aA
Bene visos iki šiol dirbusios Lietuvos valdžios žadėjo mažinti biurokratinį aparatą. Ne išimtis ir dabartiniai valdantieji, kurie priėmė naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymą, kurio vienas iš tikslų būtent toks ir yra – mažinti biurokratų skaičių, o likusiems didinti atlyginimus. Apie tai, kad Lietuvoje biurokratinis aparatas yra pernelyg išpūstas, neefektyvus ir nelankstus, daug metų kalba ir ekonomistai.
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

DELFI pasidomėjo, kaip ministerijoms sekasi mažinti biurokratinį aparatą, kurios jau iki šių metų pradžios turėjo imtis ryžtingų sprendimų. Kai kuriose užimtų pareigybių skaičius keitėsi nežymiai, o kai kurias galima pavadinti tikromis rekordininkėmis. Tačiau aiškėja, kad didžiausia biurokratine klampyne vis dar išlieka savivaldybės.

Darbuotojų sumažėjo visose ministerijose

Aplinkos ministerijoje per metus neliko 16 darbuotojų (2018 m. pradžioje dirbo 240 darbuotojai, šių metų – 224 darbuotojai). Valstybės tarnautojų šioje ministerijoje sumažėjo 22. Kaip informavo Aplinkos ministerijos atstovai, valstybės tarnybos pertvarka joje tebevyksta, todėl tai dar nėra galutiniai skaičiai.

Energetikos ministerijoje per metus darbuotojų sumažėjo septyniais (2018 m. sausį dirbo 86 darbuotojai, dabar – 79 darbuotojai). Pernai panaikintos dvi valstybės tarnautojų pareigybės, į kitas pareigas perkelti 3 valstybės tarnautojai. Anot ministerijos atstovų, darbuotojų skaičius daugiau keistis neturėtų. Jie taip pat pažymi, kad jau dabar ministerijos struktūra yra pakankamai artima siūlomai pavyzdinei struktūrai. Darbo atlyginimo pokyčiai šioje ministerijoje bus aiškūs sausio pabaigoje.

Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) užimtų pareigybių skaičius per metus nesikeitė – buvo ir liko 281 pareigybė. Tačiau dėl valstybės tarnybos pertvarkos KAM vietoj 3 valstybės tarnautojų pareigybių buvo įsteigtos 3 darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybės. 2 valstybės tarnautojai buvo perkelti į darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybes, vienas atleistas iš pareigų šalių susitarimu. Anot ministerijos atstovų, darbo užmokestis valstybės tarnautojams ministerijoje gali padidėti nuo kelių iki keliasdešimties eurų.

Kultūros ministerijoje per metus neliko 12 darbuotojų (2018 metų pradžioje buvo 109 darbuotojai, dabar – 97). Anot ministerijos atstovų, iš esmės pertvarka buvo įvykdyta anksčiau 2018 metais vykusių dviejų reorganizacijų metu, todėl šių metų pradžioje nė vienas valstybės tarnautojas atleistas ar perkeltas į kitas pareigas nebuvo. Anot šios ministerijos atstovų, ministerijoje tik buvo perskaičiuoti pareiginės algos koeficientai.

Per metus Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) neliko 17 darbuotojų (2018 metų pradžioje buvo 227 darbuotojai, dabar – 210). Įgyvendinant pertvarką SAM su 13 asmenų nutraukė darbo santykius, 6 – pakeitė darbo profilį. Anot ministerijos atstovų, kadangi yra patvirtinta pavyzdinė ministerijos struktūra, neatmetama galimybė, kad ateityje gali vykti struktūriniai pokyčiai, kurie leis dar labiau priartėti prie Vyriausybės numatyto ministerijos struktūros standarto. Priklausomai nuo valstybės tarnautojų turėtos kategorijos ir klasės, perskaičiavus jų pareiginės algos koeficientus bei įvertinus bazinio dydžio padidėjimą, ministerijos darbuotojų algos turėtų didėti 50 –150 Eur iki mokesčių.

