aA
Politiniai skandalai jau trečią mėnesį iš eilės mažina prezidentės Dalios Grybauskaitės reitingus. Politologai teigia, jog tam įtakos turėjo ir šalies vadovę įtraukęs politinės korupcijos skandalas, ir būsimieji šalies vadovo rinkimai.
Dalia Grybauskaitė
© DELFI / Kiril Čachovskij

Kaip rodo birželio 16-ąją paskelbta rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausa, gegužės 28 – birželio 5 dienomis atlikta naujienų agentūros ELTA užsakymu, palankus šalies vadovės vertinimas sumažėjo 9 proc. Palankiai D. Grybauskaitę dabar vertina 60 proc. apklaustųjų.

Per pastaruosius tris mėnesius palankus prezidentės D. Grybauskaitės vertinimas iš viso sumažėjo 13 proc. punkto (nuo 73 proc. iki 60 proc.). Panašiai prezidentė buvo vertinama tik prieš trejus metus.

Šiuo metu palankiausiai vertinami yra kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus (75 proc. vertina palankiai), ekonomistas Gitanas Nausėda (64 proc.) bei Kauno meras Visvaldas Matijošaitis (61 proc.).

Kaip DELFI sakė „Baltijos tyrimų“ vadovė Rasa Ališauskienė, įtakos šalies vadovės reitingų kritimui galėjo turėti viešojoje erdvėje pasirodanti informacija: balandį nuskambėjusi žinia apie 2014-2016 metais vykusį jos susirašinėjimą elektroniniais laiškais iš pašto tulpes@lrp.lt su tuometiniu Liberalų sąjūdžio lyderiu, dabar teisiamu Eligijumi Masiuliu, pastaruoju metu stebėti ginčai su premjeru Sauliumi Skverneliu, visas politinės korupcijos skandalo fonas.

„Iki šiol politiniai skandalai tarsi nepaliesdavo prezidentės. Dabar matomas pirmasis kartas, kai šalies vadovė ilgesnį laiką patenka į negatyvų informacinį lauką. Ar tai tęsis, sunkoka pasakyti, nežinant, kokia informacija atsiras viešojoje erdvėje, nes daug priklauso būtent nuo konteksto“, – kalbėjo sociologė.

Reitingas smunka, bet populiarumas – vis tiek didelis

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Mažvydas Jastramskis sako, kad D. Grybauskaitės reitingų kritimo priežastys yra akivaizdžios.

„Tai susirašinėjimo su E. Masiuliu išviešinimas, nesvarbu, tie laiškai autentiški ar ne, bet įtakos vis tiek turi. Ir, žinoma, prezidentės įsitraukimas į tokį karą su valdančiaisiais. Žinoma, galima žiūrėti ir kitaip: jei prezidentė, aktyvi politinio lauko veikėja, tiek laiko praleidusi šiame poste, likus metams iki kadencijos pabaigos vis tiek išlaiko tokį populiarumą, tai yra geras rodiklis“, – svarstė politologas.

Jis teigė, kad dabartinę situaciją galima lyginti su 2012 metų Seimo rinkimais, kai D. Grybauskaitė konfliktavo su besikuriančia to meto valdančiąja dauguma dėl Darbo partijos dalyvavimo koalicijoje.

Tuo metu šalies vadovė teigė, kad, formuojant Vyriausybę, palaikys tik tą politinę jėgą, kuri gebės suformuoti daugumą be Darbo partijos, įtarinėtos šiurkščiais rinkimų pažeidimais bei įklimpusios „juodosios buhalterijos“ byloje. Tačiau daugiausia vietų Seime laimėję socialdemokratai nenusileido ir subūrė koaliciją su „darbiečiais“.

„Po šių įvykių prezidentės reitingas taip pat buvo smuktelėjęs, bet paskui atsistatė. Tad ir dabar gali būti panaši situacija: kadangi ilgą laiką D. Grybauskaitė puoselėjo prezidento, kaip asmens, pakilusio virš partinės politikos, virš tarpinstitucinių konfliktų, įvaizdį, galbūt jos reitingams atsiliepia epizodai, kuriuos ji yra priversta leistis į politinių grupių susikirtimo lauką“, – kalbėjo M. Jastramskis.

