"Verta taip pat atminti, kad šiandien realizuodami savo nacionalinius tikslus, vadovaudamiesi nacionaliniais interesais ir reikalais, mes einame ta pačia kryptimi, kadangi mes šiandien esame demokratinio pasaulio dalimi, priklausome Šiaurės Atlanto aljansui ir Europos Sąjungai", - kalbėjo B.Komorowskis.
Per trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremoniją S.Daukanto aikštėje kalbėjęs Lenkijos vadovas akcentavo bendras Lietuvos ir Lenkijos kovas už nepriklausomybę, o savo kalbą pradėjo primindamas, jog pats yra kilęs iš Aukštaitijos.
"Šiandien švenčiame Lietuvos valstybės atkūrimo 95-ąsias metines. Bet šiandien ir Lietuva, ir Lenkija švenčia dar vienas labai svarbias metines – būtent kovos su Rusijos priespauda 1863 metais metines", - teigė B.Komorowskis.
Anot Lenkijos vadovo, 1863 metų kovos atmintis yra labai svarbi, kad "suprastume kelius, kurie privedė mus 1918 metais prie dviejų nepriklausomų valstybių".
"Tikrai verta atsiminti ir pagerbti tuos kelius nuo to laiko, kai kartu Lenkijoje ir Lietuvoje dainavome sukilėlių dainą, kuri skambėjo: "Erelis šalia vyčio, o mūsiškiai nuėjo be ginklo kartu kovoti". O sukilėliai Žemaitijoje dainavo, kad "dabar lenkai neprapuolė, kol žemaičiai gyvi". Ir verta atsiminti ir pagerbti taip pat kelią, kuriuo ėjo lietuviai, siekdami atgauti nepriklausomybę ir atkurti savo tautas, kas buvo labai svarbu vėlesniems atgimimo procesams. Ir verta taip pat atminti, kad abi šitos valstybės - Lenkija ir Lietuva ir toliau buvo atsidūrusios prieš pavojus, ir dar kartą - 1989 metais Lenkija ir 1991 metais Lietuva - turėjo atkurti savo nepriklausomybę", - kalbėjo Lenkijos prezidentas.
Anot jo, labai svarbu, kad "lenkai ir lietuviai pabrėžia savo kaimynų nepriklausomybės atgavimą tokiu būdu, kad nepriklausomybės atgavimo 1918 metais metinėse dalyvauja abiejų šalių prezidentai".
D.Grybauskaitė: nemainykime laisvės į trumpalaikę naudą
Tai, kad Lietuva atlaikė okupacijas, "sibirus" ir blokadas - joks stebuklas, o lietuvių nepalaužiamos valios ir vienybės rezultatas, sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė, sveikindama Lietuvos valstybės atkūrimo 95 - ųjų metinių proga ir kartu ragindama nemainyti laisvės į trumpalaikę naudą.
"Būkime vieningi, susitelkime dėl to, kas svarbiausia, ir neleiskime už mus spręsti svetimiems. Nemainykime laisvės į trumpalaikę naudą. Nei per rinkimus, nei siekdamì energetinio savarankiškumo, nei kurdami tarptautinius santykius. Mes galime tai padaryti, nes esame stipri tauta!" - per iškilmingą minėjimą Simono Daukanto aikštėje kalbėjo šalies vadovė. Aikštėje prie Prezidentūros iškilmingai pakeltos trijų Baltijos valstybių vėliavos.
"Atlaikėme okupacijas, "sibirus" ir blokadas, nes mūsų širdyse įspaustas vytis. Todėl Lietuva buvo, yra ir bus! Šiandien esame laisvi ir turime savo valstybę. Bendromis jėgomis vos per kelis dešimtmečius sugebėjome pasiekti neįtikėtiną pažangą ir paversti Lietuvą europietiška valstybe. Greitai mums bus patikėtas Europos Sąjungos vairas. Tai liudija tarptautinės bendruomenės pasitikėjimą Lietuva", - kalbėjo šalies vadovė.
Anot jos, suvienijus tai, ką turime geriausio, visus iššūkius galima paversti galimybėmis.
"Žemaitiškas užsispyrimas, dzūkiškas darbštumas, suvalkietiškas sumanumas, aukštaitiškas ryžtas ir gebėjimas gražiai sugyventi su visomis tautomis daro Lietuvą savita ir stipria šalimi. Prieš 95-erius metus, dvidešimt Lietuvos vyrų sugebėjo susivienyti vardan bendro tikslo ir atkurti Valstybę. Tos vienybės kasdien reikia ir Mums, kuriems teko kita misija – puoselėti Nepriklausomą Lietuvą. Tik mūsų visų pastangomis galima sukurti klestinčią ir ilgaamžę Valstybę", - pabrėžė D.Grybauskaitė.
Šalies vadovės žodžiais, nepriklausoma Lietuva - ne dovana, o pareiga.
"Gyvenkime taip, kad niekas nedrįstų suabejoti mūsų laisve", - ragino prezidentė.