Susisiekimo ministerijoje per metus neliko 10 darbuotojų (2018 m. pradžioje dirbo 165, dabar – 155). Pagal valstybės tarnybos pertvarką, 1 valstybės tarnautojo pareigybė buvo panaikinta (valstybės tarnautojas buvo perkeltas į laisvas pareigas kitoje valstybės institucijoje) ir 1 valstybės tarnautojo pareigybė buvo pakeista į darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybę. Ministerijos struktūra bus keičiama nuo šių metų kovo 1 dienos. Pirminiais skaičiavimais, Susisiekimo ministerijos valstybės tarnautojų atlyginimai po valstybės tarnybos pertvarkos didėja nuo 3 iki 14 procentų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje per metus neliko 13 darbuotojų (2018 m. pradžioje dirbo 244, dabar – 231). Tačiau ministerijos atstovai informavo, kad pagal valstybės tarnybos pertvarką nebuvo atleistas nė vienas žmogus, 4 darbuotojai buvo perkelti į kitas pareigas. Ministerijos struktūra dar bus keičiama, preliminariais skaičiavimais, ministerijos darbuotojų algos turėtų kilti apie 10 proc.

Teisingumo ministerijoje per metus neliko 27 darbuotojų (2018 m. pradžioje dirbo 150, dabar – 123). Pagal valstybės tarnybos pertvarką atleisti buvo 3 darbuotojai, 8 darbuotojai iš valstybės tarnautojų tapo darbo sutartininkais. Daugiau pokyčių šioje ministerijoje neplanuojama. Racionaliau perskirsčius lėšas, atsisakant mažiau pirkimų, taip pat panaudojus dėl pertvarkos sutaupytas lėšas, atlyginimai ministerijoje didės apie 15 proc.

Užsienio reikalų ministerijoje (URM) per metus užimtų pareigybių skaičius sumažėjo 4 pareigybėmis (2018 m. pradžioje buvo užimtos 431 pareigybės, 2019 m. pradžioje 427, skaičiuojant be diplomatinių atstovybių). 2018 metų rudenį vykdant valstybės tarnybos pertvarką sudarytas valstybės tarnautojo sąvokos turinio neatitinkančių karjeros valstybės tarnautojų pareigybių sąrašas. Vadovaujantis šiuo sąrašu, karjeros valstybės tarnautojams siūlomos kitos pareigos ministerijoje. URM karjeros valstybės tarnautojų darbo užmokestis vidutiniškai turėtų didėti 9 proc.

Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) per metus užimtų pareigybių skaičius sumažėjo 11 pareigybių (2018 m. pradžioje dirbo 215 žmonių, 2019 m. pradžioje – 204). Tačiau planuojama, kad pasibaigus pertvarkai (vasario 4 d.) ministerijoje liks 193 darbuotojai. Ministerijos atstovai informavo, kad nuo 2017 m. iki 2019 m. sausio 1 d. buvo atleistas 31 žmogus, tačiau ne visi atleidimai susiję su pertvarka. Į kitas pareigas ministerijoje buvo perkelti 90 žmonių. Taip pat ministerijoje algos turėtų augti vidutiniškai apie 100 eurų. Pasibaigus pertvarkai, taip pat dėl mokesčių reformos, naujo Valstybės tarnybos įstatymo galimybių bei bazinio dydžio didėjimo atlyginimai dar didės – kiek tiksliai bus galima pasakyti sausio pabaigoje, baigus pirmo mėnesio darbo užmokesčio skaičiavimus.

Ministerijos rekordininkės

Finansų ministerijos personalo valdymo skyriaus vedėjas Livijus Čižikas DELFI komentavo, kad per metus šioje ministerijoje neliko 48 darbuotojų. Remiantis naujuoju Valstybės tarnybos įstatymu, atleistas vienas valstybės tarnautojas, 8 darbuotojai iš valstybės tarnybos buvo perkelti dirbti pagal darbo sutartį. Finansų ministerijos atstovas taip pat informavo, kad kiekvienam darbuotojui darbo užmokestis didės individualiai, priklausomai nuo jo stažo valstybės tarnyboje.

Finansų ministerija 2018 metų pradžioje baigė įgyvendinti 2017 m. pradėtą pertvarką – ilgai ruoštą, išdiskutuotą ir apgalvotą ministerijos struktūrą, kuri leis efektyviau siekti ministerijos išsikeltų strateginių tikslų“, – komentavo L. Čižikas.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje per metus neliko 47 darbuotojų (2018 m. pradžioje dirbo 235 darbuotojai, šių metų – 188 darbuotojai). Ministerijos atstovai informavo, kad valstybės tarnybos pertvarka ministerijoje dar nėra baigta ir dėl to tikslių skaičių, kiek ministerijos darbuotojams galėtų kilti atlyginimai, kol kas nėra.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (SADM) per metus neliko 34 darbuotojų (2018 metais buvo 233, dabar – 199). Tai įvyko po SADM administracijos struktūros pertvarkos, kuri įvykdyta praėjusių metų vasarą. Ministerijos administracijos struktūra buvo dar nežymiai pakeista 2018 m. pabaigoje, dėl galimų tolimesnių pokyčių konsultuojamasi su ministerijos darbuotojų profesine sąjunga. Šiuo metu ministerijoje yra atliktas tik pareiginės algos koeficiento perskaičiavimas.