Leidosi įtraukiama į politinį konfliktą

Jis pažymėjo ir tai, jog politiniai skandalai pasižymi tuo, kad jų įtaka reitingams neatsiliepia iš karto: viskas priklauso nuo to, kiek plačiai apie juos diskutuojama viešojoje erdvėje.

„Dabar diskusijos tęsiasi, ir ignoruoti jų nelabai galima“, – kalbėjo politologas.

DELFI primena, kad pastaruoju metu įtampas pakurstė užsitęsęs konfliktas tarp D. Grybauskaitės bei valdančiosios daugumos lyderio, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko Ramūno Karbauskio. Kaip žinia, šis politikas prakalbo apie tai, jog turėtų būti pratęstas prieš kelias savaites pasibaigęs parlamentinis neteisėtų politikų ir verslo santykių tyrimas, o nagrinėjimo objektų galėtų tapti ir kai kurie šalies vadovės sprendimai.

Savo ruožtu, D. Grybauskaitė pareiškė, jog atitikimo Konstitucijai klausimą kelia paties R. Karbauskio buvimas Seime. „Nes Konstitucijos straipsniai numato, kad Seimo nariai negali turėti verslo arba naudos, arba gauti kitų pajamų“, – prieš kelais savaites teigė šalies vadovė, užsimindama apie R. Karbauskio valdomą „Agrokoncerną“.

Klausimas, dėl kokių priežasčių prezidentė galėjo leistis būti įtraukiama į skambančius konfliktus, M. Jastramskis svarstė, kad situacijoje, kai politinės korupcijos bylos dalyviai, matyt, gindamiesi, pradeda viešinti susirašinėjimus su šalies vadove.

„Iš kitos pusės, patys valdantieji per pastaruosius pusę metų perėjo į kontrpuolimą prieš frontą, kuriame, kaip jie sudėlioja, yra D. Grybauskaitė, konservatoriai ir panašiai. Kai tave šitaip bando įtraukti, sunku to išvengti, nes kiek gali stovėti nuošalyje“, – sakė politologas.

Spurga: meilė nueinantiems blėsta

Mykolo Romerio universiteto docentas, politikos apžvalgininkas Saulius Spurga taip pat kalbėjo, kad prezidentės reitingų smukimui įtaką padarė vadinamasis „tulpių paštas“.

„Dalis visuomenės pamatė, kad prezidentė – irgi politikė, kažkiek panaši į kitus politikus. Ir dar nesėkmingai įvyko parinktis: iš susirašinėjimų su politiku (E. Masiuliu – DELFI), kuris atsidūrė korupcijos skandalo smaigalyje, paaiškėjo savotiškai intriguojantis dalykas, kad tie jo atstovaujama partija (Liberalų sąjūdis – DELFI) buvo prezidentės patikėtinė, šalies vadovė daug su jos atstovais bendravo, daug prašė, ir visa tai vyko iki paskutinės dienos, kol E. Masiulis įkliuvo“, – kalbėjo politologas.

Kita priežastis, jo manymu, yra prasidedančios varžytuvės dėl prezidento posto. Kaip žinia, nauji prezidento rinkimai vyks kitų metų gegužę.

„Keliami nauji kandidatai, vieni jau pareiškė dalyvausiantys rinkimuose, kiti yra tik aptarinėjami. O D. Grybauskaitė jau matoma kaip „nueinanti“, pasitraukianti politikė. Taigi, atitinkamai ir mažiau vilčių su ja siejama“, – sakė S. Spurga.

Tuo metu įtampos tarp valdančiųjų ir prezidentės politologas nesureikšmino.

„Politiniai konfliktai yra kasdienybė. Jų yra buvę ir aštresnių, ir mažiau aštrių. Nemanau, kad pagal juos svyravo prezidentės reitingas“, – svarstė jis.

Smukimas – ne pirmas per dvi kadencijas

Per dvi prezidentės D. Grybauskaitės kadencijas stebėti trys ryškesni tarpsniai, kai pastebimai krito jos reitingas.

