. Visgi, iniciatyvai palaikymo pritrūko ir laikinosios tyrimo komisijos sudaryti nepavyko.
Savo ruožtu socialdemokratų partija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydami išsiaiškinti, kas galimai Seime nutekino slaptą informaciją K. Bartoševičiui, tačiau prokurorai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.
Iš Seimo pasitraukusiam K. Bartoševičiui pareikšti įtarimai dėl seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo. Prokuratūros teigimu, turimi ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos įtariamajam einant Seimo nario pareigas. Šiuo metu nukentėjusiais yra pripažinti 4 asmenys, tuo metu buvę mažamečiais arba nepilnamečiais.