Žemės ūkio ministerijoje per metus neliko 70 darbuotojų (2018 m. pradžioje dirbo 321, dabar – 251), tačiau dėl įsigaliojusio naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo nebuvo atleistas nė vienas darbuotojas. Ministerijos administracijos struktūros pertvarka įvyko 2018 m. liepą, visos procedūros, susijusios su pertvarka jau yra užbaigtos. 2018 pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2018 IV ketvirčiu, vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių ministerijoje padidėjo 9,55 proc.

Daugiausiai galvos skausmo kelia ne ministerijos

Už valstybės tarnybos pertvarką atsakingos Vidaus reikalų ministerijos vadovas Eimutis Misiūnas sakė, kad kai kurių ministerijų skaičiai tikrai džiugina, kitų gi – kelia klausimų.

„Galėčiau pasidžiaugti pirmiausia tuo, kad ministrai ruošiasi pertvarkai, tikrai matome, kad kai kurios ministerijos net ir po 20 procentų sumažino valstybės tarnautojų, ir pasiruošė naujos reformos įgyvendinimui. Labai džiaugiuosi dėl to, nes suprantame, kad darant pertvarkas papildomo finansavimo neturėjome, ir buvo pasakyta finansų ministro ir premjero, kad mes turime sugebėti priimti tokius sprendimus, kad nedidinant finansavimo galėtume padidinti darbuotojams darbo užmokestį. Tai ministerijos peržiūrėjo vidinius procesus, atrado galimybes optimizuoti tam tikrus sprendimus“, – sako VRM vadovas.

Pasak jo, ministerijos yra gerai pasiruošusios mokėti darbuotojams didesnius atlyginimus, bus nustatyti didesni koeficientai, nes jeigu darbuotojų yra mažiau 10–15 procentų, o finansavimo lygis yra išlikęs, tai sutaupytų sumų užteks padengti didesnius atlyginimus.

„Man tik kelia rūpestį keletas ministerijų – Užsienio reikalų, Krašto apsaugos ministerijos tokių sprendimų stokoja. Bet ministrai tikriausiai turi sprendimus. Aišku, neužtenka vien sumažinti biurokratų skaičių ir padidinti likusiems atlyginimus, svarbu ir toliau tobulinti viešąsias paslaugas, didinti jų efektyvumą, mažinti žingsnių skaičių, kuriuos žmogus turi padaryti, kad gautų paslaugą“, – sakė jis.

Ministras išskyrė Žemės ūkio ir Finansų ministerijas kaip pavyzdines, kurios geriausiai tvarkosi su pertvarka.

„Žemės ūkio ministerijos ir Finansų ministerijos mažėjimo skaičiai tikrai imponuoja ir labai gražiai atrodo. Manau, kad ŽŪM darbuotojų mažėjo ne dėl to, kad ministeriją žada perkelti į Kauną. Bet svarbiausia, kad įstaiga veiktų efektyviai. Pigi biurokratija valstybei gali kainuoti dar daugiau ir dar brangiau, nes jeigu tarnautojai pradės daryti klaidas, priiminės neteisingus sprendimus ir t.t., tai tada verslui daugiau gali kainuoti, gali atsitikti taip, kad mes kažko nepritrauksime į Lietuvą. Svarbiausia ne sumažinti mechaniškai valstybės tarnautojų, o išlaikant viešųjų paslaugų aukštą lygį peržiūrėti funkcijas, sumažinti darbuotojų ir didinti darbo užmokestį“, – sakė jis.

Eimutis Misiūnas
Eimutis Misiūnas
© DELFI / Domantas Pipas

Tačiau E. Misiūnui didelį rūpestį kelia ne ministerijos, o savivalda, kai kuriose savivaldybėse yra tikrai per daug biurokratų, palyginti su ten gyvenančių gyventojų skaičiumi, STT yra atkreipusi dėmesį į tai, kad kai kuriose savivaldybėse įdarbinta labai daug giminių, klesti nepotizmas.

