„Mes tikrai vertiname šitą situaciją kaip tikrai nepagerėjusią. Nuo 7 iki 15 tūkstančių neteisėtų migrantų vis dar yra Baltarusijoje, jie dar nėra grąžinti į savo kilmės šalis. Mes matome situaciją prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos, įtampos tikrai nemažėja“, – trečiadienį sakė vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.
Anot ministrės, pastebimos ir naujos tendencijos.
„Yra bandoma koncertiną arba mūsų fizinį barjerą kažkaip pažeisti, tame galimai dalyvauja ir Baltarusijos pareigūnai. Taip pat matome ir antrines migracijos riziką – kai bandoma ieškoti naujų būdų organizuojant žmonių kontrabandą“, – kalbėjo ji.
VRM taip pat pasiūlė nepaprastosios padėties teritoriją nustatyti ir prie Lietuvos sienos su Lenkija.
Anot A. Bilotaitės, pasienio ruožas su Lenkija pasiūlyme atsirado dėl antrinės migracijos.
„Matome antrinės migracijos riziką, matome nusikalstamo pasaulio bandymus organizuoti bendradarbiaujant su Baltarusijos nusikaltėliais. Turime ne vieną tokį atvejį ir mūsų žvalgybos institucijos jau indikuoja apie tokias rizikas. Tai yra būdas užtikrinti griežtesnę kontrolę, patikrinimus, ir užkirsti kelią antrinei migracijai“, – aiškino ministrė.
A. Bilotaitė teigė, jog tarp numatomų pakeitimų – galimybė ir žiniasklaidai patekti į neteisėtų migrantų apgyvendinimo vietas, anksčiau tai nebuvo leidžiama.
Anušauskas: jie yra grupėmis vežami nuolat
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį žiniasklaidai teigė, kad, vertinant siūlymą įvesti nepaprastąją padėtį pasienyje prie Lenkijos, būtina atsižvelgti, kad tokiam režimui pagrindas turi būti aiškus ir pagrįstas.
„Pavyzdžiui, jei per Lenkijos–Lietuvos sieną būtų suaktyvėjęs nelegalų pervežimas. Kol kas mes žinome, kad fiksuoti pavieniai atvejai. Ar to pakanka, tai svarstysime“, – žurnalistams trečiadienį prie Vyriausybės sakė A. Anušauskas.
Tuo tarpu dėl nepaprastosios padėties įvedimo pasienio su Baltarusija ruože abejonių, pasak ministro, nėra.
„Aš manau, kad nekyla didelių klausimų ir abejonių. Siūlymas yra šiek tiek modifikuotas, atsisakyta kai kurių nereikalingų reikalavimų – dėl nepaprastosios padėties migrantų apgyvendinimo vietose, judėjimo kontrolės kai kurių dalykų atsisakoma. Manau, kad dabar ji bus pratęsta, o ar bus sausio mėnesį, tai priklausys, kaip keisis situacija“, – teigė A. Anušauskas.
Jo teigimu, migrantai prie Lietuvos sienos toliau baltarusių pareigūnų vežami grupėmis.
„Jie yra grupėmis vežami nuolat, situacija nėra pasikeitusi. Pasikeitimas yra galbūt toks, kad mes tuo metu fiksavome, kad netoli sienos yra 1 tūkst., gal daugiau migrantų vietose, tai dabar tas skaičius yra sumažėjęs“, – sakė ministras.
Siūlo pratęsti dar mėnesiui
Galutinį sprendimą dėl nepaprastosios padėties pratęsimo turės priimti Seimas.
Anot projekto, nepaprastoji padėtis dešimties kilometrų nuo sienos ruože ir migrantų apgyvendinimo vietose galiotų iki 2022 metų sausio 9 dienos 24 valandos.
Pagal anksčiau Seimo priimtą nutarimą, padidėjus įtampai dėl neteisėtos migracijos nepaprastoji padėtis įvesta iki gruodžio 9 dienos.
„Atkreiptinas dėmesys į tai, kad grėsmės, dėl kurių buvo imtasi papildomų priemonių siekiant apsaugoti visuomeninius interesus, užtikrinti valstybės saugumą ir visuomenės rimtį, dar išlieka aktualios“, – teikdama tokį siūlymą sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Jos duomenimis, Baltarusijoje yra apie 10 tūkst. neteisėtų migrantų, todėl jų nukreipimo į Lietuvą rizika išlieka pakankamai didelė.
VRM siūlo ir išplėsti teritoriją, kurioje galiotų nepaprastosios padėties ribojimai.
Norima, kad šis režimas galiotų ne tik pasienyje su Baltarusija, bet ir su Lenkija. Taip siekiama užkardyti neteisėtų migrantų gabenimą, mat dabar stebimas tokios veiklos suaktyvėjimas.
„Draudimas patekti į šią teritoriją, taip pat draudimas deklaruoti gyvenamąją vietą ją keičiant šioje teritorijoje nebūtų taikomi“, – teigia ministerija.
Taip pat siūloma nustatyti asmenų, esančių stovyklose Lietuvoje, kurie oficialiai nėra įleisti į Lietuvą, judėjimo ribojimą, tai yra uždrausti jiems palikti apgyvendinimo vietas.
Pasienyje su Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje susidarius kritinei situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, lapkričio 10 dieną Lietuvos Seimas mėnesiui paskelbė nepaprastąją padėtį.
Į Lietuvą šiemet pateko daugiau nei 4,2 tūkst. migrantų.
Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.