Pirmas akivaizdus D. Grybauskaitės reitingų kritimas buvo 2012-ųjų pradžioje, kai pasitikėjimas ja smuko nuo 84 proc. iki 70 proc. Tuo metu tai sieta su vykusiu Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) skandalu, kai šalies vadovė stojo į tuometinio vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio pusę.

Ministro iniciatyva iš FNTT, atėmus leidimą dirbti su slapta informacija, buvo atleisti tuometiniai FNTT vadovai Vitalijus Gailius bei Vytautas Giržadas. Vėliau teismai jiems mestus kaltinimus paneigė.

Antras šalies vadovės reitingų kritimas fiksuotas tų pačių metų gruodį po Seimo rinkimų. 2012 metų gruodį prezidentę palankiai vertino jau tik 59 proc. apklaustų gyventojų, nepalankiai – 34 proc. Tai sieta su D. Grybauskaitės ir Darbo partijos konfliktu.

Dar vienas pasitikėjimo šalies vadove mažėjimas stebėtas 2015 metų rugsėjį, po tragedija pasibaigusio incidento, kai kontrabandininkų automobilius persekioję ir šūvius į juos paleidę pasieniečiai nušovė viename iš jų buvusį aštuoniolikametį alytiškį. Iš karto po to D. Grybauskaitė pareiškė, kad ginklo panaudojimas buvo perteklinis, o šis atvejis rodo „nekokybišką mūsų pasienio funkcijų atlikimą“.

Nors netrukus šalies vadovė pranešė, kad „įvykus tokiems nelaimingiems atvejams, kurie pareikalauja žmonių aukų, kai nukenčia abi pusės, jokiu būdu negalima stoti nei į vieną, nei į kitą pusę“, jos reitingas sumažėjo nuo 63 proc. iki 58 proc.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Kova įsisiūbuoja: Skvernelis į Lietuvą vilioja 12 užsienio prekybos tinklų (84)

Jau kitą savaitę Vyriausybėje bus praskleistas paslapties šydas ir įvardintos konkrečios...

Indrė Makaraitytė. Karšta žarijų duobė Gitanui Nausėdai – tylioji dauguma, kuri prieš gėjų teises (192)

Gitanas Nausėda net pačiam sau turbūt netikėtai sugalvojo, kad vienos lyties asmenų...

Didelis reidas Vilniaus pakraštyje: policininkai dalijo dovanas ir atiminėjo vairuotojų pažymėjimus piktybinis girtuoklis neteko ir automobilio

Trečiadienį Lietuvos kelių policijos tarnyba surengė didelį ir kiek neįprastą reidą Vilniaus...

Džiaukimės, kol galime: atkeliauja šaltas ir šlapias ruduo (18)

Nors rugsėjis jau persirito į antrą pusę, vis dar lepina vasariškai šilta saulė, o termometro...

„Maximos“ vadovė po susitikimo su Skverneliu: užsidarytų ne tik maisto parduotuvės (861)

Trečiadienį įvykęs premjero Sauliaus Skvernelio ir prekybos centrų atstovų susitikimas nebuvo...

Valstybė virsta pikta pamote: ar tikrai pinigai svarbiau už gamtos įvairovę? (26)

Kai mokiausi ekonomikos dėstytojas sakė – Valstybė kaip motina – ji mus ruošia, moko, ugdo,...

Garsus istorikas ragina atsitokėti: Vokietija save izoliavo (36)

„Savo perdėtu moralizmu praradom Europoje pasitikėjimą“, – teigia vienas žymiausių...

Bakingamo rūmai skelbia apie dar vienas sužadėtuves (2)

Planuojamos dar vienos karališkosios vestuvės: Bakingamo rūmai skelbia, kad susižadėjo ledi...

Po žinios apie Gražulio perkėlimą į Kultūros komitetą Seimo narys sulaukė viešų klausimų (183)

Antradienį parlamentinių frakcijų seniūnai nusprendė, kad, dėl kilusio pasipiktinimo,...

Žinomas verslininkas: klaida buvo bijoti prarasti žmoną (4)

Daugeliui pažįstama situacija, kai tarp daugybės prašymų, pasiūlymų ar net garsiai neišsakytų...