„Savivalda yra savarankiška, aišku, jie patys turėtų daryti sprendimus. Žinau, kad didžiosios savivaldybės – tiek Vilniaus miesto, tiek Kauno savivaldybės daro pertvarkas ir ruošiasi. Tačiau kai kurios savivaldybės, kuriose yra daugiausiai biurokratų pagal gyventojų skaičių, nežinau, ką jie darys. Gali būti tokia reakcija, kad susiskaičiuos ir tada sausio pabaigoje ar vasarį, kovą pradės šaukti: oi, mums trūksta pinigų darbo užmokesčiui, čia priėmėte įstatymus ir mums didinkite finansavimą“, – nuogąstauja ministras.

Paklaustas, ar papildomas finansavimas savivaldybėms tikrai nebus skirtas, E. Misiūnas teigė, kad tikrai ne, mat didinant finansavimą nebeliktų stimulo keisti senus įpročius.

„Biurokratas sėdi savo komforto zonoje ir jam pasijudinti nesinori. O mes sakome: štai, mums reikia peržiūrėti procedūras tam, kad galėtume padaryti jas efektyvesnes ir atitinkamai mums gal reikės mažiau darbuotojų, tada atsilaisvina atitinkamai daugiau pinigų ir mes galėsime mokėti didesnį atlyginimą. Pavyzdžiui, ministerijoje atlyginimas didėjo daugumai darbuotojų, kai kuriems net 200 eurų. Ir pagalvokite, kokia yra puiki paskata, koks geras įvertinimas darbuotojų už tokį darbą“, – sako ministras.

Jis teigia, kad nuolat važiuoja į savivaldybes ir bendrauja su merais, rodo skaičius, tačiau ne visos savivaldybės į tai žiūri palankiai. E. Misiūnas tikisi, kad savivaldybės peržiūrės savo struktūrą tada, kai paaiškės, kad nėra iš ko didinti atlyginimų ir teks priimti sprendimus.

Mažinti darbuotojų skaičių nepakanka

Tuo metu Laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas komentavo, kad iš pateiktų skaičių yra sunku spręsti, ar valstybės tarnybos pertvarką galima laikyti sėkminga, tačiau jis atkreipia dėmesį, kad pertvarkos sėkmei reikalingi kompleksiniai sprendimai.

„Pakomentuočiau dar naudodamasis 2016 metų viešojo sektoriaus ataskaita. Pirma išvada joje yra tokia, kad apskritai viešajame sektoriuje Lietuvoje dirba per daug žmonių, palyginti su kitomis šalimis. Ir antra išvada, turbūt su pirma susijusi, kad jie yra prastai apmokami. Priežastis yra aiški, prioritetas irgi turbūt aiškus – geriau turėti mažiau žmonių, geresnių, kokybiškesnių darbuotojų ir su normaliai atlyginimais, negu išpūsti valdišką aparatą, kuris apsimeta, kad dirba, o valdžia apsimeta, kad moka. Žymiai protingiau būtų ir funkcijas sumažinti, susiefektyvinti“, – sakė jis.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad reikėtų vertinti ne tik ministerijų darbuotojų skaičius, bet ir jiems pavaldžių įstaigų.

„Visos valdžios sako, kad kovos su biurokratija, dar nebuvo tokios valdžios, kuri to nesakė. Gerai, kad ta deklaracija yra, klausimas, ar yra rezultatas. Ir jeigu žiūrint į Lietuvos istoriją, ne kartą jau yra buvę tokių atvejų, kai viena vertus valdžia giriasi, kad sumažino, o po to paaiškėja, kad sumažino laisvus etatus arba pareigybes, kurios nebuvo užimtos. Antras dalykas, jeigu iš tikrųjų valdžia nori biurokratiją mažinti, tai kai kur reikia ne tik žmonių skaičių mažinti, bet taip pat reikia ir funkcijų skaičių.

Paprastai tariant, jeigu funkcijų skaičius pasiliks toks pat, ir toliau reikia kiekvieną parduotuvę inspektuoti arba kiekvienam kioskui leidimo reikia, tai jeigu tu tik sumažinsi žmonių skaičių, tai leidimo kioskui dar ilgiau reikės laukti. Jeigu nori padaryti tokią valstybę, kur kiekvienas dalykas yra kontroliuojamas, tai aišku, tada turi turėti ir didžiulę armiją kontroliuotojų. O jeigu tu pradedi armiją kontroliuotojų mažinti, bet kontrolę palieki, tai aparatas tampa dar neefektyvesnis“, – sako Ž. Šilėnas.

