Pirmadienį duobės gylis jau buvo apie 7, o plotis duobės apačioje - apie 5 metrus.

Susirinkę prie E.Mozūrienės namo specialistai baiminosi, kad ji dar gali didėti.

Policijos pareigūnai net dviem juostomis aptvėrė duobę ir paliko E.Mozūrienę bei kartu su ja gyvenančią draugę Aldoną Pelanienę. Pasak Biržų rajono savivaldybės vyriausiojo specialisto Lino Mažuikos, duobė palikta iki ketvirtadienio, kol atvyks mokslininkai iš Vilniaus ir ištirs uolieną.

Pasak L.Mažuikos, duobė pavojaus gyventojoms nekelia. "Galbūt ji plėsis, tačiau namo nepasieks", - tikino vyriausiasis specialistas.

Tai jau dvyliktoji smegduobė Biržų rajone, atsivėrusi šiemet, o nuo 1997 metų Biržų apylinkėse užfiksuota net 226 smegduobės. Kasmet Biržų rajone atsiveria 40 - 50 smegduobių. Jų, didesnių ir mažesnių, pilna visur - kaimuose, laukuose, miškuose.

Tyrimai

Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos viršininko pavaduotojas Jonas Satkūnas atsiradusias smegduobes karstinėje zonoje pavadino itin spartėjančiu procesu. Pasak J.Satkūno, tyrimai rodo, kad per pastaruosius septynetą metų požeminiai vandenys net 30 procentų daugiau išplovė gipso. Todėl žemėje susidaro karstinės tuštumos, kurios atsiveria ir tampa pavojingos.

Padaugėjusių smegduobių atsiradimo Biržų ir Pasvalio rajonuose priežastys yra susijusios su klimato šiltėjimu. "Šiltos besniegės žiemos, žemė neįšąla. Krituliai įsigeria į žemę ir uolienoje sparčiau nei norėtųsi vyksta pavojingi pokyčiai", - mano J.Satkūnas. Pasak jo, labiau reikėtų nerimauti pasvaliečiams, nes karstinis procesas "eina" Pasvalio link.

Specialistų manymu, smegduobių atsiradimui įtakos turi ir užtvankos. "Kuo didesnis vandens plotas, tuo plačiau vanduo įsiskverbia į gruntą ir jį tirpina", sako J.Satkūnas. Visiems aišku, kad būtina kuo detaliau atlikti inžinerinius geologinius tyrimus Pasvalio bei Biržų rajonuose ir nustatyti pavojingiausias vietas. Tačiau aišku ir tai, kad pinigų šiems tyrimams nėra.

Pinigai

1999 metais Rolando Pakso Vyriausybė palaimino šalies geologijos tarnybos parengtą tyrimų planą. Jame buvo numatyta atlikti išsamius rajono uolienos tyrinėjimus iki 2006 metų. Palaimino ir pamiršo. Dabartinė Finansų ministerijos vadovybė trumpai ir drūtai geologams atsako, kad pinigų nėra.

Laimingai

Nėra ir nebus tol, kol kuriame nors kaime į žemę nesusmegs namas bei visi jo gyventojai. Iki šiol Dievas sergėja aukštaičius. Kam pusė namo nugarmėjo, kam karvė prasmego, o kam tik serbentų krūmai su visu derliumi pražuvo. Užtat žmonėms "linksmiau" gyventi. Ir duobės pavadinimus turi. Vienų "serbentėlėmis" vadinamos, kitų "karvės uolomis", o paskutinė Drąseikių kaime pavadinta Elenos vardu.

Dar buvo šešios valandos ryto ir Elena Mozūrienė gulėjo lovoje, kai už lango pasigirdo smarkus trenksmas. "Maniau, kad parduotuvė sprogo ar namo kaminas nugriuvo. Išėjau laukan, dairausi, nieko nematau. Kaimynų klausiu, tie irgi pečiais kraipo. Tik vėliau atėjo Algirdas Biliūnas, sako, darže žemė prasivėrė", - pasakoja Elena.

