„Fizinis barjeras tikrai pasiteisino. Jeigu kalbėtume apie neteisėtos migracijos prevenciją – (...) tai šiandien galime sakyt, kad daugiau nei 9000 neteisėtų migrantų buvo neįleisti“, – LRT radijui sakė ministrė.
Su šio statinio nauda ir svarba sutinka ir opozicijai priklausančių socialdemokratų atstovas Algirdas Sysas. Visgi, pažymi politikas, jis valdantiesiems turės klausimų – pirmiausiai, kaip statomo barjero situaciją pakoreguos išaugusios metalų kainos.
„Turbūt visi girdėjo apie kylančias kainas, ypač metalų, o ši tvora yra būtent metalinė, tai klausimas yra ar nepabrangs projektas. Nes berods 152 mln. buvo suplanuoti, tai kaip tai keis situaciją finansiniu požiūriu“,– svarstė A. Sysas.
„Jeigu viskas pabrangsta, tai mes turime žinoti, kokia bus tvoros kaina: ar bus 152 mln., ar 200 mln., ar kažkas panašaus“, – pridūrė socialdemokratas.
Maždaug 500 kilometrų ilgio fizinį barjerą pasienyje su Baltarusija ketinama įrengtas iki rugsėjo. Tam skirta 152 mln. eurų. Bendras Lietuvos sienos su Baltarusija ilgis yra 679 kilometrai. Už projektą atsakinga energetikos grupė „Epso-G“.
Nuo pernai, Baltarusijos režimui suorganizavus migrantų srautus, į Lietuvą neteisėtai pateko daigiau nei 4,2 tūkst. užsieniečių.