Žilvinas Šilėnas
Žilvinas Šilėnas
© DELFI / Karolina Pansevič

Jis tokią situaciją palygino su Heraklio mitu, kai jis turėjo kovoti su hidra – nukirtus jai vieną galvą ataugdavo dvi. Todėl, anot Ž. Šilėno, kad biurokratija „neataugtų“, reikėtų nuosekliai mažinti jos funkcijų skaičių.

Komentuodamas situaciją savivaldybėse, Ž. Šilėnas teigė, kad LLRI kasmet atlieka atskirus biurokratijos savivaldybėse tyrimus. Anot jo, lyginamos dydžiu panašios savivaldybės ir rezultatai rodo, kad kai kuriose administracijų dydis skiriasi net du kartus.

Per aštuonerius metus (2010–2017 m.) Lietuvoje gyventojų sumažėjo kone dešimtadaliu – daugiau kaip 9 proc., tačiau LLRI atliktas tyrimas parodė, kad šalies savivaldybių administracijose užimamų pareigybių skaičius nenukrito. Atvirkščiai, šis skaičius, dvejus metus iš eilės traukęsis, 2016 m. vėl pradėjo augti. Per 2017 metus Lietuvos savivaldybėse atsirado 150 naujų pareigybių.

Darbuotojų skaičius savivaldybių administracijose pasiekė 13 264 (pokytis +1,14 proc.). Daugiausiai augo Vilniaus miesto (+43), Vilniaus rajono (+24), Klaipėdos m. (+16), Alytaus rajono (+14), Klaipėdos rajono (+13), Panevėžio m. (+13) savivaldybių administracijų pareigybių skaičius.

Per 2017 m. kone kas trečia šalies savivaldybė (39 iš 60) plėtė administracijos aparatą. Savivaldybėse, turinčiose panašų gyventojų skaičių, pareigybių skaičius gali skirtis net 2 kartus. Pavyzdžiui, Telšių rajono savivaldybė turi 347 darbuotojus, o Kėdainių r. 155. Nors Telšių rajone yra mažiau gyventojų nei Kėdainių, tačiau administracija buvo 2,2 karto didesnė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Globos namų darbuotoja nusprendė prabilti apie tai, kas vyksta už uždarų durų: situacija kelia nerimą (4)

Kylantys incidentai, psichologinės pagalbos trūkumas ir nekompetetingi darbuotojai – tokias...

Gyvai / Kas taps „Žalgirio“ varžovu finale? „Rytas“ – „Neptūnas“ tiesioginė vaizdo transliacija (105)

Vilniaus „Siemens“ arenoje vykstančiame „Kiddy Tour“ Karaliaus Mindaugo taurės turnyro...

Miunchene – vienas už kitą įžūlesni Lavrovo pareiškimai papildyta (409)

Vokietijos kanclerė Angela Merkel gynė Vokietijos prekybos ryšius su Rusija ir ragino pasaulio...

Šią ligą anksčiau vadindavo baisesne už raupus: šiuo metu ji plinta Lietuvoje, o vaistų nėra medikės įspėja apie didėjančią grėsmę (162)

Susirgimų tymais skaičius kopia į seniai regėtas aukštumas. Per pastaruosius 2 metus tymais...

Sankt Peterburge – skaudi nelaimė: įgriuvo pastatas, po griuvėsiais gali būti 21 žmogus (27)

Remiantis Rusijos tarnybų pranešimais, Sankt Peterburge įvyko nelaimė – nuo penkto iki antro...

Darbo dėl šeimos išsižadėjusi Veronika Montvydienė: vaikai yra mano verslas ir tai matosi (4)

Dviejų vaikų mama Veronika Montvydienė sako, kad kokybiška motinystė yra tolygi sėkmingai...

Grigonio impulsu pasidžiaugęs Jasikevičius atsargiai žvelgia į finalą: laukia nauja istorija (1)

Pirmasis Karaliaus Mindaugo taurės pusfinalis didelių netikėtumų nepateikė: Kauno...

Kiek kainuoja įsigyti būstą viename įspūdingiausių Europos kurortų

Pasaulinė 2008 m. recesija skaudžiai atsiliepė Kroatijos nekilnojamojo turto rinkai – kainos...

Vienas pirmųjų teroristų istorijoje: kaip pasikėsinimas susprogdinti parlamentą tapo nacionaline švente (2)

„Atminki, atminki: lapkričio 5-oji – tai parakas , išdavystė ir sąmokslas. Nėra...

Kada Šveicarijoje ateina ruduo arba cepelinu jiems į akį (21)

Į Šveicariją ruduo ateina ne tada, kai už lango oro temperatūra krinta iki nepakenčiamų...