Vakar E.Mozūrienė jau atsigavusi po šoko kartu su kaimynėmis virtuvėje gėrė kavą ir aptarinėjo įvykį. Pagyvenusi moteris nenorėjo net pasižiūrėti į tą pusę, kur juodavo duobė. "Noriu, kad greičiau ją užpiltų. Man atrodo, tarsi pekla joje būtų atsivėrusi. Kai ją užvers, man lyg kokia gili žaizda užgis", kalbėjo Elena.

Sekmadienį moteriškės buvo pasišovusios palikti namus ir kraustytis pas kaimynus. Vakar apsiraminusios svarstė, kad gal net neverta kraustytis į kitą namo galą, tolyn nuo duobės.

Filosofai

Visas Drąseikių kaimas atėjo pasižiūrėti duobės. Kaimiečiams šis reiškinys įprastas, tačiau vis įdomiau bus prie bokalo alaus svarstyti: prasmegs Mozūrienės namas ar ne.

Atsirado net tokių drąsuolių, kurie atsitempė kopėčias ir įlipo į duobę atidžiau pasižiūrėti, kas joje yra. Stovėdamas ant paskutinio kopėčių laiptelio Antanas Pronskus žinovo tonu samprotavo, kad atšilus orams duobė tikrai padidės.

Įsidrąsinusias besispraudžiančias artyn duobės moteris vyrai baugino: "Neikite, bobelės, įgriūsit aukštyn papais, kas ištrauks".

Dar kiti samprotavo, kad drąseikiškių trobos stovi ant požeminio ežero ir niekas negali žinoti, kada kieno troba nugarmės. Tačiau žmonės tikino, kad jie pripratę gyventi šalia duobių. "Net pasigėrę į jas neįkrentam", - juokėsi vyrai. Tik linkėjimas - "Kad tu prasmegtum skradžiai žemėn" drąseikiškiams būtų didelis įžeidimas. Pasak vyrų, yra kitokių būdų, kaip "neprietelių" paerzinti.

Kaina

Pirmasis pamatęs duobę prie E.Mozūrienės namų A.Biliūnas mano, kad specialistai galėtų ištirti, kada ir kur atsivers duobė. "Atvažiuoja, atsiveža tokį mažą aparatėlį ir mato, ar giliau duobėje žemė, ar vanduo", - sako A.Biliūnas. Kiek tokie tyrimai kainuoja, kaimiečiai nežino. Kad ir kiek jie kainuotų, ramybės žmonės vis tiek neįstengtų nusipirkti.

Pasak J.Satkūno, šalyje yra 54 bendrovės, turinčios licenciją tyrinėti uolieną. Tyrimų kainos labai įvairios, tačiau ištirti, ar tavo namas vieną gražią dieną nepradings žemės gelmėse, kainuos ne vieną ir ne du tūkstančius.

"Ne, tokių pinigų neturiu", - dejavo Elena. Kaimynai ją guodė, kad kiekvienam taip gali nutikti, ir juokavo: "Džiaukimės, nereikės numirus duobės kasti".

Prie E.Mozūrienės duobės žmonės prisiminė atsitikimus, kai Pabiržėje atsivėrusi duobė "nukando" Rožėnų šeimos verandą. Netrukus žmonės Pabiržėje pradėjo pardavinėti namus, tačiau niekas juose nenorėjo gyventi.

Prieš mėnesį Biržuose daugiabučiame name pavojingai padidėjo plyšiai, suaižėjo ne tik buto, bet ir namo sienos. Dabar šį namą stebi savivaldybės sudaryta komisija. Jei plyšiai didės, gyventojams teks palikti namus ir išsikelti.

Biržų rajono savivaldybė be Vyriausybės paramos nepajėgi suteikti materialinę paramą savo gyventojams. Kasmet iš gamtos fondo skiriamų 10 tūkstančių litų ekstremalioms situacijoms užtenka tik kelioms smegduobėms užpilti.