B.Komorowskį džiugiai sutiko ne visi
Tačiau ne visi Lenkijos vadovą pasitiko su entuziazmu. Vėliavų pakėlimo ceremonijos metu minioje, priešais D. Grybauskaitę ir B. Komorowskį, vienas renginio dalyvis iškėlė popieriaus lapą su šūkiu „Lietuva nėra Lenkijos provincija“.
Apie tautinių mažumų klausimus nekalbėjo?
Bendros spaudos konferencijos D. Grybauskaitė su B. Komorowskiu nerengė. Prezidentūra apsiribojo trumpu pranešimu žiniasklaidai.
"Prezidentai aptarė derybų dėl naujo daugiamečio ES biudžeto rezultatus, Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetus, pasirengimą ES Rytų partnerystės šalių vadovų susitikimui, kuris įvyks šių metų rudenį Vilniuje. Taip pat kalbėta apie finansinės drausmės svarbą ekonominiam stabilumui užtikrinti, aptarta padėtis Europoje.
Šiemet Lietuvoje ir Lenkijoje minimos 1863 m. Sukilimo 150-osios metinės. Prezidentė Lenkijos vadovui įteikė Lietuvos Banko šia proga išleistą jubiliejinę monetą", - teigiama Prezidentūros pranešime.
B. Komorowskis į Vilnių atvyksta prasidedant Lietuvos-Lenkijos santykių atšilimo procesui. Pats Lenkijos prezidentas teigia, kad tai gera proga papildomoms pastangoms šioje srityje.
„Važiuoju (į Vilnių – DELFI) palaikyti gerą tradiciją abipusių valstybių vadovų susitikimų nepriklausomybės švenčių proga“, - Lenkijos radijui sakė B. Komorowskis. Tiesa, D. Grybauskaitė pastarąjį kartą nevyko į Lenkijos nepriklausomybės dienos iškilmes.
Lenkijos prezidento vizitą lydi ir įvairiai interpretuojami politiniai reiškiniai. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius atsiprašė lenkų už antausį Lechui Kaczynskiui – Varšuvoje tai sukėlė kone euforiją, o Vilniuje L. Linkevičių sukritikavo ir prezidentė, ir premjeras.
B. Komorowskis atvyko į šalį, kurioje jo tautiečių partija yra valdžioje. Tiesa, jau pirmadienį tai gali pasikeisti. Mat Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) teigia rimtai svarstanti galimybę trauktis iš koalicijos. Šis LLRA žingsnis sulaukė kritikos tiek Vilniuje, tiek Varšuvoje.
Lietuva švenčia Vasario 16-ąją
Šeštadienio rytą Vilniuje, Rasų kapinėse buvo pagerbti Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarai, vėliau Prezidentūroje šalies vadovė įteikė valstybės apdovanojimus.
Šventiniai renginiai vyksta daugelyje šalies miestų.
Šiemet sukanka 95 metai, kai 1918 metų vasario 16-ąją dvidešimt Jono Basanavičiaus vadovaujamos Lietuvos Tarybos narių pasirašė aktą, paskelbiantį, jog atkuriama nepriklausoma, demokratiška Lietuvos valstybė su sostine Vilniumi.
B.Komorowskio maršrute Vilniuje – ir Lukiškių kalėjimas
Lenkijos prezidentas B. Komorowskis Vilniuje aplankė ne tik bendrus Lietuvos ir Lenkijos istorijos paminklus, bet ir asmeninius sentimentus keliančias vietas.
Po pietų su prezidente D. Grybauskaite Lenkijos vadovas padėjo vainiką Lukiškių aikštėje, prie paminklo, skirto 1863-1864 m. sukilimo aukoms atminti. Po iškilmingos ceremonijos B. Komorowskis trumpai pabendravo su prie memorialo susirinkusiais lenkų bendruomenės atstovais. Lenkijos prezidentas palydėtas aplodismentais.
B. Komorowskis taip pat uždegė žvakę prie Lukiškių kalėjimo sienos. Čia sovietų okupacijos metu kalėjo Lenkijos prezidento tėvas, tarnavęs Armijos Krajovos gretose. Į kalėjimą B. Komorowskio tėvą Zygmuntą pasodino NKVD. Lenkijos prezidento motina savo sutuoktinį išpirko, kalintojams atiduodama savo paskutinį auksinį žiedą.
B.Obamos sveikinime – padėkos ir parama
Lietuvą Vasario 16-osios proga sveikina užsienio šalių vadovai. D. Grybauskaitė savo profilyje socialiame tinkle „Facebook“ paskelbė sveikinimą, kurį atsiuntė JAV prezidentas Barackas Obama.
„Jungtinės Valstijos labai vertina draugystę ir sąjungą su Lietuva. Esame dėkingi už jūsų indėlį į NATO misiją Afganistane bei Lietuvos karių, tarnaujančių petys petin su amerikiečiais sąjungininkais, pasiaukojimą. Taip pat vertiname Lietuvos indėlį į demokratijos vertybių ir žmogaus teisių propagavimą pasaulyje“, - teigia B. Obama.
JAV vadovas taip pat pažadėjo, kad Jungtinės Valstijos įsipareigoja „gilinti ir taip stiprią partnerystę“ su Lietuva.
